– Rūteni, kas jus labiausiai nustebino tarp 18-os Jono Kazlausko išrinktųjų? – 24sek.lt paklausė R.Paulausko.
– Kiek nustebino, kad nėra Martyno Gecevičiaus. Kita vertus, vietoj jo atsirado Marius Runkauskas. Daugiau nieko stebinančio nėra. Trenerio pasirinkimo nėra kaip komentuoti – J.Kazlauskas įvertino žaidėjus taip, kaip jie pasirodė finalinėje sezono stadijoje.
– M.Gecevičius jau penktus metus nežaidžia rinktinėje. Kodėl jis netinka treneriams?
– J.Kazlauskas geriausiai atsakytų į šį klausimą. Su Martynu esu dirbęs jaunimo rinktinėse nuo šešiolikos metų. Jis tuo metu buvo vienas geriausių Europos žaidėjų. Jis labai gerai žaidė „Lietuvos ryte“, kai komandą treniravo Rimas Kurtinaitis. Pats Rimas sakė, kad tai yra neeilinių gabumų žaidėjas, kurį paimtų į bet kokią komandą.
Atsakymas paprastas – Lietuvos rinktinė yra aukščiausius reikalavimus kelianti komanda. Jeigu tavo vietoje yra geresni konkurentai, turi pripažinti, kad tau rinktinėje ne vieta.
– Kas keis Renaldą Seibutį nuo atsarginių žaidėjų suolelio?
– Labai sunku atsakyti, bet manau, kad Artūras Milaknis yra labai labai arti rinktinės. Nežinau, kokius reikalavimus rinktinėje jam kels dėl gynybos. Žinant J.Kazlausko prioritetus, A.Milakniui gali būti sunkiau. Bet puolime vietos jam – pakankamai.
„Atkabintieji“: J.Kazlausko sąraše nebeliko Martyno Gecevičiaus, Gedimino Oreliko, Mindaugo Girdžiūno, Vaido Kariniausko, Edgaro Ulanovo, Lino Kleizos, Donato Motiejūno ir Martyno Pociaus. Naujas veidas – į sąrašą įtrauktas atakuojantis gynėjas Marius Runkauskas.
Pažiūrėkite į Artūro daromą pažangą. Kodėl atsiskleidė A.Milaknis? Atsirado įžaidėjų, kurie sugeba matyti laisvą žmogų, kuris yra pavojingiausias. Kuomet „Žalgiryje“ žaidė Justinas Dentmonas, kurį visi bandė labai girti, kamuolys buvo gal 5 ar 10 kartų ilgiau perlaikomas, nei turėtų. O A.Milaknis prieš metus nebuvo toks ryškus kaip dabar.
Rinktinė su tokiu treneriu kaip J.Kazlauskas ir tokiu įžaidėju kaip M.Kalnietis bus labai protinga. Beveik garantuoju Artūrui vietą rinktinėje. Klausimas dėl Mariaus Runkausko – ar žaidėjas, kuris rungtyniavo, sakyčiau, dviem ešelonais žemesniame lygyje, sugebės įsitvirtinti? Labai greitai sužinosime.
– Taigi, vienintelis klaustukas dėl A.Milaknio galimybių patekti į dvyliktuką – jo gynyba. Ar tikrai yra tiek problemų?
– Nemanau. Artūras gana gerai tvarkėsi gynyboje žaisdamas „Žalgiryje“. Kitas dalykas, Europos čempionate neteks gintis prieš „Neptūno“, „Juventus“ ar „Pieno žvaigždžių“ žaidėjus. Pirmajame grupių etape – viskas beveik aišku, bet nuo antrojo lauks akistatos su Eurolygos ir NBA krepšininkais, kurie pasižymi fizinėmis galimybėmis. Todėl žaidėjams neliks jokio kito pasirinkimo, kaip gerai apsiginti vienas prieš vieną. Bet gyvenimas viską sudėlios.
– Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje už Pauliaus Jankūno – skylė. Turime Domantą Sabonį, iš bėdos – Joną Mačiulį, Mindaugą Kuzminską. Darjušas Lavrinovičius nežinia ar važiuos į stovyklą ir nežinia, ar tiktų žaisti šalia „centro“. Artūras Gudaitis pareiškė norą žaisti kaip sunkusis kraštas, bet jam dar tai greičiausiai per anksti. Atviras kelias D.Saboniui?
– Domantas Sabonis – aš nieko kito nematau. Šiam žaidėjui pats gyvenimas diktuoja tokį šansą. Rinktinė niekuo nerizikuotų, jei paimtų jauną žaidėją ir skirtų jam epizodinį vaidmenį. Manau, Domantas yra labai labai arti rinktinės, nes konkurencija – minimali. Jo perspektyvos – labai didelės.
Nei M.Kuzminsko, nei J.Mačiulio negaliu įsivaizduoti sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Aišku, galima kai kuriais epizodais, jei atsitiktų taip, kad nebūtų kam žaisti. Kodėl gi ne?
A.Gudaitis šalia „centro“? Man velniškai sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų penketas su A.Gudaičiu ir J.Valančiūnu ar A.Gudaičiu ir R.Javtoku. Tai žaidėjai, kurie kelia grėsmę tik iš po krepšio. Ketvirtajam numeriui, mano nuomone, yra labai aiškus reikalavimas – žaisti „du prieš du“ su vadinamuoju „drop-out'u“ ir bent 50 proc. laiko prašyti kamuolio prie trijų taškų zonos ar baudų metimo linijos. Gal po metų? Gal Marcelo Nicola iš jo kažką padarys? Bet čia tik šnekos.
– Pereikime prie įžaidėjų. Mantas Kalnietis praėjusį sezoną turėjo tik du mėnesius profesionalaus krepšinio. Ar verta nerimauti, koks Mantas grįš į rinktinę po sunkių operacijų?
– Treniruočių metu skiriama daug dėmesio fiziniam parengimui, kad kiekvienas žaidėjas čempionato metu pasiektų geriausią sportinę formą. Be to, žaidžiama tiek draugiškų rungtynių, kad pajaustum varžybų ritmą.
Dažniausiai pasiruošimo metu krepšininkai sprendžia dvi problemas. Tie, kurie mažiau žaidė aukščiausiame lygyje, bando prisitaikyti. O kitu atveju, krepšininkai kartais būna persivalgę to krepšinio po ilgo sezono ir daug minučių keliuose turnyruose.
Manau, kad M.Kalnietis dabar yra pasiilgęs krepšinio. Jo nervų sistema ir kūnas trokšta žaisti. Tai jaunas, labai valingas ir atsidavęs komandai žaidėjas. Jei metus neplaukioji, nereiškia, kad įkritęs į ežerą nuskęsi. Laiko pasirengti čempionatui bus užtektinai.
– Už Manto rikiuojasi trys įžaidėjai – pernai pasaulio čempionate žaidęs Adas Juškevičius, naujokas Lukas Lekavičius, Žygimantas Janavičius. Kuris iš jų tinkamiausias tapti M.Kalniečio dubleriu?
– Matau du M.Kalniečio dublerius – L.Lekavičių ir Ž.Janavičių. Abu jie skirtingi, su tam tikrais trūkumais. Bet jei žiūrėsime tik į trūkumus, nesurasime idealaus krepšininko.
Nepaisant to, kad L.Lekavičius yra žemas, praėjusį sezoną jis labai padėjo „Žalgiriui“. Jis geresnius padarė savo komandos draugus. Kad ir A.Milaknį. Visi kartu jie tapo geresni. Todėl manau, kad jis sulauks trenerio dėmesio ir palaikymo.
Ž.Janavičius pernai patiko treneriui, bet nebuvo rinktinėje karo sąlygomis. Tokios būna, pavyzdžiui, per „Akropolio" taurės turnyrą Graikijoje.
– Tai A.Juškevičių išbrauktumėte iš šios kovos dėl M.Kalniečio dublerio vaidmens?
– Dėl jo man kyla daug klaustukų. Stipriausia jo pusė – metimas iš toli, galbūt prasiveržimas, bet įžaidėjams reikia žaidimo organizavimo, kamuolio skirstymo. Manau, kad jei užsikabins, L.Lekavičius ir Ž.Janavičius kovos dėl tos vienos vietos.
