„Valančiūnas labai talentingas, bet šiai dienai jis viską gavęs per talentą. Norėčiau, kad jis būtų toks pat darbštus darbe. Kad neužmirštų, jog jei gyvensi talentu, pasaka gali baigtis“, – pareiškė Jonas Kazlauskas.
Kol „Toronto Raptors“ trenerių štabas ne kartą viešai gyrė lietuvį už darbo etiką ir darbštumą, J.Kazlauskas rėžė nepatogią tiesą.
J.Valančiūnas Rio vidutiniškai per 24 minutes pelnė 6,7 taško (39 proc. dvit.), atkovojo po 7 kamuolius, blokavo po 1 metimą, klydo 2,2 karto ir rinko 8,5 naudingumo balo.
Jam būnant aikštėje, Lietuvos rinktinės varžovai rinko vid. 9,8 taško daugiau.
Palyginimui, prastesnį +/- rodiklį mūsiškių gretose turėjo tik Adas Juškevičius (-10).
J.Valančiūnas: „Nesusitvarkiau su galva. Labai blogas turnyras.“
Tarp visų vidurio puolėjų olimpinėse žaidynėse Jonas buvo tik 11-as pagal rezultatyvumą ir 12-as pagal naudingumą. Tik dviejų vidurio puolėjų iš Kinijos ir Nigerijos +/- rodiklis buvo mažesnis nei Jono.
Beje, tas +/- rodiklis aikštėje virto statišku, lėtu ir pakankamai nuspėjamu nacionalinės komandos puolimu ir daugybe nesėkmingų bandymų iš baudos aikštelės.
Kas nutiko žaidėjui, kuris NBA sužaidė sėkmingiausią sezoną karjeroje ir atkrintamosiose varžybose rinko vid. 13,8 taško ir atkovojo 10,8 kamuolio?
Mes taip laukėme, laukėme, bet taip ir nesulaukėme nė vienerių solidžių jo rungtynių. Tokių, kokių ne vieną jis sužaidė pernykščiame Europos čempionate, kur rinko vid. po 16 taškų ir 8,4 atkovoto kamuolio.
Šie skaičiai šiemet leido tikėtis dar geresnio J.Valančiūno žaidimo. Bet tokio baisaus scenarijaus nesitikėjo nė vienas.
Pats Jonas po pralaimėjimo australams sunkiai rinko žodžius: „Nežinau. Nesusitvarkiau su galva. Atrodo, perdegiau. Norėjau, nepadariau iki galo. Labai blogas turnyras.“
J.Kazlausko žodžiai buvo su gilesne potekste.
„Jonui nėra taip lengva ir paprasta. Tas dėmesys... Ir varžovų, ir visko, kas yra aplinkui. Jis išmoks. Jis turi su tuo susitvarkyti pats. Sumažinti tą dėmesį, atsiduoti daugiau krepšiniui“, – pasakojo J.Kazlauskas.
Apie J.Valančiūno požiūrį į krepšinį teko girdėti tik iš nuogirdų. Nors pačiam ir užkliuvo vaizdelis pirmosiomis dienomis vienoje iš Lietuvos rinktinės treniruočių, kai J.Valančiūnas nuo linijos iki linijos bėgiojo lėčiau net už 12 metų vyresnį Robertą Javtoką, jau nekalbant apie likusius 10 komandos draugų.
Tai tėra tik smulkmena iš visos J.Valančiūno darbo etikos dėlionės. Tačiau galbūt tų smulkmenų ir pritrūko solidžiam „centro“ žaidimui Rio.
Nuoširdžiai savęs paklauskite: kokių naujų J.Valančiūno judesių puolime įžvelgėte per pastaruosius metus? Puolimo arsenalas buvo toks skurdus, kad nepavyko įveikti net vidutinių sugebėjimų Kroatijos aukštaūgių gynybos.
Tokio kalibro žaidėjui vargo neturėtų sukelti ir Nigerijos ar Argentinos priekinės linijos. Ir 36-erių Pau Gasolis neturėtų tapti 23 taškų siaubu per 23 minutes.
O jei keliate klausimą, ko trūko visai Lietuvos rinktinei iki pusfinalio ar olimpinių medalių... Tai paklauskite savęs, kaip tarp tokių galingų komandų galima laimėti be svarbiausio žaidėjo indėlio?
Tai nereiškia, kad J.Valančiūnas kaltas dėl ketvirtfinalyje užsibaigusio nacionalinės komandos žygio. Bet J.Valančiūno dėlionės dalis buvo didžiausia olimpinių vilčių paveiksle.
„Norėčiau, kad ateityje jis taptų geriausias žaidėjas ir tai būtų jo komanda. Jam to linkiu ir galvoju, kad viskas bus gerai“, – linkėjo J.Kazlauskas.
J.Kazlauskas: „Norėčiau, kad ateityje Valančiūnas taptų geriausias žaidėjas ir tai būtų jo komanda. Viskas bus gerai“.
Niekas J.Valančiūno nekala prie kryžiaus. Tačiau šios olimpinės žaidynės Jonui buvo labai gera pamoka, kuri parodė, kiek dar darbo jam reikia įdėti norint tapti geriausiu. Ir lietuvis tikrai išgirs tokius griežtus J.Kazlausko žodžius.
O tada – ne pykti ir zirsti, o dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Didelis žaidėjas, todėl ir dideli lūkesčiai.
Sakote, ko norėti iš 24-erių krepšininko? Pau Gasolis 2003-ųjų Europos čempionate būdamas 23-ejų rinko vid. 25,8 taško ir atkovojo 7,5 kamuolio, atvesdamas ispanus į turnyro finalą.
Tokie žaidėjai kaip P.Gasolis irgi sutraukia visą varžovų gynybos dėmesį, bet jie vis tiek randa būdų būti efektyvūs. J.Valančiūnui to padaryti nepavyko. Jeigu tikisi tapti dominuojančiu „centru“, jis turi dirbti dar daugiau nei kadaise dirbo P.Gasolis ar kiti geriausi Europos krepšininkai.
Ir tik tada Lietuvos rinktinė taps Jono Valančiūno komanda.
