„Sportavau lengvąją atletiką, disko metimą, ir man reikėjo apsispręsti ar toliau tęsti tai, ar galvoti kažką naujo. Grįžęs į gimtąjį Šilutės kraštą kartu su draugais dalyvaudavau 3 prieš 3 gatvės turnyruose, krepšinis visada buvo prie širdies. Vieną kartą pasitaikė, kad šiame turnyre dalyvavo ir Šilutės treneris Petras Jonikas ir jis pasiūlė pasitreniruoti žaisti krepšinį, pažiūrėti gal tai man patiktų. Pabandėm, patiko ir viskas taip prasidėjo. Treneris Jonikas tikrai daug davė, nuo pat pradžių mokino visus judesius, tiesa, vis dar yra kur atidirbinėti ir ką stiprinti bei lavinti.“
Sezoną pradėjęs „Lietuvos ryte“ žaidėjas apie klubą atsiliepia geriausiais žodžiais:
„Lietuvos rytas“ yra tikrai stipri komanda, kurios lygis skiriasi: aplinka, vadovybė, viskas tvarkinga, stipru. Tokiuose klubuose žaidėjams yra suteikiamos visos sąlygos – daktarai, masažistai, gyvenimas yra tikrai labai geras, bet už tai turi atiduoti viską ką gali. Turi sportuoti, treniruotis visu šimtu procentų ir tada tavimi bus pasirūpinta.“
„Lietuvos ryto“ treneriu tapus Tomui Pačėsui, Juliaus Juciko karjera pakrypo į Andrejaus Urlepo treniruojamą Alytaus ekipą.
„Man tiesiog pasakė, kad esu skolinamas „Dzūkijai“, nes komandoje man nebūtų užtektinai žaidimo laiko, o man reikia žaisti, tobulėti. Buvo netikėta, buvo ir sunkių momentų, bet dabar viskas gerai. Panašumų yra ir treniruočių schemose, abudu griežti, reikalauja šimto procentų atsidavimo.“
Krepšininkas neslepia, kad Tomui Pačėsui pakeitus argentinietį Marcelo Nicola treniruotės Vilniaus ekipoje tapo sunkesnės.
„Tikrai skiriasi. Pas argentinietį buvo lengvesnės, nebuvo įtampos. Atėjus Pačėsui treniruotės tapo žymiai sunkesnės, pradėjom žymiai daugiau dirbti, bet dabar LKL‘e matyti rezultatai.“
Vidurio puolėjas neišskiria vieno žaidimo elemento, kurį reiktų tobulinti. Krepšininkas pabrėžia, kad tobulėti reikia visapusiškai.
„Tobulinti reikia viską. Tvirtėti fiziškai, tobulinti greitį, šuolį, gynybą, judesius po krepšiu. Beveik viską.“
