Problema Nr. 1
Gedvydas Vainauskas su pasimėgavimu tarė žodžius, kuriuos dabar su pasibaisėjimu cituoja visas pasaulis: „Negalima! Maksimum du juodaodžiai žaidėjai. Per 23 metų praktiką galiu tą pasakyti. Daugiau neturi būti. Ir visos komandos niekada neturi daugiau dviejų juodaodžių žaidėjų.“
Šias genialias eilutes pasigavo amerikiečių ESPN, „Business Insider“ ar „CBS Sports“, ispanų „Marca“, „Mundo Deportivo“, „AS“, prancūzų „L'Equipe“, italų, serbų, graikų, rusų, vokiečių, estų, turkų ir net kinų žiniasklaida.
„Lietuvos ryto“ klubas gauna daugiau nei 1 milijono eurų Vilniaus miesto savivaldybės paramą. Dažnai girdėtas tokios partnerystės argumentas – Vilniaus miesto garsinimas Europoje.
Čia tai bent nuskambėjo miestas iš Vilniaus gyventojų kišenės.
Beje, vienur G.Vainauskas yra įvardijamas kaip „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas. Minimas jis ir kaip treneris ar Lietuvos krepšinio lygos prezidentas.
Bet kokiu atveju, tai tapo fantastiška virusine Lietuvos reklama visame pasaulyje. O gal greičiau antireklama.
Problema Nr. 2
Labai nemalonu ir apmaudu rinkti tokią statistiką, bet tikintiems dviejų juodų taisykle, pateiksime tokius faktus: „Fenerbahče“ prieš mėnesį laimėjo Eurolygą su 4 juodaodžiais. Pernai CSKA tą padarė irgi su 4 juodaodžiais, o 2014-aisiais Milane Tel Avivo „Maccabi“, G.Vainauskas bus šokiruotas, triumfavo su 8 juodaodžiais.
Tai vis dėlto „visos komandos“ turi ir daugiau nei du juodaodžius, o Europos krepšinyje svarbiausius titulus irgi galima laimėti su daugiau nei dviem juodaodžiais.
Taip, nes ne krepšininkų odos spalva, o jų charakteris ir talentas lemia galutinį rezultatą.
Nereikėtų nuvertinti G.Vainausko citatos „treneris Pačėsas mėgsta žaisti su juodais žaidėjais, juos kontroliuoti, mokyti, juos auklėti“, bet tai jau dar viena plati vergovę primenanti tema, kuria nesiplėsime.
Blogiausia, kad požiūris į G.Vainausko „dviejų juodų taisyklę“ nėra vieno „Lietuvos ryto“ prezidento problema. Po juodojo G.Vainausko skandalo buvo tokių, kurie patyliukais šnabždėjo: „Gerai jis čia viską pasakė, su krūva juodų tikrai visada būna problemų. Tik kad galėjo pasakyti švelniau.“
G.Vainausko rasistinis pareiškimas iliustravo didelės dalies lietuvių pasaulėžiūros problemas, kurios mums nėra tokios aktualios, nes tiesiog gan svetimos.
Bet rikdami argumentus paneigti G.Vainausko gaujos teorijai, pradėkime nuo to, kad daug į svečią šalį atvykusių žmonių yra linkę būriuotis į savas artimas kompanijas, bendruomenes. Ir daro tai nepriklausomai nuo odos spalvos.
Pasižiūrėkite į pagal „Erasmus“ programą į Lietuvą atvykusius studentus iš užsienio. Pažiūrėkite į lietuvių bendruomenes svečiose šalyse.
Jeigu reikia artimesnio pavyzdžio, „New York Knicks“ klube dažnai kartu laiką leido europiečių Mindaugo Kuzminsko, Kristapo Porzingio, Willy Hernangomezo ir Saša Vujačičiaus kompanija.
Ir jeigu manote, kad drausmės laužymas yra „juodų bruožas“, dažniau užsukite į naktinius klubus Vilniuje ar Kaune ir pamatysite dar ne tokių vaizdų.
Ar tai irgi gaujos, su kuriomis yra problemų?
Problema Nr. 3
„Lietuvos rytas“ turėjo ne gaujos problemą, o žaidėjų profesionalumo trūkumą. Tai, beje, vadybos darbas surasti krepšininką su profesionaliu požiūriu ir atsidavimu savo profesijai.
Pavyzdžiui, Kauno „Žalgiris“ ne kartą pabrėžė, kad dairydamasis pastiprinimo akcentuoja ne krepšininko meistriškumą, bet būtent profesionalumą. Kas iš to išėjo, išvydome praėjusį sezoną – net G.Vainauskas pripažino, kad buvo priblokštas tokių žalgiriečių rezultatų.
Drew Gordonas nesilaikė disciplinos ne todėl, kad yra juodaodis, o todėl, kad visiškai neprofesionaliai žiūri į savo darbą. Jeigu „Lietuvos rytas“ bent minimaliai domėjosi D.Gordono gyvenimu už aikštės ribų, pasirašydamas kontraktą turėjo tą žinoti.
Klubas žinojo D.Gordono klystkelius ir juos toleravo, nors, remdamasis drausmės pažeidimais, galėjo nutraukti sutartį ir ieškoti naujo žaidėjo. Bet to nepadarė. Klaida, kurios G.Vainauskas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai net nepripažino, nes viską pateisino gerais žaidėjų asmeniniais rodikliais ir tuomet dar ne tokiais prastais komandos rezultatais.
Vėliau „Lietuvos ryto“ atstovai, nušalinę D.Gordoną, Taylorą Browną, Cleviną Hannah ir Corey Fisherį, gyrėsi pareiškimais apie komandos vertybes, nors patys toleravo jų mindymą sezono metu.
Ir jeigu manote, kad drausmės laužymas yra „juodų bruožas“, dažniau užsukite į naktinius klubus Vilniuje ar Kaune ir pamatysite dar ne tokių vaizdų.
Kas su alkoholiniu kokteiliu rankoje, kas su cigarete tarp pirštų, o tų krepšininkų statusas – nuo Nacionalinės krepšinio lygos vidutiniokų iki Lietuvos krepšinio garsenybių.
Kol pasaulis šiurpsta, Lietuvos krepšinio lyga išėjo moralinių atostogų.
Ir jie baltaodžiai lietuvaičiai. Tik kažkodėl kalbėdami apie Dovydo Rediko ar Vilmanto Dilio problemas užribyje, neakcentuojame jų odos spalvos.
Krepšininko profesionalumo trūkumas nėra susijęs su odos spalva. Tai susiję su žmogaus požiūriu į gyvenimą, pavyzdžiais krepšinio bendruomenėje ir komandos (pradedant vadovais ir treneriu, baigiant kapitonu ir komandos draugais) gebėjimu išlaikyti visus vienoje linijoje.
Problema Nr. 4
Kol pasaulis šiurpsta, Lietuvos krepšinio lyga išėjo moralinių atostogų.
LKL prezidentas Remigijus Milašius prieš keletą dienų LKL sezono uždaryme G.Vainauskui kabino ant kaklo ordiną, o oficiali aukščiausios Lietuvos krepšinio lygos interneto svetainė, kuri didžiuojasi savo socialiniais tolerancijos projektais, išleidžia orinį pranešimą apie nieką.
Beje, juo LKL nesidalino ir feisbuke, kuris yra bene pagrindinis tokių organizacijų naujienų transliavimo kanalas – mažai kas eina tiesiai į LKL puslapį ieškodami naujienų, o ne rezultatų.
Tarp kitko, LKL inicijavo akciją #SavasTarpSvetimų, bet šįkart toks lygos požiūris labai savas neblogam LKL prezidento R.Milašiaus bičiuliui ir baisiai svetimas tolerancijai.
Po tokių įvykių peršasi tik viena išvada – tokie socialiniai projektai tėra imitacija.
Kai LKL apsimetė akla ir kurčia organizacija, oficialus Europos taurės puslapis išplatino pranešimą, kuriame prabilo apie griežčiausias sankcijas „Lietuvos rytui“, kurios turnyro valdybos posėdyje bus svarstomos artimiausiomis dienomis.
Po panašaus rasistinio skandalo prieš 3 metus NBA privertė „Los Angeles Clippers“ savininką Donaldą Sterlingą parduoti klubą ir uždraudė vyrui dalyvauti NBA veikloje iki gyvenimo pabaigos, įskaitant ir lankymąsi rungtynėse.
O Lietuvoje kol kas vasarėlė.
Tik Vilniaus meras Remigijus Šimašius feisbukuose mėtosi griežtais ketinimais, bet kiek tos kalbos virs realybe, dar pažiūrėsime.
Beje, visaip kaip D.Sterlingas, G.Vainauskas savo žodžiuose nemato nieko blogo. Pasakodamas savo versiją kolegai iš DELFI po pietų su Vilniaus meru, jis tik pyko, kad atsirado žmonių, kurie pasistengė, jog jo žodžiai būtų ištransliuoti visam pasauliui („Twitter“).
Suprask, visas G.Vainausko mintis angliškai išvertęs aktyviausias Lietuvos krepšinio naujienų informatorius „Twitter“ Simas Baranauskas yra kalčiausias dėl skandalo.
Tik primenu, kad G.Vainauskas nėra šiaip koks eilinis turtingas klubo vadovas. Tai žmogus, kuris valdo vieną didžiausių Lietuvos žiniasklaidos bendrovių šalyje ir prisideda prie visuomenės nuomonės formavimo.
Problema Nr. 5
Tame skandalingame interviu „Lietuvos ryto“ televizijai buvo daugiau dėmesio vertų, bet dėl rasistinio pareiškimo užgožtų G.Vainausko minčių.
Jame „Lietuvos ryto“ prezidentas didžiavosi, kad 20 metų išlaikė komandą, kaip jis pavadino – aukštumoje, ir yra ilgiausiai LKL klubą valdantis žmogus lygoje.
Finansinis „Lietuvos ryto“ stabilumas išties yra pagarbos vertas, tačiau, ko gero, šiuo metu vienintelis likęs džiaugsmo šaltinis.
Problema ta, kad LKL yra ne Ispanijos ar Italijos lygos, į kurias bandė rodyti pirštu G.Vainauskas. Ir čia su milijoniniais biudžetais daug paprasčiau išlikti stipriausių Lietuvos komandų trejete.
O Aliaksandras Lukašenka irgi yra ilgiausiai Europos valstybei vadovaujantis diktatorius, bet paklauskite baltarusių, ką jie apie tai mano.
G.Vainauskas didžiuojasi komandos rezultatais, bet galbūt jis jau pamiršo, kad šiame dešimtmetyje „Lietuvos rytas“ iškovojo tik vieną taurę – trečios reikšmės (1. Eurolyga; 2. LKL) sezono vidurio trofėjų Karaliaus Mindaugo taurę.
Ir šiame dešimtmetyje „Lietuvos rytas“ LKL finale iškovojo mažiau pergalių nei Klaipėdos „Neptūnas“ (1-3) ir tiek, kiek Panevėžio „Lietkabelis“ (1-1), kurio pasiekimą interviu „Lietuvos ryto“ televizijai taip bandė sumenkinti G.Vainauskas.
Lygiai taip pat, kaip prieš metus pagal savo skaičiavimo metodiką nustatęs, kad nors „Neptūnas“ LKL iškovojo sidabrą, „Lietuvos rytas“ kažkokiu būdu vis tiek turėjo sėkmingesnį sezoną nei klaipėdiečiai.
G.Vainauskas savo televizijoje pasakoja, kad pasitrauks, jeigu sėkmė nuo jo dar kartą nusisuks, bet ji jau seniausiai nusisuko – „Lietuvos rytas“ šlovingais R.Kurtinaičio ir Ch.Eidsono laikais netrukus didžiuosis taip, kaip „Žalgiris“ Eurolygos čempionų titulu, kurį laimėjo 1999-aisiais.
Kitaip tariant, G.Vainauskas jau gyvena pasitenkindamas praeities nuopelnais, nors pats prieštarauja sau, girdamasis, kad komandai kelia vienintelį tikslą – būti pirmiems.
Internete plintantis pokštas „Ką daryti „Lietuvos ryto“ žaidėjui, norinčiam laimėti LKL? Pereiti į „Žalgirį“, yra nebe juokas, o skaudi tiesa.
„Lietuvos ryte“ paprasčiausiai trūksta logikos ir veiksmų plano, kad galutinis nuoseklaus darbo tikslas būtų pergalė, taip pat nėra išsamios klaidų analizės, jų pripažinimo ir kryptingo jų taisymo.
Pasakyti „aš atsakingas už tai, kas atsitiko“, ką laidoje padarė G.Vainauskas, nereiškia prisiimti atsakomybės. Juolab, kad didžiąją laiko dalį interviu kalbama apie keturių amerikiečių disciplinos pažeidimus ar trenerį, kuris leido žaidėjams nakvoti ne viešbutyje toliau nuo miesto ir naktinio Vilniaus pagundų, o savo namuose Senamiesčio širdyje.
Likimo ironija. „Lietuvos ryto“ vadovai vos gražiai nenusimuilino po siaubingo sezono išnerdami su charakterį parodžiusių žaidėjų ir naujo trenerio iškovotais bronzos medaliais, kurie atgaivino saujelės dar likusių ištikimų Vilniaus klubo gerbėjų širdyse rusenančius kovingo „Lietuvos ryto“ laikų prisiminimus.
Kol neprasižiojo šiuo metu garsiausiai pasaulyje aptarinėjamas lietuvis.
24sek žiniomis, po skandalo G.Vainauskas pats trauktis neketino.
Kaunas tvarkosi. Kada susitvarkys Vilnius?
