Pirmadienį pranešta, jog į rinktinę neatvyks Arnas Velička ir Gytis Masiulis. Vietoj jų iškviestas papildomas puolėjas Donatas Tarolis.
Paskutiniams atrankos mūšiams lietuviai ruošis su 13 krepšininkų.
Ketvirtadienį Kazį Maksvytį rinktinės languose pavaduojančio Kęstučio Kemzūros vyrai Klaipėdos „Švyturio“ arenoje susikaus su Vengrija.
Pirmąjį komandų tarpusavio susitikimą rugpjūčio 24 dieną Sombathėjuje Lietuva laimėjo 88:78.
Vasario 26 d. išvykoje lauks paskutinės atrankos varžybų rungtynės. Trelazo miestelyje Lietuvą priims Europos vicečempionė Prancūzijos rinktinė. Pirmoji varžovų dvikova atrankos ciklo varžybose vyko praėjusių metų lapkričio 11 d. Tąsyk Panevėžyje lietuviai pralaimėjo 65:90.
Priminsime, kad 8 pergales ir 2 pralaimėjimus turintys lietuviai K grupėje užima antrąją vietą ir jau yra užsitikrinę vietą 2023 metais Indonezijoje, Japonijoje ir Filipinuose vyksiančiame pasaulio čempionate.
Lietuviams teksiantys varžovai pasaulio čempionato grupių etape paaiškės po burtų traukimo ceremonijos balandžio 29 dieną.
„Arnas Velička jau anksčiau buvo užsiminęs, jog turi traumą ir žaidžia kęsdamas skausmus. Galvojau, kad viskas bus gerai ir galės atvykti, bet paskutinę akimirką gavau žinutę, kurioje jis paprašė laiko pasigydyti. Panašiai su Gyčiu Masiuliu. Jam gal ir neplanavome didelio vaidmens, bet norėjome, jog jis padėtų ir būtų jungiamoji grandis tarp 4 ir 5 numerių, išspręstų vieną ar kitą taktinę užduotį. Visgi kai žaidėjas pareiškia, kad jam reikia pertraukos – nieko nepadarysi. Esame dėkingi Donatui Taroliui, kuris nieko ilgai negalvojęs susikrovė daiktus ir sutiko atvažiuoti“, – apie paskutinių dienų permainas rinktinėje pirmadienį kalbėjo K.Kemzūra.
– Pasaulio čempionato bilietas jau yra kišenėje. Kokie tikslai bus keliami šioms dviem likusioms rungtynėms?
– Tikslai nesikeičia, esame Lietuvos rinktinė, tad norime žaisti ir kovoti dėl pergalės kiekvienose rungtynėse. Norime, kad žaidėjai atiduotų širdį. Susižaidimo trūks tiek mums, tiek mūsų varžovams. Pasirengimui abi komandos turės 2–2,5 dienos. Tikslai nesikeičia – su vengrais žaisime prie savų sirgalių, tad norime laimėti. Pirmasis mačas su prancūzais mūsų irgi netenkino. Eisime ir žaisime, o jau kaip bus, matysime.
– Šį kartą rinktinėje yra dešimt atrankos languose jau žaidusių žaidėjų...
– Tai yra labai svarbu. Žinoma, žaidėjai turi ryšius atgaminti iš naujo, bet svarbiausia, kad atgaminti, o ne pažinti vienas kitą naujai. Mes, treneriai, jau irgi juos esame čiupinėję, žinome, ką vienas ar kitas gali.
– Šį kartą rinktinėje nėra Martyno Echodo, Regimanto Minioto, Arnoldo Kulbokos. Kodėl?
– Martyno situaciją jau anksčiau žinojau. Jis jau kuris laikas žaidžia su problemomis. Ne visada žinome, su kokiais skausmais rungtyniauja vienas ar kitas žaidėjas. Jis manęs irgi paprašė, kad nekviesčiau į komandą. Vienas pagrindinių kriterijų, kviečiant žaidėjus, kad jis atvažiuotų motyvuotas. Iš pradžių buvom nusimatę, kad į rinktinę atvyks Marekas Blaževičius, bet jis dėl asmeninių priežasčių atsisakė. Kokios jos, klauskite jo. Tada jau pradėjo viskas byrėti... Regimantas irgi turi šiokių tokių sveikatos problemų. Jis tarsi ir žadėjo atvažiuoti, bet mes nebuvo garantuoti dėl jo vietos galutiniame dvyliktuke. Jis pripažino, kad šis periodas jam kiek sunkokas, kad nėra optimalios formos.
Kai gavau Arno Veličkos žinutę, kalbėjausi su Pauliumi Valinsku. Bet jis irgi jau irgi buvo susidėliojęs planus, žaidė Serbijos taurės varžybose, su savo komanda daug treniruojasi.
Kodėl nėra Arnoldo Kulbokos? Jis buvo sąrašuose, bet mes šiose pozicijose turime Eimantą Bendžių, Mindaugą Kuzminską, gali ten žaisti ir Eigirdas Žukauskas. Yra dar ir Osvaldas Olisevičius. Tokia yra pagrindinė priežastis. Arnoldas buvo rinktinėje vasarą, gerai žaidžia klube, bet mes pasirinkome tuos, kuriuos pažįstame geriau.
– 16 taškų vidurkis, 20 naudingumo balų Europos taurės turnyre. Kas turėtų nutikti, kad Arnoldas Kulboka vis dėlto turėtų būti pakviestas į rinktinę?
– (Ilgoka pauzė). Vienas variantas – kitas treneris, kuris jį norės matyti komandoje. Kita vertus, jūs paimate tik statistiką ir kalbate apie ją. Galbūt tai ir gera mintis, bet jei vadovausimės vien tokia logika, tai reikėtų paimti Jonavos komandą ir ją deleguoti į rinktinių „langus“. Gerbiu rezultatus, džiaugiuosi už jį, bet priėmėme tokį sprendimą. Manau, kad ateis laikas ir jis tai įrodys. Čia yra daug faktorių – kiek žaidžia, kiek įmeta, kiek išmeta, kokį vaidmenį komandoje turi.
– Kokios pagalbos tikitės iš rinktinės debiutantų Mato Jogėlos ir Gabrieliaus Maldūno?
– Naujokams pasakiau, kad norėčiau matyti geriausią jų versiją – pirmiausia energiją ir pozityvumą. Nesitikime, kad atvažiuos ir sumes 20 taškų, bet pagalbos galime sulaukti įvairios. Matui teks kažkiek kurti, galbūt kamuolį pervaryti. Manau, kad jis pajėgus tai atlikti.
Kalbant apie Gabrielių, mes žinome jo stiprybes. Jis yra aukštaūgis, žinant mūsų problemas, jis tikrai gali būti naudingas. Tai unikalus „centras“, kuris geba žaisti mažose erdvėse, turi unikalų užbaigimą floateriu, gerai kovoja dėl kamuolių, mobilus gynyboje. Žiūrėsime, kaip seksis išnaudoti šias savybes.
– Kokie akcentai prieš mačą su vengrais?
– Mes su jais jau žaidėme. Jų lyderis Davidas Vojvoda, svarbus žaidėjas yra Vilniaus „Ryte“ rungtyniaujantis Benedekas Varadi, György Golománas, Ákosas Kelleris. Kaip ir visuose „languose“, mums svarbu bus apsiginti ir susikurti lengvų taškų puolime. Tokia yra atrankos rungtynių specifika.
