Nors rungtynės absoliučiai nieko nelėmė bilietą į pasaulio čempionatą jau užsitikrinusiai Lietuvos rinktinei, ne iš karto įsibėgėję Kęstučio Kemzūros auklėtiniai „Švyturio“ arenoje 89:64 parklupdė Vengriją, vis dar turėjusią vilčių iškovoti kelialapį į Filipinuose, Indonezijoje ir Japonijoje vyksiantį turnyrą.
Su Vaidu Kariniausku, Margiriu Normantu, Eimantu Bendžiumi, Eigirdu Žukausku ir Martinu Gebenu rungtynes pradėjusi Lietuvos rinktinė neatrodė nei aštri, nei motyvuota pirmajame kėlinyje bei strigo puldama svečių iš Vengrijos krepšį.
Tikslą per pirmąsias kelias minutes pasiekė tik 1 iš 7 lietuvių mestų kamuolių, o keturiais tritaškiais „Švyturio“ arenos tinklelį plėšę vengrai pirmavo didžiąją dalį laiko ir laimėjo pirmąsias 10 minučių 16:14.
Lietuvos rinktinė atkuto antrajame kėlinyje, o vienas kibirkštį įskėlusių žaidėjų buvo jaunasis Mantas Rubštavičius. 20-metis nacionalinės komandos debiutantas pelnė 5 taškus per trumpą atkarpą, o šeimininkai kėlinį pradėjo spurtu 11:2, apskritai ketvirtį laimėjo 26:13 ir įpusėjus mačui jau pirmavo 40:31.
Po ilgosios pertraukos lietuviai užpylė vengrų krepšį tritaškiais. Lietų iš tolimos distancijos pradėjo per rankas pataikęs M.Normantas, o netrukus prie jo prisijungė E.Bendžius, E.Žukauskas ir Mindaugas Kuzminskas.
Vyšnią ant torto uždėjo M.Rubštavičius, pataikęs kosminį tritaškį nuo lentos paskutinę atakos sekundę – po jo „Švyturio“ arenos decibelų skaičius beveik prilygo tam, kuris aidėjo po jaunojo sirgaliaus šūvio nuo baudų metimų linijos.
Lietuvių tolimi metimai augino šeimininkų persvarą, kuri pasiekė 61:44, o trečiąjį kėlinį galingu šuoliu ir dėjimu varžovams per galvas užbaigęs M.Kuzminskas nutolino K.Kemzūros komandą iki 63:45.
Ketvirtasis kėlinys jau virto tik formalumu. Lietuvos rinktinė išlaikė užtikrintą dviženklį pranašumą ir nurūko link devintosios pergalės šiame atrankos cikle.
„Esame labai laimingi dėl pergalės. Laimėjus jausmas visada geras, ypač prie savų sirgalių, – po sėkmingų rungtynių džiaugėsi K.Kemzūra, atrankos langų metu pavaduojantis Kazį Maksvytį. – Vyrukai padarė puikų darbą. Šiek tiek strigome pradžioje. Žinojome, kad vengrams šios rungtynės reiškia žymiai daugiau nei mums, bet buvome susikoncentravę. Varžovai pradėjo rungtynes kietai, išstūmė mus iš patogių situacijų, negalėjome susikurti gerų progų bei pramesdavome jas susikūrę. Taip pat strigome prieš varžovų puolime atkovotus kamuolius.
Bet po to pakeitėme taktiką, žaidėme su energija, kokios ir norėjome iš žaidėjų. Spurtavome ir kontroliavome rungtynes iki pabaigos. Nuopelnai ir sveikinimai žaidėjams, kurie žaidė su didele energija, žaidė kartu kaip komanda. Manau, kad nusipelnėme pergalės.“
– Treneri, kaip jūsų nuomone debiutinėse rungtynėse pasirodė Mantas Rubštavičius?
– Manau, kad labai gerai. Mes kalbėjome šiek tiek ir Mantui pasakiau, kad tai geras jo šansas. Taip susiklostė visa situacija, kad jis gavo gerą šansą. Jis – drąsus vyras. Pašnekėjome, ką jis turi daryti gynyboje, kad drąsiai ir agresyviai žaistų puolime, ko mes iš mūsų gynėjų ir visos komandos norime. Manau, kad jis susitvarkė su užduotimis. Buvo klaidelių, bet jų visi padarė. Žinant Manto amžių, manau, kad labai geras debiutas.
– Kas jūsų akimis skiria Mantą iš bendraamžių?
– Yra tas pasakymas, kad šiuolaikiniame krepšinyje gynėjai yra svarbūs. Nesumenkinant centrų svarbos, bet jis vienas iš tų gynėjų tos jaunos ateinančios kartos, kurie gali valdyti kamuolį, turi potencialą. Yra dar daug kur jam pridėti, bet pasitikėjimas, jis įrodė savo amžiuje, kad jis gali dominuoti ir puikiai žaisti.
Kodėl mums taip sunkiai gaunasi? Kitose šalyse tie jauni greičiau pradeda žaisti ir daugiau. Bet reikia išlaukti, reikia kantrybės. Gerai, kad ta proga pasinaudojo. Bus visokių turbūt dar variantų, reikia nenusiminti ir žaisti.
O dėl jo veržlumo, jis gali tą daryti, bet viena iš sudedamųjų plano dalių buvo atakuoti, kada galime žaisti veržliai. Mes neturime labai stipriai išreikštų didelių, Jono ar Domo, su kuriais galime dominuoti po krepšiais, tai turime kitaip susikurti progas. Žiūrėjome į silpnesnes varžovų vietas ir stengėmės tai išnaudoti. Kartais gavosi, kartais galvos buvo per karštos. Bet supraskite, turėjome tik dvi treniruotes – po jų, manau, atrodėme visai neblogai, be jokių kontrolinių rungtynių.
– Ar pamačius tokį solidų M.Rubštavičiaus debiutą nėra apmaudo dėl to, jog į sąrašą neįtraukėte daugiau debiutuoti galinčių jaunų žaidėjų, pavyzdžiui, Pauliaus Murausko?
– Turbūt bus visiems laikas. Mes negalime tokios taktikos ar strategijos... Gerai, kad yra gerų tų žaidėjų. Nenoriu prie tos temos grįžti. Taip gaunasi, kad yra kažkokios trenerio asmeninės ambicijos dėl pakvietimų. Jūs supraskit, gal kažkur aš ir klystu, bet aš tariuosi su kolegomis, atsižvelgiu į kitų nuomonę. Aišku, sprendimas yra mano ir aš žiūriu, kaip komandą sulipdyti, nes tai yra langas. Žiūrėsime gal vasarą, kai bus daugiau laiko. Dar kai aš buvau vyr. treneris, kai buvo tik vasarą, mes darydavome rezervinę rinktinę, turėjome laiko, žaidi, treniruojiesi, išryškėja ir turi kada pažiūrėti, turi laiko suklysti. Čia dvi su puse dienos, mes norėjome pusiausvyrą išlaikyti. Truputį atjauninti, palikti tuos kitus.
Nenoriu prie tos temos grįžti. Taip gaunasi, kad yra kažkokios trenerio asmeninės ambicijos dėl pakvietimų.
Ir aišku, turėjome problemų su traumomis net į stovyklą atvykus. Labai norėjosi, kad ir Matas Jogėla čia būtų, bet atsitiko taip, kaip atsitiko – susitraumavo. Man džiugu, kad Mantas išnaudojo progą, įsiklausė ir žaidė drąsiai.
– Kas atsitiko Matui Jogėlai ir Evaldui Kairiui ir ar jie galės žaisti sekmadienį?
– Ne, jie nekeliaus su mumis. Evaldui Kairiui yra raumenų patempimai. Jis bandė gydytis, bandė sportuoti, bet nesigavo. O Matas nesėkmingai nusileido ant kojos ir pasuko čiurną, prieš tai jau turėjęs problemų. Kiek žinau, nieko labai sudėtingo, bet reikia laiko, o mes jo neturime.
– Arnas Beručka buvo paskutinis, kuris pelnė taškus. Ar pats džiaugėtės dėl to, kad visi 12 žaidėjų pelnė taškus?
– Žinoma. Aš labai pergyvenu ir už komandą, ir už žaidėjus. Labai džiaugiuosi ir Arnui, ir „Wolves“ klubui, kurie aukodami savo interesus atsiuntė žaidėją ir Arnas išėjo ramiu, šaltu veidu – atrodo, kad jis čia jau buvo.
– Lapkritį akistata su Prancūzija buvo kiek kartoka, -25 taškai. Kas labiausiai neramina prieš tą akistatą ir kokie bus pagrindiniai akcentai prieš tas rungtynes?
– Tai kito kalibro rinktinė, su visa pagarba mūsų šiandieniniams varžovams Vengrijai. Bet Prancūzija visai kito kalibro komanda, jie žais namuose. Kartėlis didžiausias yra likęs ne dėl rezultato, kuris yra pasekmė, o dėl to, kaip mes kovojome ir kokia buvo energija Panevėžyje. Nesinorėtų, kad vėl sugrįžtume į tuos pačius. Ieškosime kelių ir galvosime šiek tiek ir taktikų. Kažkokią turim patirtį, žinome, kas veikia, kas neveikia. Bet labai kažko kardinaliai pakeisti negali, bus niuansėliai, bet turi būti tokia energija ir intensyvumas, nežiūrint į tai, koks rezultatas bus švieslentėje.
– Užsiminėte, kad prieš Prancūziją kertiniai momentai bus energija ir intensyvumas. Šiandien irgi pradžia buvo vangoka, bet paskui užsikūrėte nuo tritaškių. Kaip jums atrodo, nuo ko komanda užsivedė ir pabėgo į priekį?
– Nemanau. Tritaškiai ateina, mes galime įmesti, bet mes šiek tiek tokie išeiname prieš savo varžovus, varžovai irgi kibo į atlapus, žinojome, kad jiems labai svarbios rungtynės, jie irgi turi netekčių.
Manau, kad tų klaidelių pasitaikė, bet pakeitėme gynybą, pradėjome keistis, tai pasiteisino. Apsigynėme, pasiėmėme kamuolius, pabėgome, pataikėme ir buvo mažas atsiplėšimas, mažas pabėgimas. Paskui kaitaliodami gynybas įsivažiavome ir lipdėme. Manau, kad įsivažiavome. Buvo vėl truputį neatsakingas užstrigimas ketvirtajame kėlinyje, buvau pasiruošęs ir pertraukėlę imti, bet turėjome daugiau intensyvumo, ilgesnį suolą, pataikėme ir nebeėmiau.
– Matas Buzelis savaitgalį pats patvirtino, kad ketina atstovauti Lietuvos rinktinei. Kiek esate kalbėję su treneriu štabu ir Kaziu Maksvyčiu apie šio žaidėjo galimybę būti rinktinėje galbūt jau ateinančią vasarą?
– Trenerio Kazio Maksvyčio dienotvarkė dabar tokia įtempta, kad mes turbūt nekalbėjome apie tuos reikalus šiuo momentu. Bet mes visi laukiame jo atvažiuojančio ir prisijungiančio. Žiūrėsime, kaip čia gausis. Bet tikrai nekalbėjome. Jo nusiteikimas džiugina, kad jis nori, tiesiog reikia paimti ir daryti. O tada matysime visi.
