Daugiau nei 23 iš 45 sužaistų minučių pratęsimo pareikalavusiame trileryje Lietuvos rinktinė pirmavo, bet kaip ir grupių etape, taip ir lemiamame mūšyje „Mercedes-Benz“ arenoje svarbiausiu metu mūsiškiams pritrūko vieno metimo, vieno apsigynimo ar vieno atsikovoto kamuolio.
Lietuvos rinktinė pademonstravo charakterį, išsigelbėdama ketvirtojo kėlinio pabaigoje, bet galiausiai vis tiek krito pratęsime, kuriame dominavo Lorenzo Brownas ir Ispanijos rinktinė – švieslentė po 45 minučių kovos rodė ispanų triumfą 102:94.
Tai reiškia, kad Lietuvos rinktinė jau aštuntus metus bus be medalių didžiuosiuose turnyruose – nuo 2015 m. Europos čempionato finalo mūsiškiai nė viename turnyre neperžengė ketvirtfinalio, o per pastarąjį penkmetį – ir aštuntfinalio.
„Nuviliantis, – paklaustas, kaip įvertintų Europos čempionatą, sakė M.Kuzminskas, kuris buvo vienas iš dviejų Lietuvos rinktinės žaidėjų, kurie sustojo pasikalbėti su žiniasklaida. – Čia nėra ką sakyti – žaidėme neblogai, bet kas iš to. Važiuojame namo. Šitas čempionatas labai primena 2017 metus, kuomet irgi žaidėme gerai, bet pralaimėjome. Turbūt geriau žaisti blogai, bet laimėti.“
Ilgiausią sausrą be medalių išgyvenanti Lietuvos rinktinė jau ketvirtame turnyre iš eilės liko be apdovanojimų, be to, pernai pirmą sykį nepateko į olimpines žaidynes. Ar galima kalbėti apie mūsų krepšinio nuosmukį?
„Kaip ir esame ta krepšinio šalis, nes populiariausias sportas, bet rezultatų norėtųsi geresnių. Ačiū Dievui, kad šią vasarą jaunimas kažką laimėjo, gal ateina ta gera karta. Nors ir šita yra nereali, tik reikia sužaisti. Ispanai įrodė, kad net pasikeitus aštuoniems žaidėjams, jie labai moka žaisti lemiamas rungtynes, ko, deja, nemokame mes“, – nusiminęs sakė Kuzia.
Kalbėdamas apie pralaimėjimą prieš Ispaniją, M.Kuzminskas nebandė ieškoti pasiteisinimų ir kaltino save ir komandą.
„Esame pakankamai jauna komanda. Nėra taip, kad laimėjome prieš vieną vyriausių, ieškome čia pasiteisinimų. Šiaip tai visi žaidžia aukščiausiame lygyje, nuo pačio jauniausio iki pačio vyriausio. Turėjome uždaryti visas tas rungtynes, belieka kaltinti tik save“, – sakė M.Kuzminskas.
Jis išgirdo ir klausimą apie pratęsimo pabaigoje Ignui Brazdeikiui skirtą nesportinę pražangą, po kurios lietuvių šansai išsigelbėti galutinai ištirpo.
„Aikštelėje sunku pamatyti, bet aš būdamas teisėju, jeigu būtų nors kiek abejonių, neduočiau, kad duotų išsiaiškinti komandoms. Bet teisėjų šiandien tikrai negalime kaltinti“, – sakė lietuvis.
Paskutinėmis lietuviams tapusiose rungtynėse neatpažįstamas buvo Jonas Valančiūnas. Iki tol tarp naudingiausių turnyro žaidėjų patekęs kapitonas šį kartą ir rungtyniavo mažai (21 min.), ir tą darė ne itin sėkmingai (5 taškai, 6 atkovoti kamuoliai, 6 naudingumo balai). Kas nutiko JV?
„Susirinko pražangas, išsimušė. Ispanai protinga komanda, geras treneris. Žiūrėkit, pasiruošė prieš Marių Grigonį, vienas laksto su juo, kiti ginasi aikštę. Jie buvo labai gerai taktiškai pasirengę, ypač dengti mūsų lyderius“, – komentavo M.Kuzminskas.
Po pastarųjų kelių nesėkmingų turnyrų Lietuvos rinktinė keitė trenerius – 2016 metais po Rio žaidynių pasitraukė Jonas Kazlauskas, po 2019 m. pasaulio čempionato traukėsi Dainius Adomaitis, o pernai, nepatekus į olimpines žaidynes, darbo neteko ir Darius Maskoliūnas.
Ar galima tikėtis pokyčių ir po šio turnyro?
M.Kuzminskas nenorėtų, kad taip nutiktų.
„Ne, ne, baikit. Žaidimas nebuvo blogas. Kartais pritrūksta sėkmės, kartais vieno kamuolio, kartais vieno metimo, susikalbėjimo gynyboje“, – sakė Kuzia.
