Antradienio pavakarę į „Žalgirio“ areną sugužėjo 11513 sirgalių, iš kurių apie 600 atvyko iš Vilniaus. Vis dėlto pergalės dainą po dvikovos dainavo žaliai balti aistruoliai.
Rungtynių pradžia pažymėta įspūdingu abiejų komandų fiziškumu, kai įpusėjus ketvirčiui komandines pražangas jau buvo išnaudojęs tiek „Žalgiris“, tiek „Rytas“.
Po tragiško pasirodymo „Jeep“ arenoje Kazys Maksvytis nusprendė išimti iš startinio penketo Igną Brazdeikį, vietoje jo įleisdamas Tomą Dimšą. Vis dėlto pirmąsias keturias rungtynių minutes Nemuno salos šeimininkų puolimas atrodė varganai, kol jo neišjudino būtent į aikštelę įleistas I.Brazdeikis, kuris per tris minutes susmeigė tris tritaškius, tuomet pridėjo juvelyrinį perdavimą virš lanko kamuolio laukusiam Laurynui Biručiui, o po kelių akimirkų – dar viena tolima Iggy bomba.
Vakarėlis pristojo antrojo ketvirčio pradžioje, kai I.Brazdeikis pasiėmė trečią asmeninę pražangą, kuri „Žalgirio“ vairininkui Kaziui Maksvyčiui atrodė itin abejotinai. Alergiją asmeninėms pražangoms jaučiantis strategas šio auklėtinio nebepakėlė iki pat ilgosios pertraukos.
„Ryto“ gynybiniuose pančiuose įklimpę žalgiriečiai pirmuosius taškus antrajame ketvirtyje pelnė praėjus 4 kėlinio minutėms.
Vienas komandos lyderių Rolandas Šmitas, kuris sezono pabaigoje palieka slogų įspūdį, mačo pradžioje sulaukė dviejų greitų pražangų ir ant suolo prasėdėjo net 13 minučių. Per šį laiką latvio rankos nesušalo – jis iškart šovė taiklų tritaškį.
Trečio kėlinio viduryje – kurtinantis vietinių sirgalių švilpimas, skirtas arbitrui Gvidui Gedvilui, sušvilpusiam dar vieną abejotiną pražangą Arnui Butkevičiui.
Jei „Rytas“ iki ilgosios pertraukos iš toli taip ir neprisišaudė (3 tritaškiai iš 13), daugiausiai gyvendamas iš taškų baudos aikštelėje (Jaime Echenique surinko 11 taškų), tai „Žalgirio“ gyvybę palaikė būtent toliašaudė artilerija. Tomo Dimšos tritaškis sulig antrojo kėlinio pabaiga buvo aštuntas taiklus tolimas metimas šeimininkų komandai iš septyniolikos, leidęs turėti pranašumą 47:42.
Edgaras Ulanovas trečią kėlinį atidarė 6 taškais, o po Arno Butkevičiaus tritaškio „Žalgiris“ pirmą kartą įgijo dviženklį pranašumą 56:45.
Per pirmuosius du ketvirčius suklydęs vos tris kartus, „Rytas“ po ilgosios pertraukos per 7 pirmąsias minutes varžovams padovanojo septynis kamuolius, kurie virto į efektyvius Isaiah Tayloro ir kompanijos medžioklės plotus bei staigiai išaugusią 65:48 „Žalgirio“ persvarą.
Mačo puošmena tapo „aklas“ A.Butkevičiaus perdavimas už nugaros laisvam buvusiam Tyleriui Cavanaugh. Trečiąjį kėlinį 27:16 laimėjęs „Žalgiris“ varžovus kramsnojo jau 74:58.
Trys tolimos Gyčio Radzevičiaus, Justino Gorhamo ir Benedeko Varadi strėlės „Rytą“ priartino per vienaženklį skirtumą (68:77), bet „Žalgiris“ tėškė 5 taškus atgal ir mačo likimas buvo išspręstas.
„Sveikinu komandą ir mūsų sirgalius su pergale. Sureagavome tiek mes, tiek sirgaliai, kurie susirinko gausiai ir aistringai mus palaikė. Labai smagu žaisti tokioje atmosferoje, kokia buvo šiandien arenoje, – po mačo kalbėjo Kazys Maksvytis. – Manau, kad pirmoje pusėje nepavyko kontroliuoti rungtynių, nes nesustabdėme jų greito puolimo ir antrų šansų.
Antroje dalyje pristabdėme greitą puolimą, bet antri šansai liko. Tokiose situacijose jie pelnė nemažai taškų – 14 atkovotų kamuolių puolime ir 22 taškai. Dideli skaičiai atkrintamųjų rungtynėse. Tai yra vieta, kur privalome būti dar geresni. Puolime prisiėmėme rizikas, kurias davė „Rytas“. Jei pirmoje mačo pusėje laisviau metė tik Ignas Brazdeikis, kuris davė mums impulsą, tai antroje pusėje atsirišo Arnas Butkevičius, Edgaras Ulanovas ir Isaiah Tayloras. Tuomet laisviau užbaigėme rungtynes, nes antroje dalyje kontroliavome žaidimą. Serijoje dabar yra 2-1, bet žinome, kad niekas nėra baigta. Vilniuje bus sunku, bet darysime viską, kad serija ten pasibaigtų.“
– Ar po antrųjų serijos rungtynių su auklėtiniais turėjote griežtą pokalbį?
– Buvo pokalbis, buvo videoperžiūra. Visų pirma, tai „Rytas“ tuomet išėjo su žymiai didesne energija, gal ir koncentracija. Gal mus kažkiek užliūliavo paskutinė užtikrinta pergalė prieš „Lietkabelį“, o tuomet pergalė namuose prieš „Rytą“. Gal pradėjome galvoti, kad serija baigta, bet „Rytas“ galvojo kitaip. Tikiuosi, kad daugiau klaidų nedarysime.
– Kaip pavyko per kelias dienas kardinaliai pakeisti komandą?
– Jei matėte Turkijos atkrintamąsias, tai ten skirtumai dar kardinalesni. Vieną dieną laimi 40, kitą dieną pralaimi. Kaip vaikų krepšinyje. Daug kas priklauso nuo emocinio fono. Šįkart jis buvo mūsų. Tikiuosi, kad ir paskutinėse rungtynėse taip bus.
– Jaime Echenique ir Marcusas Fosteris šiandien buvo rezultatyviausi „Ryto“ žaidėjai, bet didelės įtakos žaidimui nedarė. Kaip pavyko juos pristabdyti?
– Manau, kad pirmoje pusėje ypač J.Echenique pridarė mums bėdų. Gana gerai pavyko pristabdyti M.Fosterį ir palikti jį su 13 taškų per 30 minučių. Manau, kad tai yra neblogas rezultatas. Darysime viską tą patį. Grįžo dar Dovis Giedraitis, kuris gali stabdyti M.Fosterį. Manau, kad bus dar geriau.
– Arnas Butkevičius teigė, kad keitėsi gynybos sistemos prieš M.Fosterį. Ką bandėte iš jo atimti?
– Bandėme atimti situacijas, kad jis mažiau būtų vienas prieš vieną.
– Viso sezono metu banguoja Ignas Brazdeikis. Kas lemia tai?
– Turbūt, kad jaunystė. Matome, kad jis turi didžiulį talentą, bet jis atėjo iš kitos krepšinio mokyklos, kur koncepcija yra visiškai kitokia, o mentalitetas – „nieko tokio, kitose rungtynėse bus geriau“. Mes prašome, kad geriau būtų jau šitose rungtynėse.
– Ar kalbėjote su Ignu serijos metu?
– Kalbėjome. Manau, kad tai padėjo tiek man, tiek jam.
– Su kokia nuostata dabar vyksite į „Jeep“ areną?
– Sunku ten žaisti. Ten garsu. Sirgaliai palaiko savo komandą. Kartais ir negražiais, necenzūriniais metodais. Kartais meilė neturi ribų ir peržengia viską. Turime daryti viską, kad juos nuliūdintume.
– Kas svarbiausia bus siekiant uždaryti seriją Vilniuje?
– Manau, kad nusiteikimas, duodamas kontaktas ir karo būsena. Čia finalas, čia lengva nebus.
– Ar komanda jau įjungė atkrintamųjų režimą?
– Nieko naujo nepasakysiu. Iš paskutinių ketverių rungtynių trejos buvo geros, o vienos Vilniuje buvo blogos. Tikiuosi, kad išlaikysime gerėjančią tendenciją.
– Kaip sunku prieiti prie žaidėjų, kai yra juntamas emocinis ir fizinis nuovargis?
– Manau, kad emocinis nuovargis yra didesnis. Kad ir koks yra fizinis nuovargis, mes šį sezoną esame gana jauni ir gana fiziški. Mes atlaikome šiuos krūvius. Turime tam ir rotaciją. Galvoju, kad viskas yra galvose. Kiekvienas žaidėjas yra skirtingas, atvykęs iš skirtingų šalių, bet šiandien buvo gera reakcija iš visų, ir iš tų, kurie praėjusiose rungtynėse sužaidė prasčiau. Manau, kad po paskutinių rungtynių pavyko su tuo susitvarkyti.
– Isaiah Tayloras yra „Žalgirio“ lyderis finalo serijoje. Kokias mintis kelia jo toks žaidimas, galbūt jį reikėtų pasilikti ir kitam sezonui?
– Galbūt. Jis naudojasi savo greičiu, ypač puolime, bet ir gynyboje šiandien nedarė daug klaidų. Net ir praėjusiose rungtynėse raginome jį imtis iniciatyvos ir naštos. Jis geras vienas prieš vieną žaidėjas, ypač kai varžovai keičiasi ginamaisiais. Manau, kad jis tai gerai išnaudoja.
– Ar nemanote, kad, jei ne traumos, būtume pamatę sezono metu visai kitokį I.Tayloro veidą?
– Gali būti. Ne kiekvienas žaidėjas turi 15 taškų vidurkį stipriame ACB čempionate. Tai vidurkis, o ne rezultatas pavienėse rungtynėse. Tai nemažai ką reiškia.
– Ar pavyko spėti įžiūrėti paslėptą Arną Butkevičiaus perdavimą?
– Be abejo, kad matėme. Man tai yra de javu. Kažkur jau esu matęs tokį Arno perdavimą. Jis turi perdavimą. Kaip ir kalbėjome su treneriu Giedriumi Žibėnu, jis yra geras visus sujungiantis žaidėjas. Jis labai gerai skaito situaciją, labai gerai atiduoda „ledo ritulio“ perdavimą. Kai jis gerai jaučiasi, gali atlikti tokius perdavimus.
