„Susirinkę draugų rate mes dažnai prisimename su Vilniaus „Sakalais“ 1999 m. iškovotus bronzos medalius. Dėl trečiosios vietos žaidėme ne kartą, bet bronzą laimėjome tik sykį. Todėl ji mums yra tokia brangi, nes ji – vienintelė“, – sakė R.Matulis.
Sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijoje žaidęs krepšininkas su skm.lt skaitytojais pasidalino mintimis apie 26-ojo LKL sezono startą, kalbėjo apie aktyvaus judėjimo svarbą ir, artėjant Angelų sargų (Policijos) dienai, akcentavo visuomenės ir Lietuvos policijos bendradarbiavimo svarbą.
R.Matulis oranžinio kamuolio gerbėjus artėjantį savaitgalį ragina apsilankyti „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančiame Vilniaus sporto ir kultūros festivalyje ir sekmadienį dalyvauti Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) ir „VitirON KIDS" organizuojamose „2x2“ Titanų kovose“. Iki šių dienų „2x2“ derinį su Rolandu Skaisgiriu mėgėjų lygose gludinantis „centras“ prizines vietas užėmusioms komandoms įteiks apdovanojimus ir išbandys Lietuvoje itin retai sutinkamą modernią kamuolių šaudyklę.
– Kodėl „2x2“ žaidimo elementas yra toks svarbus? – SKM.LT pradėjo pokalbį su R. Matuliu.
– „2x2“ yra krepšinio pagrindas. Bent jau mano laiku būdavo taip, kad jeigu sugebi gerai žaisti „2x2“, aikštėje gali išspręsti labai daug dalykų. Šiuo deriniu gali daug ko pasiekti. Kita vertus, dabar moksleiviams iki tam tikro laiko draudžiama žaisti su užtvaromis, taip siekiant ugdyti individualų meistriškumą.
– Su kuo jums buvo ar yra smagiausia atlikti šį derinį?
– Daugiausiai laiko praleidau „Sakalų“ komandoje. Įžaidėjų per tuos metus pasikeitė nemažai, bet, kaip bebūtų, tai būtų Rolandas Skaisgirys. Tai žaidėjas, kuris gerai matydavo aikštę, priimdavo gerus sprendimus. Aišku, mes daug metų žaidėme kartu ir tai padėjo dar geriau suprasti vienas kitą.
Artėjantį sezoną su Rolandu turbūt žaisime GEALAN–Sostinės krepšinio lygoje („GEALAN–SKL“) ir pažiūrėsime, ar mes dar galime šį derinį išpildyti kokybiškai. Galbūt ir galime viską atlikti teisingai, tik greičiai nebe tie.
– Artėjantį pavasarį sukaks 20 metų nuo pirmosios ir vienintelės „Sakalų“ bronzos „Betsafe–LKL“ čempionate. Kokios mintys užplūsta prisiminus šį įvykį?
– Įsimintina pergalė. Su buvusiais „Sakalų“ žaidėjais kartu susirenkame į įvairius veteranų čempionatus, o tą datą, manau, tikrai paminėsime. Tais laikais pasiekti bent vieną ar dvi pergales prieš „Žalgirį“ ar „Rytą“ būdavo įsimintiniausias sezono įvykis ir kažkas tokio. Po to sekdavo didžiulė kova dėl trečiosios vietos. Dėl jos žaidėme ne vieną kartą, bet bronzą laimėjome tik sykį. Todėl ji mums yra tokia brangi, nes ji – vienintelė.
– Kokie pirmieji įspūdžiai apie šio LKL sezono startą?
– Kol kas žiūrėjau tik pora rungtynių. „Žalgirio“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ mače matėsi abiejų komandų žaidėjų užsivedimas, noras. Matosi, kad ekipos gerai pasiruošusios fiziškai, bet kažką spręsti apie komandų žaidimo braižą dar sunku. Visos komandos kažkuo įdomios ir kuo bus lygesnė kova, tuo bus įdomiau žiūrėti.
– Jūsų manymu, finale susitiks „Žalgiris“ ir „Rytas“?
– Nebūčiau toks tikras. Aiškesnį vaizdą būtų galima susidaryti bent po kelių rungtynių, bet akivaizdu, kad čempionatas bus įdomus. „Ryto“ rungtynių dar nemačiau, nes nesutapo man tinkamas laikas. „Žalgiris“, nors žaidė ir banguotai, paliko stiprų įspūdį.
– LKL tarė griežtą „ne“ dalies sirgalių pamėgtai pirotechnikai. Ką apie tai manote?
– Manau, pirotechnika turėtų būti eliminuota. Tai nesaugu ir nuo jos gali nukentėti aplinkiniai. Didelėse žmonių susibūrimo vietose ir erdvėse, mano manymu, pirotechnikos neturėtų būti. Džiaugsmą ir emocijas galima išreikšti kitais būdais.
– Karjerą baigėte 40-ies, tačiau dabar, panašu, tokio amžiaus žaidėjams tai nebėra riba?
– Viskas priklauso nuo noro žaisti krepšinį, požiūrio į darbą, mokėjimo prižiūrėti savo kūną, komandos medicinos darbo. Viskas susideda. Jeigu nėra traumų ir kūnas laiko – super. Aš tik už, kad krepšininkai aukštame lygyje rungtyniautų kuo ilgiau.
– Aistra šiam žaidimui bėgant metams nemažėja?
– Nežinau kaip kitiems, bet jeigu susergi šia liga, tai ji lieka visam gyvenimui ir tie metai neturi reikšmės. Toks buvo mano atvejis. Nesvarbu amžius ar lyga, bet noras žaisti ir laimėti išlieka. Galimybės, kaip minėjau, jau nebe tokios, bet mano aistra krepšiniui išlieka ta pati.
Praėjusį sezoną, atrodo, būdavo net ir 5 rungtynės per savaitę. Vidurkis būdavo gal 3 rungtynės per savaitę. Šį sezoną gal kiek sumažinsiu krūvį (šypsosi). Yra daug mėgėjų lygų, todėl jeigu noras žaisti yra, tikrai atrasi sau tinkamą terpę.
– Kodėl žmonėms svarbu ne tik domėtis krepšiniu, bet ir patiems būti fiziškai aktyviems?
– Sutikčiau, kad aktyviems reikia būti visiems. Ypač šiuo laikotarpiu, kai technologijos pažengė į priekį. Aišku, gal nereikia lyginti mano kartos ir dabartinio jaunimo, bet tada išbandydavome ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas. Viskas daugiausiai vykdavo kiemuose. Sportas suteikia valios, užsispyrimo. Valia reikalinga, bet turbūt daug lemia ir tradicijos šeimoje – jeigu juda tėvai, juda ir vaikai. Nesvarbu, tapsi profesionalu ar ne, judėti reikia bet kokiu atveju. Tai lavina organizmą.
– Ką norėtumėte pasakyti jauniesiems Lietuvos krepšininkams?
– Didžiulio noro, užsispyrimo. Kaip minėjau, ne visi krepšinio mokyklų auklėtiniai tampa profesionalais, bet jose moksleiviai susiranda draugų, įgyja tvirtesnį charakterį. Treniruotės ir rungtynės grūdina ir jaunuolius, ir visus krepšinio mėgėjus. Dar linkiu, kad visus aplenktų traumos. Jeigu jų nebus, kelias į priekį bus greitesnis.
– Šį savaitgalį minėsime ir Angelų sargų – Policijos dieną. Ar žadate dalyvauti šventiniuose renginiuose?
– Pagal galimybes. Turiu darbotvarkę, kurios reikia laikytis, bet apsilankysiu, kur tik galėsiu.
– Jūsų manymu, kaip keičiasi visuomenės požiūris į Lietuvos policiją bėgant metams ir koks tas požiūris yra dabar?
– Kuo atviresnė bus policija, tuo ir požiūris bus kitoks. Visuomenė neturi bijoti policijos, nes policijos pareiga – padėti žmonėms. Jeigu bus tarpusavio bendravimas, nuo to bus geriau visiems. Manau, šiuo metu policijos įvaizdis keičiasi ir keičiasi į gerąją pusę.
– Šiuo metu dirbate Vadovybės apsaugos departamento pareigūnu. Kas jus motyvuoja dirbti būtent šį darbą?
– Noras padėti žmonėms, juos apsaugoti. Toks mano charakteris ir todėl stojau į tuometinę Lietuvos policijos akademiją. Ir tas jausmas manęs neapleidžia. Noriu padėti visuomenei ir Lietuvos valstybei.
