Skaičiai kol kas pribloškia. 29 metų 195 cm ūgio krepšininkas LKL dvitaškius meta net 80 proc. tikslumu (8/10), o tikslą pasiekia net 57,1 proc. tritaškių (8/14).
Jo tritaškių pataikymas yra geriausias visoje LKL. Tiesa, dvitaškių taiklumas nepatenka į bendrus statistikos sąrašus – jų žalgirietis tiesiog išmeta per mažai.
Palyginimui, Europos čempionate M.Kalniečio dvitaškių taiklumas siekė vos 37,9 proc. (25/66), tritaškių – 29,3 proc. (12/41).
Kita vertus, kol kas M.Kalnietis kur kas rečiau imasi iniciatyvos mesti į krepšį. LKL čempionate jis per rungtynes vidutiniškai 2,5 karto atakuoja iš dviejų, 3,5 – trijų taškų zonos.
Pavyzdžiui, Europos pirmenybėse jis atlikdavo vidutiniškai po 7,3 metimo iš dviejų taškų zonos ir 4,5 metimo iš trijų taškų zonos.
„Žalgiryje“ žaisdamas po 24 minutes, M.Kalnietis kol kas daugiausia atakavo „Neptūno“ krepšį, kai atliko 8 metimus (2/3 dvit., 2/5 trit.).
Europos pirmenybėse jo minučių vidurkis siekė 34. Čekų krepšį jis atakavo net 21 kartą, ispanų – 15, gruzinų – 14.
| „Žalgiris“ (4 mačai) | 10,5 tšk. | 80% dvit. | 57,1% trit. | 5 perd. | 2,3 kl. | 24 min. |
| Rinktinė (9 mačai) | 10,6 tšk. | 37,9% dvit. | 29,3% trit. | 7,8 perd. | 3,7 kl. | 34,6 min. |
Daugiau paruoštų metimų
M.Kalnietis pastebimai rečiau imasi atakuoti iš neparuoštų situacijų. Vietoj nešimtaprocentinio metimo Mantas dažniau renkasi perdavimą komandos draugams. Beje, rezultatyvių perdavimų jis skirsto kol kas daugiausiai visoje lygoje – po 5 per rungtynes.
Kita vertus, nėra taip, kad M.Kalnietis krepšį atakuoja tik iš po krepšio ar po greitų atakų.
Pavyzdžiui, rungtynėse su Alytaus „Dzūkija“ nė vienas iš keturių tikslių metimų neskriejo iš baudos aikštelės ribų. Anaiptol, tikslą tada pasiekė trys tolimi metimai iš trijų, vienas metimas – iš vidutinio nuotolio.
Iš penkiolikos taiklių M.Kalniečio metimų LKL, tik penki buvo įmesti iš baudos aikštelės zonos.
Be to, M.Kalnietis toli gražu ne visada krepšį atakuoja laisvas. Per rankas jis metė ir su „Neptūnu“, ir Prienuose, ir Šiauliuose.
Nuovargio pasekmės
Akivaizdu, kad prie M.Kalniečio taiklumo Rygoje ir Lilyje prisidėjo ir didžiulis nuovargis. Tik dvejose rungtynėse įžaidėjas rungtyniavo trumpiau nei 30 minučių (29 su Ukraina ir 28 su Latvija). Su italais jis žaidė 40, čekais ir serbais – po 37, gruzinais ir ispanais – 36 minutes.
Vidutiniškai M.Kalnietis aikštėje išbūdavo po 34,1 min. Daugiau visame Europos čempionate žaisdavo tik Izraelio rinktinės lyderis Omri Casspi (37 min.).
Kadangi nežaidė beveik visą sezoną, M.Kalnietis buvo atpratęs nuo tokių krūvių. Jam jau buvo sunku dar draugiškų rungtynių cikle. Po kiekvieno Europos čempionato mūšio Jonas Kazlauskas nerimaudavo dėl išvargusio savo lyderio.
LKL čempionate M.Kalnietis rungtyniauja tik po 24 minutes. Tarp rungtynių dukart Europos vicečempionas turi jau nebe 1-2, o 3-4 laisvas dienas.
Be to, už M.Kalniečio nugaros ant „Žalgirio“ suolo netrūksta tinkamos pamainos. Nors sunkumų rinktinėje turėjusiam Lukui Lekavičiui sezono pradžia „Žalgiryje“ neiškalbinga, bet įžaidėjo pareigas kol kas neblogai atlieka daug energijos į žaidimą įnešantis kanadietis Olivier Hanlanas.
Psichologinė našta
Puikaus „Žalgirio“ aikštės generolo pataikymo priežastys greičiausiai slypi psichologijoje.
Aišku, garbės dėl taiklių metimų neatimsi – didelio skirtumo mesti per aukštai iškeltas Milošo Teodosičiaus ar Šarūno Vasiliausko rankas nėra. Bet psichologinis faktorius daro savo.
Sugrįžusį į Lietuvą Mantą matome visai kitokį – šviežesnį, taiklesnį, bet, kita vertus, ne ką mažiau užsispyrusį iškovoti pergalę.
M.Kalniečiui „Žalgiryje“ sezono pradžioje nebereikia jausti tokios atsakomybės. Į Kauną jis jau atvyko apšilęs kojas Lietuvos rinktinėje. Dėl traumų ir operacijų praleidęs beveik visą 2014-2015 metų sezoną, M.Kalnietis komandinio krepšinio penkiese prieš penkis pasisėmė tik NBA vasaros lygoje, bet tai nelygu organizuotam žaidimui Europoje.
O Lietuvos rinktinėje krepšininką jau slėgė didžiulė atsakomybė. Kiekvienos pergalės kaina Europos čempionate buvo beprotiška. Į sugrįžusį Mantą daug vilčių dėjo ir treneriai, ir sirgaliai. Pats iš savęs beprotiškai daug reikalavo ir M.Kalnietis.
„Žalgiryje“ kol kas viskas paprasčiau. Iššūkiai kol kas paprastesni, o tikrosios M.Kalniečio rankos galimybės turėtų išryškėti Eurolygoje, kur rungtynių svarba, įtampa ir emocijos kyla į visai kitą lygį. Panašesnį į Europos čempionato.
Bet kad gali pataikyti, M.Kalnietis jau įrodė per savo karjerą. Per aštuonis sezonus Eurolygoje kaunietis dvitaškius pataikė pavydėtinu 57,2 proc. tikslumu. Tiesa, tolimi metimai nebuvo Manto stiprioji pusė – 27,4 proc.
Sugrįžusį į Lietuvą Mantą matome visai kitokį – šviežesnį, taiklesnį, bet kita vertus, ne ką mažiau užsispyrusį iškovoti pergalę.
