VTB Vieningosios lygios rungtynės tarp Talino „Kalev“ ir Mano Kalniečio bei Mindaugo Kuzminsko atstovaujamos Krasnodaro „Lokomotiv“, kovo 12-ąją dieną, buvo vienintelės Europoje, sustingusioje koronaviruso šešėlyje.
Lietuviai po pergalingo mačo patraukė į tėvynę, o po dviejų dienų juos pasiekė žinia apie virusu infekuotą „Kalev“ trenerių štabo narį, lėmusi, kad M.Kalnietis su šeimyna dviem savaitėms užsidarė saviizoliacijoje.
33-ejų krepšininkas laiką leido skaitydamas knygas, šiuo metu jis mėgaujasi vaikystėje dar nečiupinėta Roberto Louiso Stevensono „Lobių sala“, bei žiūrėdamas televizorių, kur jo akis užkliuvo už laidos apie savanorystę.
Ilgametis rinktinės žaidėjas prisijungė prie Edmundo Jakilaičio su bendražygiais įkurtos nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro grupės „Stiprūs kartu“, kuri šiuo metu vienija daugiau nei 3 tūkst. savanorių.
„Nėra krepšinio, tai reikia kažką veikti. Nesu iš tų veikėjų, kurie giriasi. Bet šio dalyko nebijau viešinti, galbūt dar kažkas užsikrės šiuo pavyzdžiu“, – 15min sakė M.Kalnietis.
M.Kalnietis antradienį tvarkė aplinką, o trečiadienį jo laukė logistika – jis pristatinėjo maistą tiems, kurie negali išeiti iš namų.
Daug laisvo laiko turintis krepšininkas šia savanoryste planuoja užsiiminėti iki pat karantino pabaigos.
„Du zuikiai vienu šūviu. Galiu išeiti iš namų ir užsiimti kažkokia veikla, nes jos dabar nėra, ir dar galiu kažkuo padėti. Mano tikslas nėra toks, kad mane žmonės pamatytų. Noriu padėti. Žinoma, jei manęs pamatymas jiems suteiks džiaugsmo, tuomet gerai. Bet svarbiausia atlikti misiją“, – sakė M.Kalnietis.
2014-aisiais rinktinės kapitonu tapęs M.Kalnietis nėra vienintelis krepšininkas Lietuvoje, paslaptingo koronaviruso akivaizdoje besistengiantis padėti vargstantiems.
Jei užsienio žiniasklaida mirga nuo antraščių apie sportininkų aukojamas didžiules sumas labdarai, tai Lietuvoje šie reikalai vyksta tyliai.
Pasak „Loko“ įžaidėjo, atletai mūsų šalyje nėra linkę lįsti į viešumą.
„Nemažai krepšininkų aukoja pinigus. Pats žinau tokių pavyzdžių. Patikėkite, tikrai yra tokių krepšininkų. Bet mes esame tokie, kad viską norime padaryti ramiai. Gal ne milijoninėmis sumomis, kaip užsienyje daro ryškiausios sporto žvaigždės, bet krepšininkai Lietuvoje tikrai tą daro. Tik žmonės tai daro tyliai, jie nesiviešina“, – teigė M.Kalnietis.
Vienintelis mačas Europoje
M.Kalniečio diena karantino metu prasideda bėgimu aplink Laisvės alėją Kaune. Apie 6 kilometrų atstumas įveikiamas per maždaug pusvalandį.
Tai vienintelė likusi sportinė pramoga krepšininkui, kai krepšinio ir sporto salių durys yra užvertos.
„Po 14 dienų karantino buvo reikalų įveikti ir tokį atstumą, – pasakodamas juokiasi M.Kalnietis. – Jausmas toks, lyg būčiau po pirmos rinktinės pasiruošimo stovyklos dienos Palangoje.“
Užteko dviejų savaičių saviizoliacijoje, kad raumenys ir kaulai apstingtų, nors dar prieš tris savaites atletas buvo dalimi istorinio mačo Estijoje.
Kai sporto gyvenimas Europoje sustojo, VTB Vieningoji lyga dar tęsė pirmenybes, o paskutinioji dvikova vyko kovo 12-ąją dieną Taline tarp „Kalev“ ir lietuviškojo „Lokomotiv“.
M.Kalniečio 7 pelnyti taškai ir 11 rezultatyvių perdavimų padėjo „Loko“ triumfuoti 98:81.
„Baimės nebuvo, bet buvo labai keista. Žmonės kovoja dėl gyvybių, visi renginiai yra atšaukiami, o tu turi būti susikoncentravęs į savo varžovą, kairiarankis jis ar dešiniarankis (juokiasi). Koncentracija nebuvo aukščiausio lygio. Būdamas aikštelėje pasimiršti, bet kas vyksta prieš rungtynes, tai pasiruošimas nebuvo normalus“, – pasakojo Rusijos klubui atstovaujantis lietuvis.
VTB Vieningosios lygos vadovai dar mačo išvakarėse planavo žaisti sirgalių akivaizdoje, bet tų dienų įvykiai pasaulyje keitėsi ne dienomis, o valandomis, tad rungtynės Estijos sostinėje galiausiai vyko už uždarų durų.
Po rungtynių dvi laisvas dienas turėję lietuviai išpuškavo tiesiai į Lietuvą, mintyse galvodami, jog sezonas nėra baigtas.
Vis dėlto praėjus dviems dienoms krepšininkus pasiekė naujienos apie virusu susirgusį „Kalev“ narį, o dar po dviejų savaičių lyga nutraukė sezoną.
„Panikos didelės nebuvo, – reakciją į naujienas apie sergantį Talino klubo narį pasakojo M.Kalnietis. – Mes nesame nei pensininkai, nei kažkokioje rizikos grupėje. Buvo lengvas šokas. Kitas dalykas, tų žinių apie virusą tuo metu nebuvo tiek daug. Dabar pradėjau domėtis daugiau, kaip ir kas čia vyksta. Po rungtynių rankų nespaudėme. Žinome, įmanoma, kad galėjome užsikrėsti, bet aš labiau išgyvenau dėl to, jog grįžęs galėjau apkrėsti kitus, kuriuos spėjau aplankyti.“
Saviizoliacijoje buvęs krepšininkas ėmė jausti gerklės skausmus, tad pasibaigus dviejų savaičių laikotarpiui nusprendė pasidaryti COVID-19 testą.
„Su virusu to nesusiejau, bet vis tiek pasidariau tyrimą. Norėjau būti tikras, kad nesu viruso nešiotojas. Atsakymas buvo neigiamas“, – sakė M.Kalnietis.
Dvejopas sezonas Rusijoje ir noras grįžti
M.Kalniečio, kaip ir visos „Lokomotiv“ ekipos, sezonas buvo banguotas. Nuo tragedijos Europoje taurėje iki solidaus žaidimo VTB Vieningoje lygoje, kurį įžiebė pokyčiai trenerio kėdėje.
Apie 15 milijonų eurų biudžetu disponavusi Rusijos ekipa antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre patyrė fiasko.
Luca Banchi treniruojama „Lokomotiv“ reguliariajame Europos taurės sezone sugėrė du Vilniaus „Ryto“ smūgius bei iškovojusi vos 4 pergales per 10 mačų nepateko į „Top 16“ etapą.
„Lokomotiv“ generalinis direktorius Ginas Rutkauskas parodė duris 54-erių treneriui iš Italijos, o komandos vairą perėmė rusas Jevgenijus Pašutinas.
Žaidimo kreivė ėmė kilti į viršų, prieš nutrauktą VTB sezoną „Loko“ su 14 pergalių žengė trečioje turnyro vietoje, į priekį užleisdama tik galinguosius Maskvos srities „Chimki“ bei Maskvos CSKA klubus.
„Mūsų pradžia buvo labai prasta. Nepateisinome klubo ir sirgalių vilčių, nes žaidėme tikrai prastai. Kad nepatekome net į antrąjį Europos taurės etapą, tai yra nepateisinama. Klubas priėmė sprendimą pakeisti trenerį, o po šių pokyčių VTB lygoje demonstravome neblogą krepšinį ir gerus rezultatus. Dvejopas jausmas dėl sezono. VTB lygoje – viskas okay, Europoje – visiška tragedija“, – sezoną vertino M.Kalnietis.
Europos taurėje lietuvis rungtyniavo po beveik 25 minutes, pelnė po 6,9 taško, atkovojo 2,3 kamuolio, atliko 3,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 8,7 naudingumo balo.
VTB Vieningoje lygoje statistika kiek geresnė – 7,4 taško, 2,9 atkovoto kamuolio, 5,6 rezultatyvaus perdavimo bei 10,3 naudingumo balo.
„Asmeniškai sezonas buvo labai banguotas. Atėjus J.Pašutinui asmeniniai rezultatai stipriai šoko į viršų ir žaidžiau daug geriau, užtikrinčiau ir naudingiau komandai. Pirmoje sezono pusėje neatradau savęs aikštelėje ir nedariau to, ko iš manęs tikėjosi. Bendras pažymys būtų per vidurį. Bet krepšinio atmintis trumpa, sezonas nesibaigė, tad paskutiniai įspūdžiai yra neblogi“, – pozityvus išliko krepšininkas.
Lietuvis buvo sudaręs vienerių metų kontraktą, tad vasarą taps laisvuoju agentu.
Ar yra noras grįžti į Krasnodarą?
„Viskas buvo tikrai gerai. Jokių problemų nebuvo, reikalai ėjosi sklandžiai. Iš mano pusės būtų noras grįžti, nežinau, kokie yra klubo planai. Šiai dienai kalbėti apie krepšinį, ateitį ir kontraktus yra ganėtinai anksti. Visa ši situacija ir suirutė žmonių gyvenimuose... Suprantu, kad krepšinis šiuo metu visiems yra mažiausiai įdomus“, – sakė M.Kalnietis.
Didelio dėmesio sulaukia atlyginimų klausimas. Viena dalis krepšinio visuomenės palaiko krepšininkus, kita – klubus, bet dauguma yra linkę ieškoti kompromiso.
Krasnodare piniginiai reikalai dar nėra sprendžiami, o Lietuvos rinktinės įžaidėjas ties šiuo aspektu niekur neskuba.
„Per daug nesuku galvos, – sakė M.Kalnietis. – Žiūrėsime, komunikuosime su klubu ir bus priimti atitinkami sprendimai. Neįsivaizduoju, kaip viskas vyks. Nežinau, kas šioje situacijoje yra teisinga, kai analogų praeityje nėra buvę. Nesinori pačiam visko prarasti, bet gali suprasti ir klubus, kurie negauna rėmimo. Teisybė yra kažkur per vidurį. Visi žiūri iš savo varpinės ir tikisi sau palankiausio sprendimo.“
Nuplaukusi olimpiada
Jau gerą dešimtmetį Lietuvos rinktinė yra neįsivaizduojama be Manto Kalniečio, pagrindinio šalies komandos aikštelės generolo ir ilgamečio kapitono.
M.Kalnietis šalies rinktinės marškinėlius pirmą kartą užsivilko 2006-ųjų pasaulio čempionate Japonijoje, sulaukęs tuomečio trenerio Antano Sireikos kvietimo.
Per šį laikotarpį krepšininkas iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2010 m.) bei dukart tapo Europos vicečempionu (2013 ir 2015 m.).
M.Kalnietis dukart Lietuvai atstovavo olimpinėse žaidynėse – 2012-aisiais Pekine bei 2016-aisiais Rio.
Brazilijoje vykusi olimpiada lietuviams nesusiklostė sėkmingai, pasirodymą jie baigė ketvirtfinalyje, sulaukę Australijos krepšininkų pamokų, tačiau šis turnyras įžaidėjui klostėsi puikiai.
„Žalgirio“ sistemoje užaugęs kaunietis rinko po 18 taškų, 2,7 atkovoto kamuolio, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 22 naudingumo balus.
M.Kalnietis tikėjosi peržengti olimpinės atrankos barjerą Kaune ir sudalyvauti trečiojoje, galimai paskutiniojoje olimpiadoje Tokijuje.
„Liūdna, kad nukelta olimpiada, bet aš esu toje žmonių pusėje, kurie sako, kad dabar svarbiausia ne sportas, lygos ir olimpiados, o žmonių sveikatos ir gyvybės, – mintimis apie į 2021-uosius metus perkeltas žaidynes kalbėjo gynėjas. – Šie klausimai yra pirmoje vietoje. Žiauriai gaila dėl olimpiados, bet tokia realybė. Dabar reikia, kad pasaulis greičiau atsigautų, tuomet galėsime planuoti tas olimpiadas.“
Atakų generolui rugsėjo 6-ąją sueis 34-eri, bet minčių apie ant vinies kabinamą sportinę avalynę dar nėra.
„Išties labai greitai bėga laikas. Dabar tikrai dar nepagalvoju apie karjeros pabaigą. Žinoma, mintys ateina, ką darysiu po to. Termino kada ir kaip baigti karjerą, tikrai nėra. Jaučiuosi gerai, sveikata gera, tad tikrai apie tai negalvoju“, – sakė M.Kalnietis.
O link ko veda širdis, kai krepšininko kelias baigsis?
„Kai sugalvosiu, ką noriu veikti po karjeros, tai tikriausiai tuomet ir bus lengviau viską užbaigti. Stengiuosi dar nesugalvoti. Dar bandau atrasti dalykus, kurie man labiausiai patinka. Bandau išsigryninti tai, kas yra arčiausiai mano širdies“, – teigė Lietuvos rinktinės kapitonas.
