LKF rinkimai vyks rugsėjo 7 dieną, o naujiems vadovams teks imtis ne tik krepšinio sistemos tobulinimo, bet ir reprezentacinės šalies komandos klausimo.
Darius Maskoliūnas po Slovėnijos kirčio atrankos finale 85:96 paskelbė apie pasitraukimą, tad prie rinktinės vairo matysime naują specialistą.
Visose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavusi Lietuva šią vasarą didžiausiame sporto renginyje krepšinio komandos neturės. Apie to priežastis ir ateities, D.Maskoliūno sprendimą ir kandidatus jį pakeisti – 15min pokalbis su V.Gedvilu, R.Javtoku ir R.Butautu.
Koks jūsų bendras įspūdis po krepšinio savaitės?
Ramūnas Butautas. Sunku net pasakyti, dabar prislėgta nuotaika. Žmonės gražiai palaikė rinktinę, tiek daug jų susirinko tokiu sudėtingu laiku, atmosfera buvo tikrai puiki. Net ir po pralaimėtų rungtynių niekas nenusisuko, bent aš negirdėjau arenoje kažkokių smerkiančių šūkių. Tai yra sportas, krepšinis yra sportas.
Vydas Gedvilas. Buvo didelė šventė, krepšinio visi buvome pasiilgę. Tik gaila, kad tas finišas mums nepalankus. Susidomėjimas buvo didžiulis, o sportas yra sportas, ne visada gali laimėti. Džiaugiamės, kad vyrai atvyko į rinktinę, aukojo savo laisvą laiką kovai už Lietuvą. Nepasisekė, ką padarysi...
Robertas Javtokas. Patiko, aišku, kad ta šventė vyko Lietuvoje, namuose. Kas liečia federaciją, tai buvo padaryta didelė šventė sirgaliams. Nuvylė, žinoma, galutinis rezultatas. Tiek aš, tiek visi prijaučiantys krepšiniui tikėjosi to kelialapio, bet įvyko, kaip įvyko.
Slovėnijos uždaryti nesugebėjome. Tai buvo neįmanoma ar įžvelgiate klaidų žaidime?
V.Gedvilas. Manau, kad taktiškai mes priiminėjome neteisingus sprendimus, mes neišnaudojome savo aukštų žmonių Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno. Žaidimas buvo monotoniškas, nesikeitė žaidimo ritmas. Reikia ir lėčiau, ir greičiau žaisti, tai kartais išmuša ir kitas komandas. Ypač paskutinius du kėlinius taktiškai mes sužaidėme labai prastai. Reikėjo daugiau kamuolį įvedinėti Valančiūnui ir Saboniui, gal ne kartu leisti žaisti, gal judresnį penketą pasirinkti. Reikėjo gal spausti gynybą, kad iš priekio būtų galima normaliai atakuoti laisviems. Nors ir metimų buvo gana laisvų, bet mūsiškiai nepataikė. Žinot, krepšinyje reikia pataikyti.
R.Javtokas. Aš nesu treneris, man sunku pasakyti žiūrint iš šalies ir nežinant smulkių detalių. Nežinau, kaip buvo ruošiamasi, ką darė žaidėjai, ar planas netiko. Žinojome, kad Luka Dončičius yra neeilinis žaidėjas, kurio nesustabdo niekas net ir NBA. Mūsų planas arba tiesiog nesuveikė, arba mes jo neįvykdėme. Jis surinko tą savo trigubą dublį, valdė komandą ir mes jo nesustabdėme.
R.Butautas. Dar mano amžinatilsį tėvas kalbėjo apie Draženą Petrovičių: reikia jį dengti vienas prieš vieną, kiek jis įmes – tiek, bet reikia neleisti įmesti kitiems. Ta frazė nuskambėjo labai seniai, bet joje – gili prasmė. O vakar mus nužudė ne kiek Dončičiaus talentas, kuris yra neabejotinas ir kuris mane sužavėjo, bet tai, kad kiti žaidėjai įnešė savo svarbų indėlį.
Darius Maskoliūnas iškart pasitraukė. Logiškas ar skubotas sprendimas?
R.Javtokas. Gerai pažįstu Darių, jis pasielgė taip, kaip pasielgti turėtų visi treneriai. Jis buvo įmestas į gaisrą po Dainiaus Adomaičio atsistatydinimo, buvo paimtas į atranką, kur visko reikėjo padaryti labai daug. Mes nepaėmėme katės maiše, žinojome, ką treneris gali. Jis atidavė savo visas jėgas, savo laiką. Gal jo planas nepasiteisino, gal kitos priežastys buvo. Jis nebuvo įsikabinęs tos kėdės, žino, kad nuvylė tiek save, tiek krepšinio bendruomenę, sirgalius, o tada pasielgė taip, kaip padarytų daugelis garbingų trenerių.
R.Butautas. Aš Darių labai gerbiu, išreiškiu jam viešą palaikymą. Gerbiu jį kaip žmogų, gerbiu kaip trenerį, žinau, kaip jam sunku, nes pats buvau tokioje situacijoje.
V.Gedvilas. Pas mus tokios tradicijos – jei pralaimi, reikia pasitraukti. Aš manau, kad jis vyriškai pasielgė. Pamenu, kai su moterų rinktine šeštą vietą užėmiau Europos čempionate, tada norėjau pasitraukti, maniau, kad tai bloga vieta. Jis vyriškai pasielgė, yra dar jaunas, patobulės, gal asistentu dirbs rinktinėje. Manau, kad teisingas sprendimas.
Kas, jūsų akimis, yra kandidatai perimti rinktinės vairą?
R.Butautas. Palikim šitą klausimą kitai federacijai, bet kandidatais matau Šarūną Jasikevičių, Rimą Kurtinaitį, Kęstutį Kemzūrą ir Kazį Maksvytį. Šios pavardės yra pirmos, ateinančios į galvą.
V.Gedvilas. Šarūnas Jasikevičius su savo charizma, supratimu ir atsidavimu būtų pagrindinis kandidatas. Kazys Maksvytis yra puikus, jaunas žmogus, dar nėra kito trenerio, kuris su visomis amžiaus kategorijomis būtų viską laimėjęs. Kęstutis Kemzūra, taip pat Rimas Kurtinaitis, tik jį reikėjo gal anksčiau skirti, nes jis pasens belaukdamas tų rinktinės trenerio pareigų (juokiasi).Kai skyrė Dainių Adomaitį, sakiau, kad turi būti R.Kurtinaitis. Kai dabar skyrė D.Maskoliūną, sakiau, kad turi būti Antanas Sireika.
R.Javtokas. Manau, kad ir federacija bendravo su dauguma trenerių prieš paskiriant D.Maskoliūną. Nemanau, kad kažką naujo galima ištraukti, nes turime tai, ką turime. Šarūnas Jasikevičius yra kandidatas, bet priklauso nuo jo paties, kada jis norės ateiti ir atiduoti duoklę Lietuvai. Kazys Maksvytis, Kęstutis Kemzūra, Dainius Adomaitis. Jis, manau, išėjo pasikarščiavęs ir ne laiku. Tokie būtų mano kandidatai.
Ar tai, kas įvyko atrankoje, yra fiasko?
V.Gedvilas. Kroatija nepateko, Serbija nepateko. Nėra joks čia fiasko. Reikia nuryti šią piliulę, paanalizuoti priežastis. Gal per trumpas pasirengimas, gal dar kažkas. Reikia visiems atvėsti, dabar visi įkarštyje bandom ieškoti kaltų. Tragedijos čia nebus, dar daug olimpinių žaidynių yra ateityje, pateks ten ir vyrai, ir moterys. Nereikia daryti tragedijos, sportas yra sportas.
R.Javtokas. Sakyčiau, kad paskutinius penkerius-šešerius metus vyko tendencingas ėjimas ta kryptimi. Nuo jaunimo iki vyrų praradome aukštas pozicijas reitinguose. Ar tai fiasko? Tai didelis nusivylimas. Manau, yra tendencija, kad mes neinam gera kryptimi, kad reikia pokyčių, pradėti daryti darbus kuo greičiau, kad tai būtų galima ištaisyti. Pradėti turėtume nuo jaunimo, nuo trenerių kvalifikacijos kėlimo, čia reikia įdėti daug darbo. Fiasko tai nėra, tai didelis nusivylimas, slovėnai yra tikrai gera komanda ir pelnytai laimėjo.
R.Butautas. Fiasko labai grubus ir ausį rėžiantis žodis. Taip, tai yra nelaimė, o fiasko... Lietuvoje krepšinis buvo ir bus. Kokius pralaimėjimus bepatirtume, netikiu, kad tai nužudys krepšinį. Vakar po rungtynių diskutavome su kolegomis ir aš manau, kad tai gali būti postūmis pokyčiams.
