Lietuvos krepšinis turi trenerį superžvaigždę, bet ji nešviečia FIBA padangėje.
Šarūnas Jasikevičius pastaraisiais metais ne kartą buvo pareiškęs, kad jo nedomina rinktinių krepšinis. Juolab, darbas Kauno „Žalgiryje“ ir Eurolygoje nesuderinamas su nacionaline komanda.
Užtenka užmesti akį į tvarkaraštį. Šaras sezono metu negalėtų dirbti Europos čempionato atrankoje, kuri rungtynėmis su belgais lietuviams startuos jau vasario 21-ąją. Maža to, iškart po sezono, maždaug birželio viduryje, Lietuvos rinktinė turėtų atidaryti pasiruošimo stovyklą olimpiniam atrankos turnyrui.
Apie Šarūną Jasikevičių galime dar tik pasvajoti. Užtat akys krypsta į jo dešiniąją ranką.
Kokį sprendimą priimtų Lietuvos krepšinio federacijos kvietimo sulaukęs Kauno „Žalgirio“ asistentas Darius Maskoliūnas?
48-erių vyras ketverius metus patarinėja Š.Jasikevičiui. Jis anksčiau dirbo Jono Kazlausko trenerių štabe. Tai reiklus autoritetą tarp nacionalinės komandos vyrų jau seniai užsitarnavęs specialistas, kurio pranašumas – ir puikūs Kauno „Žalgirio“ rezultatai Eurolygoje.
Būtų įdomu pamatyti, kokių paslapčių D.Maskoliūnas pasiėmė iš Š.Jasikevičiaus. Daug kas priklauso nuo to, ar jis dar nepaleido minties pats ateityje darbuotis kaip vyr. treneris. Darbas su nacionaline komanda jam būtų geras jėgų patikrinimas. Tiesa – labai atsakingas ir nesuteikiantis prabangos sulaukti kantrybės iš aplinkinių.
Kita vertus, D.Maskoliūnas neturėjo daug progų įrodyti savo sugebėjimų vyr. trenerio poste. Praeityje jis yra trumpai treniravęs Kauno „Žalgirį“, Kauno „Baltus“, Vilniaus „Rytą“, bet normaliomis galimybėmis to nepavadinsi. Ilgiausiai – dvejus metus, jis dirbo Sopoto „Trefl“ ekipos vyr. treneriu.
D.Maskoliūno galimybės vesti Lietuvos rinktinę į olimpines žaidynes ir darbas „Žalgiryje“ turėtų būti didžiausi virš jo pavardės federacijos atstovų keliami klaustukai. Įdomu, kaip pats Š.Jasikevičius ir „Žalgiris“ žiūrėtų į naują D.Maskoliūno pareigybę ir sezono metu numatytas komandiruotes į Lietuvos rinktinę. Bet tikėtina, kad Šaras išleistų tokį šansą gavusį bičiulį darbuotis nacionalinėje komandoje.
Lietuvos krepšinio federaciją turėtų intriguoti Kazio Maksvyčio kandidatūra.
42-ejų treneris šiuo metu yra vienas geriausiai naujam iššūkiui pasirengusių specialistų trumpoje norinčiųjų ir galinčiųjų dirbti eilėje.
Kazio lentynoje – keturi aukso medaliai Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose su 1992 m. gimusių krepšininkų „Auksine karta“. Juk dar šių metų rinktinėje buvo net keturi tos kartos nariai – Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius ir Rokas Giedraitis.
2019-ųjų planetos pirmenybėse Kinijoje Lietuvos rinktinė nusileido komandoms, kurios prieš čempionatą buvo vertinamos aukščiau už lietuvius. Tuo tarpu K.Maksvytis garsėja kaip treneris, stebinantis favoritus. Su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Panevėžio „Lietkabeliu“ jis du kartus pateko į LKL finalą už nugaros palikdamas Vilniaus „Rytą“.
K.Maksvytis sulaukė įvertinimo ir gavo darbą Permės „Parma“ klube. Jo ekipa VTB Vieningoje lygoje žais tik kartą per savaitę ir FIBA langų metu galės išleisti strategą į nacionalinę komandą.
Tik olimpinės atrankos iššūkis parodytų, ar K.Maksvytis gali dirbti aukščiausio lygio tarptautinėje scenoje. Jo šansas gali būti trumpas ir griausmingas – nelaimėjęs bilieto į Tokiją, treneriui grėstų labai greitai pabaigti savo nacionalinės komandos trenerio karjerą. Ar K.Maksvytis tam pasiruošęs ir kiek Arvydas Sabonis atsižvelgs į ankstesnius trenerio pasisakymus, kuriais jis nuvertino rinktinės trenerio darbą svarbą ir FIBA turnyrus, parodys LKF sprendimas.
Ką turime dar?
Labai realu, kad kitos galimos trenerių figūros naujo posto lenktynėse yra šiek tiek žemiau D.Maskoliūno ir K.Maksvyčio.
O tai kaip Rimas Kurtinaitis? – paklaustumėte.
Tai geriausią CV Lietuvos rinktinės trenerio darbo pozicijai turintis kandidatas.
Bet 59-erių strategas dabar atsakingas už rimtą „Chimki“ projektą, į kurį sukišta krūva milijonų. Vien dėl įtempto Maskvos srities klubo tvarkaraščio jis negalėtų imtis darbo nacionalinėje komandoje. Lietuvis paskaičiavo, kad 2019-2020 m. sezoną Chimkų ekipa žais kas tris dienas.
Ar Kurtis paaukotų galbūt paskutinį tokį finansiškai dėkingą darbą karjeroje vedamas patriotiškumo dirbti tik rinktinėje? Kas ten žino – čia gi R.Kurtinaitis. Bet žinant, kiek visokių dramų vyko 2017-ųjų LKF trenerio rinkimų metu ir ką patys žaidėjai galvoja apie jo kandidatūrą, Rimo pavardę greičiausiai reikia išbraukti iš šių lenktynių.
Lietuvos krepšinio federacijos vadovai greičiausiai bent apsvarstytų Kęstutį Kemzūrą. 2012-aisiais jis kaip tik įveikė olimpinę atranką Venesueloje, bet Londono olimpinėmis žaidynėmis būtent ir baigėsi jo karjera rinktinėje – mūsiškiai krito ketvirtfinalyje.
Kaip ir D.Maskoliūnas, pastarąjį kartą K.Kemzūra vyr. treneriu dirbo prieš ketverius metus. 49-erių strategas pastaraisiais metais asistuoja Davidui Blattui Pirėjo „Olympiakos“ klube.
K.Kemzūra vėl turėtų galimybę dirbti su jaunesnės kartos rinktine, bet ar LKF lips ant to paties grėblio? Lietuvos krepšinio rinktinėje du kartus skirtingais laikotarpiais nacionalinėje komandoje dirbo tik tokio statuso treneris kaip Jonas Kazlauskas.
Kadaise Jonas Kazlauskas dirbo Vlado Garasto trenerių štabe, prieš perimdamas rinktinės vairą. Tą patį Joną Kazlauską rinktinėje keitė jo asistentu dirbęs Antanas Sireika. Ar LKF galėtų grįžti prie buvusios praktikos ir nacionalinės komandos postą užleisti D.Adomaičio asistentui?
Realiausius šansus pakilti į vyr. trenerio lygmenį iš šio štabo turi Benas Matkevičius. Šis lietuvis yra žmogus kompiuteris. Benas turi nepriekaištingą darbo etiką, neišsemiamą informacijos duombazę apie žaidėjus ir rinktinių žaidimo sistemas, dirba skautu „Boston Celtics“ klube ir ateityje svajoja vieną dieną tapti vyr. treneriu.
Kita vertus, B.Matkevičiui greičiausiai būtų per anksti imtis tokio atsakingo iššūkio. Trenerio debiutanto gali pabijoti ir pati Lietuvos krepšinio federacija.
O jeigu jau prakalbome apie J.Kazlauską... Patyręs specialistas po ketverių metų ciklo rinktinėje (2013-2017 m.) dirbo tik Kinijoje, tačiau šiuo metu neturi įsipareigojimų jokiai komandai. Patirtis ir J.Kazlausko meistriškumas galėtų būti efektyvus tokiame trumpame olimpiniame išbandyme. Kita vertus, vienas tituluočiausių visų laikų Lietuvos trenerių dabar gerai jaučiasi stebėdamas krepšinį kaip žiūrovas. Kam 65-ąjį jubiliejų lapkritį švęsiančiam strategui vėl tas spaudimas ir rūpesčiai?
Ar LKF gali nustebinti? Galbūt, pavyzdžiui, paeksperimentuoti su kitu karštu vardu kuklioje Lietuvos trenerių rinkoje – Donaldu Kairiu.
Arba ištraukti iš skrybėlės užsienietį specialistą? Šis variantas mažiausiai tikėtinas, žinant, kaip nacionalinėje komandoje priešiškai žiūrima į pagalbą iš užsienio ir kokia ta chemija svarbi mūsų rinktinei.
Žinant Arvydą Sabonį, didelių siurprizų tikėtis sunku. LKF vadovai kadencijai užbaigti greičiausiai ieškos saugaus pasirinkimo. Šiuo atveju, tas saugus pasirinkimas greičiausiai bus ne kiek iš neabejotinos kvalifikacijos pozicijai užimti pusės, bet asmeninio ryšių ar tinkamumo žaidėjams.
Deja, Lietuvos krepšinio sistema neparuošė daug didelių talentų prie šoninės linijos. Su nedideliu nerimu stebėsime intriguojančias naujo vyr. trenerio paieškas. Lietuvos rinktinei pirmą kartą per 28 metus pretenduojant praleisti vasaros olimpines žaidynes, nacionalinės komandos postas dabar primena karštąją kėdę.
