Pirmoje dalyje – kandidatų mintys apie dabartinės LKF nuveiktus darbus ir spragas, bendražygius, su kuriais ketina siekti valdyti Lietuvos krepšinį, ir komunikaciją.
Kitose dviejose dalyse 15min portalo skaitytojai turės galimybę susipažinti su Roberto Javtoko, Vydo Gedvilo ir Ramūno Butauto atsakymais apie kandidatus treniruoti vyrų ir moterų rinktines, jaunimo komandų situaciją ir vaikų ugdymo sistemą, 3x3 krepšinio padėtį Lietuvoje, agentų veiklos spragas, natūralizacijos, trenerių licencijavimo bei FIBA ir globalaus krepšinio klausimus.
Kandidatai, galintys pakeisti Lietuvos krepšinio federacijos galvą Arvydą Sabonį:
Robertas Javtokas – 41-erių metų buvęs krepšininkas, ilgametis rinktinės kapitonas, pastaruosius ketverius metus dirbęs Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus pozicijoje.
Vydas Gedvilas – 62-ejų metų Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos (LKTA) prezidentas, buvęs Lietuvos moterų rinktinės treneris bei LR Seimo pirmininkas.
Ramūnas Butautas – 57-erių metų amžiaus buvęs krepšininkas ir treneris, pastaraisiais metais einantis LSU krepšinio studijų ir mokslo centro direktoriaus bei LKF sporto direktoriaus pareigas.
Apie Lietuvos krepšinio situaciją:
V.Gedvilas: „Krepšinis yra viena iš prioritetinių Lietuvos sporto šakų. Jis visada sulaukia didelio dėmesio, o situacija visiems turbūt yra gana aiški. Per pastaruosius devynerius metus Lietuvos krepšinyje nėra kažkokių ypatingų pasiekimų. Visi pasiilgo pergalių, visi pasiilgo pasiekimų. Merginų jaunimo komanda Europoje užėmė antrąją vietą, bet ypatingų rezultatų nėra. Aišku, didelis dėmesys skiriamas į vyrų krepšinį, kuris yra labai matomas. Visi už jį serga. Nelemtas pasirodymas ir nepatekimas į olimpines žaidynes mus truputį nuvylė. Bet dalyvavome ten septynis kartus, tai gal vienas nepatekimas nėra tokia didelė problema. Tačiau apie tai reikia galvoti, kad toks rezultatas ateityje nepasikartotų.
Kitas svarbus dalykas – moterų krepšinis. Mes jau tris kartus nepatekome į Europos čempionatą. Rezultatas labai prastas. Moterų krepšiniui reikia žymiai didesnio dėmesio. Dabartiniai rezultatai nieko netenkina. Moterų komandų sumažėjimas Lietuvos čempionate, moterų krepšinio valdymo centralizavimas, manau, kad nedavė gerų rezultatų. Manau, kad moterų krepšinį reikia decentralizuoti, sugrįžti į savarankišką struktūrą, lygą, kurioje žaidžia 8–10 komandų. Gana stipri lyga, komandos žaidė Europos ir Eurolygos turnyruose. Moterų krepšiniui reikia sugrąžinti buvusią šlovę. Mes tam turime numatę programą.
Jaunimo krepšinio komandinis krepšinis ir taktika yra gera, bet nėra skiriamas pakankamas dėmesys žaidėjų individualios technikos tobulinimui. Esame numatę, kaip tai padaryti. Pandemija trukdė, bet studentų krepšinio veikla, lyginant su tuo, kaip buvo anksčiau, suprastėjo. Galvoju, kad reikia sugrąžinti šlovę ir studentų krepšiniui.“
R.Javtokas: „Situacijos galbūt nedramatizuočiau, tačiau akivaizdu, kad pastaruoju metu norimų rezultatų nepasiekiame. Priežasčių tam gali būti įvardijama daug ir įvairių, tačiau, mano manymu, turime atlikti visos krepšinio sistemos „perkrovimą“, sutarti, kaip dirbsime efektyviau ir kaip sieksime rezultatų. Turime atrasti daugiau jungčių ir bendrumo krepšinio bendruomenėje, susitelkimo siekiant bendrų tikslų. Norisi, kad tiek vyresnė, tiek jaunesnė krepšinio karta dirbtų išvien, didžiųjų miestų ir regionų specialistai bendradarbiautų, o atskiros krepšinio bendruomenės grandys nekonfliktuotų tarpusavyje. Kaip to pavyzdį galima įvardinti krepšinio trenerių asociacijos ir krepšinio federacijos nesutarimus.“
R.Butautas: „Rezultatai kalba už save – mes pirmą kartą istorijoje nežaidėme olimpinėse žaidynėse. Niekaip kitaip negalime vertinti situacijos, kaip nepatenkinamos. Neiškovojome medalių ir jaunimo čempionatuose. Tai liudija, kad mūsų krepšinio lauke ne viskas yra gerai. Bet krepšinio populiarumas Lietuvoje yra labai didelis, kaip ir šia sporto šaka užsiiminėjančių vaikų skaičius. Krepšinis yra sparčiausiai besivystanti sporto šaka pasaulyje, mes turime žiūrėti į priekį, žengti koja kojon su naujovėmis ir daryti pokyčius, kurie kokybiškai pakeistų mūsų krepšinį. Esu įsitikinęs, kad įvykus pokyčiams viskas bus gerai.“
Dabartinės Lietuvos krepšinio federacijos darbų vertinimas:
V.Gedvilas: „Nesakau, kad LKF dirbo blogai. Tiesiog kai kurie dalykai nepasiteisino. Jie bandė centralizuoti institucinę valdymo sistemą. Centralizavo moterų krepšinio lygą, kurią prijungė prie krepšinio federacijos. LKF administracijos darbuotojas dabar vadovauja moterų krepšinio lygai, kuri anksčiau buvo savarankiška ir atstovavo visoms komandoms. Moksleivių krepšinio lyga irgi yra centralizuota. Manau, kad tai nepasiteisino. Iš trijų lygų buvo padarytos dvi, t. y. antra ir trečia buvo sujungtos. Tai irgi nepasiteisino.
Kiti dalykai... Tai yra sportas, kuriame būna pergalių ir pralaimėjimų. Krepšinio federacija stengėsi, kažką darė, bet galime matyti, kad kai kurie atlikti struktūriniai pokyčiai nebuvo teisingi. Tai nedavė rezultatų. Galbūt reikia daryti taip, kaip darėme iki 2011-ųjų metų, kai buvo kita valdžia. Sistema lyg veikė. Rezultatai buvo, pasiekimai irgi. Turėjome ir stiprias lygas. Galbūt reikėtų kai ką pakoreguoti ir pakeisti, įvedant buvusią sistemą.“
R.Javtokas: „Pastaruoju metu federacija tikrai daug dėmesio skyrė tarptautinių varžybų, renginių organizavimui. Jos buvo tikrai tinkamai surengtos, jei vertinsime sportininkų ir personalo aprūpinimo dalį. Tikrai nenoriu kritikuoti, tačiau suprantant krepšinio federacijos pajėgumus ir finansinius išteklius, norėtųsi pagalvoti, ar tokia kryptis neturėjo neigiamos įtakos, pavyzdžiui: jaunųjų krepšininkų parengimui, moterų krepšiniui, krepšinio bendruomenės specialistų kvalifikacijos ugdymui. Vertinant turimus resursus, svarbu matyti ilgalaikius tikslus, kurių siekiame. Tapęs federacijos prezidentu, siekčiau, kad Lietuvos krepšinis vėl būtų stipriausių pasaulio valstybių penketuke, o krepšinio valdymas Lietuvoje būtų skaidrus, taikoma efektyvi į rezultatus orientuota vadyba. Sieksiu, kad Lietuvos krepšinio bendruomenė veiktų išvien, skiriant ypač didelį dėmesį Lietuvos regionų specialistams.
Tam sieksime sukurti Lietuvos krepšinio piramidę su metodiniu federacijos vadovavimu. Stiprinsime krepšinio bendruomenės kompetencijas, sugrįšime prie kryptingo kvalifikacijos ugdymo skirtingų sričių specialistams – treneriams, teisėjams, kad tai veiktų kaip tvari sistema. Lietuvos krepšinis ir jo valdymas turi tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Tai sudarytų galimybes ir padidinti krepšinio biudžetą, jei savo žinias, metodikas parduotume užsienyje.
Norime sukurti krepšinio mokyklų motyvavimo, specialistų stipendijų, nusipelniusių asmenų pagerbimo sistemas, jaunojo krepšininko paso modelį. Manau, kad šios priemonės leis krepšinio bendruomenei tapti labiau vieninga, sutelkta.“
R.Butautas: „Man teko pamatyti federacijos darbą iš vidaus, kadangi antrus metus joje dirbu. Nors neturiu sprendžiamoje balso, bet turėjau puikią progą pažinti, kaip šis mechanizmas veikia. Susipažinau su veikla, pamačiau, kad yra atlikta puikių darbų, kuriuos reikėtų tęsti. Pavyzdžiui, jaunimo vystymo programos, kurios yra keturios: dvi mergaičių ir dvi berniukų (Talentų kartos U14 ir U15). Tai sveikintini dalykai, kuriuos reikėtų tęsti.
Bet tas pačias programas reikėtų taikyti ir regionuose, nes netenkame, prarandame ir nepastebime labai daug vaikų ir trenerių. Regionų plėtra suteiktų mums galimybę atrasti naujų talentų tiek tarp jaunųjų krepšininkų, tiek tarp trenerių.
Manau, kad 3x3 krepšinyje, kuriam vystytis federacija deda tikrai daug pastangų, yra labai didelės perspektyvos. Vien dėl to, jog tai yra olimpinė sporto šaka. Mažėjant vaikų skaičiui dėl demografinių veiksnių ir emigracijos, 3x3 taptų niša, kurioje galėtume atrasti daugiau žaidėjų, tobulinti individualias jų savybes, kadangi šis žaidimas tuo ir yra paremtas.
Moterų krepšinis išgyvena irgi prastus laikus. Kreivė žemėjo ne vieną dešimtmetį, bet šioje srityje mums reikalingi ir kiekybiniai, ir kokybiniai pokyčiai. Pritraukti daugiau mergaičių, žaidžiančių krepšinį. Atrasti naujų trenerių ir paskatinti juos treniruoti mergaites. Suteikti jiems ypatingas sąlygas. Mums svarbus yra ir trenerių kvalifikacijos kėlimas. Visų pirma, treneriai turi būti motyvuoti. Jie negali dirbti per tris darbus, kad išlaikytų savo šeimas. Jiems turėtų pakakti krepšinio trenerio algos. Tada jie galėtų dirbti kūrybingai, susikaupti ties viena sritimi, ruoštis treniruotėmis, kurti ir ieškoti naujų metodikų, rengiant jaunuosius krepšininkus. Šiuo atveju situaciją galima pakeisti, jei įvestume tvarką kvalifikacijų kategorijose, kurios tiesiogiai veikia trenerių algas.
Dar yra svarbus ir teisėjų ūkis. Teisėjų asociacija gerai tvarkosi, bet pastebimas jaunų teisėjų trūkumas. Nėra abejonių, kad federacija turės prisidėti prie jaunų teisėjų auginimo ir ugdymo. Mums svarbus kiekvienas narys. Nepamirštame ir veteranų, lygiai tas pats su neįgaliųjų, kurčiųjų krepšiniu, kurie daugelį metų rodė gerus rezultatus. Turime juos palaikyti, kad pasiektume aukštų rezultatų.“
Komanda, su kuria kandidatuos į LKF prezidento postą:
V.Gedvilas: „Manau, kad mano komanda yra stipriausia. Gerai, nesakysiu stipriausia, bet tikrai stipri. Jei tapsiu LKF prezidentu, generaliniu sekretoriumi skirsiu Mindaugą Balčiūną. Jis aštuonerius metus dirbo LKF, šiuo metu jis yra tarptautinio krepšinio universiteto vicerektorius. Jis puikiai vykdo savo programas. Manau, kad tai vienas geriausių sporto vadybininkų Lietuvoje. Nebijau to pasakyti. Tenka su juo dirbti, matau kompetenciją, jis bendrauja su visu pasauliu, virš 50 valstybių. Mokytis jam nereikės, turi patirties. Yra prieštaringų nuomonių, bet krepšinio visuomenė jį vertina labai gerai. Mindaugas būtų etatinis darbuotojas, bet mano komandoje tokie būtų ne visi.
Buvęs sporto universiteto rektorius Albertas Skurvydas, profesorius, kuris sutvarkytų sporto mokslą, užsiimtų testavimu, krūvių planavimais. Manau, kad geresnio sporto mokslo specialisto Lietuvoje tikrai nėra. Jis dabar dirba Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Jis atliktų testavimus, važinėtų po rajonus, vertintų jaunų krepšininkų fizinį pasirengimą, teiktų rekomendacijas. Šis darbas vyktų visus metus.
Mes dar kalbėjome su Martynu Pociumi, kuris dirba NBA klube „Denver Nuggets“. Jis gali palaikyti ryšį, gauti geriausias metodikas. Galėtume išsiųsti savo trenerius ten pasimokyti. Martynas sutiko mums padėti. Toliau – Ilja Laursas, dirbantis su investicijomis. Jis mums padėtų versle su investicijomis ir socialiniais projektais. Dar yra Rimantas Kaukėnas, kuris nori dirbti. Jis dabar vykdo socialinius projektus, padeda vaikams, sergantiems sunkiomis ligomis. Rimanto fondas išsivystė. Jis galbūt dirbtų pas mus socialinėje srityje. Toliau – Rūtenis Paulauskas, profesorius ir buvęs treneris. Jis dabar VDU dėsto krepšinio teorijų metodiką. Taip pat dirba sporto universitete. Jis galbūt užsiimtų trenerių rengimu, kvalifikacija, galbūt ruoštų įvairias metodines priemones ir užsiimtų visa trenerių bendruomene.
Yra ir daugiau žmonių – Valdemaras Chomičius, Gintarė Petronytė. Esame numatę ambasadorius įvairiose pasaulio valstybėse, taip pat esame numatę ir moksleivių krepšinio lygos vadovą, kurio pavardės dar nesakysiu, bet jis sutiko dirbti. Mes viską esame numatę, jei mane išrinks. Be to, peržvelgsime administravimą. Jei žmonės gerai šiuo metu dirba, jų nevaikysime ir negriausime visos struktūros. Kompetentingi žmonės galės toliau dirbti ir užsiimti sava veikla. Pagrindinis dalykas – suvienyti bendruomenę bendram tikslui.“
R.Javtokas: „Pirmiausia, trumpai apie save. Manau, kad mano įgyta patirtis krepšinyje tiek kaip žaidėjo, tiek ir vadybinė, pastaruosius beveik ketverius metus dirbant geriausioje Lietuvos sporto organizacijoje, suteiktų postūmį ir visam Lietuvos krepšiniui. Gerai suvokiu ir žaidėjų, ir trenerių, ir kitų krepšinio specialistų lūkesčius bei poreikius, egzistuojančias krepšinio problemas, su kuriomis susidurdavau kasdieniame darbe „Žalgirio“ organizacijoje. Iš patirties žinau, koks turėtų būti šiuolaikiškas ir efektyvus valdymas, kaip turėtume siekti bendrų tikslų.
Krepšinis – mano gyvenimas nuo mažens, todėl noriu, kad juo galėtų didžiuotis visa Lietuva dar daug metų. Daugelį metų kovojau už Lietuvos garbę aikštelėje, o dabar noriu prisidėti prie Lietuvos krepšinio dirbdamas federacijoje. Savo viziją grindžiu ne kažkokių blogybių ar buvusių federacijos darbų griovimu, kaltų ieškojimu, o ateities perspektyva, krepšinio bendruomenės vienijimu, nuosekliu Lietuvos krepšinio augimu ir stiprėjimu.
Savo komandą renkuosi ne draugų ar bičiulių principu, o ieškodamas kompetentingiausių žmonių savo srityse. Pirmiausia, Jonas Kazlauskas – vienas žymiausių ir daugiausia pasiekusių Lietuvos trenerių. Jonas kuruotų profesionalaus sporto, vieningos krepšininkų rengimo metodikos kūrimo, profesionalių krepšinio trenerių licencijavimo, kvalifikacijos kėlimo klausimus. Jo patirtis neįkainuojama ir tiesiog apmaudu, kad dabar tai nėra išnaudojama. Su treneriu esame aptarę galimybę jam imtis tiesioginių darbų sprendžiant šiuos klausimus federacijoje, kasdieniame darbe.
Aivaras Čičelis – ilgametis vieno didžiausių Lietuvos bankų valdybos narys, turintis didžiulę vakarietiškos vadybos patirtį. Jo patirtis labai pravers stiprinant federacijos vadybą ir organizacinę kultūrą, biudžeto formavimo ir jo efektyvaus panaudojimo klausimus.
Edmundas Jakilaitis – žymus žurnalistas ir prodiuseris, turintis daugiau nei dvidešimties metų patirtį kuriant žiniasklaidos projektus. Jis taip pat vadovavęs ir kūręs įvairias žiniasklaidos organizacijas. Edmundas būtų atsakingas už šias atsakomybes: federacijos bei jos veiklos skaidrumas, atsivėrimas visuomenei, darbingų, abipuse pagarba grįstų santykių su žiniasklaida ir visuomene kūrimas.
Užimti federacijos generalinio sekretoriaus pareigas vykdomajam komitetui siūlyčiau Laimoną Ubavičių. Šis žmogus gal ir nebuvo iki šiol girdimas krepšinio pasaulyje, tačiau, manau, kad atitinka visus reikalavimus, keliamus šiai pozicijai užimti. Pirmiausia, generaliniam sekretoriui keliami reikalavimai užtikrinti sklandų federacijos darbą, tinkamai rengti sprendimus, užtikrinti federacijos patvirtintų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Laimonas turi sukaupęs didelę vadovavimo patirtį viešajame sektoriuje. Yra įgijęs teisininko išsilavinimą, turi teisės magistro išsilavinimą. Savo praktikoje daugiau nei 5 metus vadovavo ministerijos administracijai, buvo Kultūros ministerijos kancleriu, taip pat turi beveik 4 metų diplomatinio darbo patirtį, dirbant Europos Sąjungos klausimų srityje. Jis taip pat savo gyvenimo kelyje yra artimas krepšiniui – yra baigęs krepšinio mokyklą Šiauliuose, treniravosi pas žinomą trenerį Antaną Sireiką, o rinkdamasis tolimesnį gyvenimo kelią studijų laikotarpiu, pasirinko ne profesionalaus sportininko, o teisininko specialybę. Laimonas augina du sūnus, kurie šiuo metu taip pat žaidžia krepšinį, lanko Vilniaus krepšinio mokyklą.“
R.Butautas: „Komanda buvo pristatyta. Pirmiausia, tai Arvydas Sabonis, kuris užsiimtų krepšinio politika ir tarptautiniais santykiais. Jis yra mūsų krepšinio vizitinė kortelė, kuriam atsidaro krepšinio durys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Arvydas yra mūsų krepšinio flagmanas, kuris išspręstų labai daug problemų. Vienas iš mūsų tikslų – surengti 2027-ųjų metų moterų Europos krepšinio čempionatą. Manau, kad Arvydui būtų pilnos rankos darbo.
Rinkodara ir komunikacija tektų Remigijui Milašiui, LKL prezidentui. Kokiose aukštumose yra jo asmeninis verslas ir į kokias aukštumas jis pakėlė į LKL, kalba patys už save. Tai galėtų būti pavyzdžiu daugeliui Europos krepšinio lygų. Labai džiaugiuosi, jog būtent iš jo gavau pasiūlymą kandidatuoti į LKF prezidentus. Džiaugiuosi, jog teks dirbti kartu. Neabejoju, jog su Remigijaus atėjimu LKF, kaip ir LKL, pakils į dar aukštesnį lygį. Ypač tai, kas susiję su komunikacija, kuri buvo silpnoji vieta.
Mums svarbu ir dėsime dideles pastangas į regionų plėtrą – tiek moterų, tiek vyrų, tiek mergaičių, tiek berniukų krepšinyje. Mes labai daug prarandame žaidėjų ir trenerių, nuviliame krepšinio mylėtojus. Prarandame tokių perliukų, kurie ateityje galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei. Šiai sričiai vadovautų Vaidas Jurgilas, RKL prezidentas, kuris yra krepšinio ir verslo žmogus, puikiai išmanantis regionų specifiką, turintis ryšių ir žinantis problemas bei kaip reikia jas spręsti.
Viena prioritetinių sričių – moterų krepšinis ir jo atgaivinimas, buvusios šlovės sugrąžinimas. Moterų krepšinis Lietuvoje visada buvo populiarus, užimdavo garbingas vietas įvairiuose čempionatuose. Šią sritį kuruotų Lietuvos čempionė Lina Brazdeikytė, kurios pristatyti nereikia. Ji dirbo federacijoje, pasižymėjo kruopštumu, geru išmanymu, darbštumu ir atsidavimu savo darbui. Lina yra dirbusi Prancūzijos krepšinio federacijoje, savo patirtį galėtų perduoti ir Lietuvos federacijai. Tai Europos čempionė, kuri turi didelį autoritetą.
Visą sporto sritį tektų kuruoti man. Aš prižiūrėčiau visą „krepšinio ūkį“, nes turiu patirties visuose krepšinio pakopose, pradedant nuo vaikų, jaunimo krepšinio ir baigiant suaugusių vyrų ir moterų krepšiniu – tiek klubiniame, tiek rinktinių lygyje. Esu treniravęs Libano rinktinę, esu susipažinęs su langų sistema. Pačiam teko gvildenti tas problemas. Sukaupta akademinė ir mokslinio tyrimo patirtis man leidžia tikėti savo darbo sėkme kuruojant krepšinio sritį.“
LKF komunikacija ir atvirumas:
V.Gedvilas: „Kiekviena krepšinio federacija ir kiekvieni vadovai pasirenka savo taktiką, kaip reikia bendrauti. Jie pasirinko tokią taktiką, kuri jiems yra priimtina. Bendraudavo kai kuriais momentais, padarydavo spaudos konferencijas. Viskas čia gerai, nors bendrauti buvo galima ir daugiau.
Jei vadovaučiau LKF, būčiau atviresnis. Mėgstu bendrauti su žmonėmis. Man tai nesukelia nepatogumo. Krepšinio federacija ir žurnalistai yra viena šeima. Turime bendrauti. Žurnalistai užduoda gerų klausimų ir pastabų, į kuriuos reikia reaguoti. Tai yra varomoji jėga. Nėra piktybinių dalykų, visi norime, kad krepšinis Lietuvoje būtų aukštumoje.“
R.Javtokas: „Dabartinę federacijos komunikaciją ir atvirumą vertinčiau kaip vieną iš didesnių federacijos veiklos problemų. Pripažįstame, kad krepšinio bendruomenė Lietuvoje nėra vieninga, o kokios to priežastys? Manau, kad būtent esama komunikacija ir sąlyginis uždarumas. Todėl būtina užtikrinti, kad federacija taptų skaidresne ir atviresne organizacija. Didesnis dėmesys regionams, jų specialistų įtraukimas, skaidrus ir aiškus sprendimų priėmimas, atviros diskusijos – žingsniai, kurie turėtų padėti.
Vienas pagrindinių mano uždavinių – visų lygų, asociacijų, narių vieningą veikimą esamoms problemoms spręsti bei atvirą ir glaudžiais ryšiais paremtą bendradarbiavimą su išoriniais partneriais – žiniasklaida, valdžios institucijomis, savivaldybėmis. Ir žinoma – plačiąja visuomene, kai ir jai pristatomi numatomi ir pasiekiami rezultatai. Pripažinkime, kad tiek dabar, tiek ir artimoje ateityje viešasis finansavimas išliks pagrindiniu krepšinio finansavimo šaltiniu, todėl turime būti skaidrūs, atviri bei patikimi partneriai. Tam į savo komandą pasitelkiu Edmundą Jakilaitį, kurio numatomos atsakomybių sritys ir yra šios: federacijos bei jos veiklos skaidrumas, atsivėrimas visuomenei, darbingų, abipuse pagarba grįstų santykių su žiniasklaida ir visuomene kūrimas.“
R.Butautas: „Visiškai sutinku su ta nuomone, jog LKF komunikacija su žiniasklaida ir federacijos nariais buvo labai bloga. Šitą nuomonę aš išsakiau federacijos viduje. Ateinu tam, kad šitą pakeisčiau. Federacija turi būti atvira visuomenei, nes krepšinis yra nepaprastai populiari sporto šaka Lietuvoje. Žmonės tuo gyvena. Jie nori ir privalo žinoti, kas vyksta, kodėl vyksta, kodėl patiriamos nesėkmės. Kartu jie galėtų pasidžiaugti pasiekimais. Jie turi būti įvykių sūkuryje.
Kiekvienas federacijos narys turi aktyviai dalyvauti federacijos veikloje. Turi būti bendravimas, komunikavimas, keitimasis nuomonėmis, problemų iškėlimas ir bendras jų sprendimas. Esame per maža šalis, kad užsidarytume ir būtume kiekvienas atskirai. Per maža šalis tiek resursais, tiek finansiniais ištekliais. Mums reikia labai susitelkti, jei norime būti konkurencingi prieš valstybes milžines, kurios turi prieš mus pranašumą. Man laimėjus rinkimus, šioje srityje tikrai būtų pokyčių.“
