Po 19 metų įvykusi kelionė į Eurolygos finalo ketvertą, pakeliui pasiekta 21 pergalė bei sėkmingas žaidimas kituose frontuose smarkiai pastorino Lietuvos čempiono piniginę.
„Biudžetas išaugo beveik 2 mln., daugiausia dėl sėkmingo bilietų pardavimo, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kaune sakė „Žalgirio“ prezidentas Paulius Motiejūnas. – Ir su rėmėjais kalba tapo lengvesnė, nors mes vis tiek keisime taktiką, nes paramos prašymas nebeveikia.“
„Žalgiris“ naujam sezonui yra numatęs 10,1 mln. eurų išlaidų. Pridėjus investicijas ir pinigus banke, biudžetas turėtų pasiekti 10,7 mln. eurų.
Išlaidos žaidėjų ir trenerių atlygiams išaugo svariai, kai Kauno klubas sudarė naujas sutartis su treneriu Šarūnu Jasikevičiumi, taip pat vienu lyderiu Edgaru Ulanovu, taip pat pakvietė kelis naujokus.
„Mūsų tikslas buvo išsaugoti sudėties pagrindą. O norint išsaugoti reikėjo daugiau investicijų. Bet tikimės, kad biudžetas bus surinktas“, – pažymėjo P.Motiejūnas ir pridūrė, kad į 10 mln. eurų išlaidų sumą įeina ir suma, numatyta naujam įžaidėjui, kurio „Žalgiris“ dar ieško.
Kas neša pajamas?
„Žalgiris“ turi tradiciją pristatyti biudžetą kasmet.
Prieš metus „Žalgiris“ deklaravo 2017–2018 metų sezonui 8,5 mln. eurų biudžetą. Nors Kauno klubas beveik metus ieškojo generalinio rėmėjo, atsverti trūkstamą milijoną ir surinkti dar daugiau – 10,3 mln. eurų, „Žalgiriui“ padėjo galingas žaidimas – pajamos už 22 pergales, ketvirtfinalio rungtynių parduotus bilietus ir dar 300 tūkst. eurų už trečiąją vietą.
Dar anksčiau – 2016–2017 metų sezonui – „Žalgiris“ buvo pristatęs 8,3 mln. eurų biudžetą.
Būsimą sezoną didžiausią „Žalgirio“ pajamų dalį sudarys rėmėjų ir reklamos paslaugų pinigai – 3 mln. eurų. Iš jų didžiausią dalį skiria šių metų pradžioje klubo rėmėja tapusi bendrovė „Orlean“.
Iš privačių rėmėjų „Žalgiris“ norėtų pabandyti sulaukti dar daugiau. „Stagnuojame ieškodami naujų rėmėjų, tad kursime verslo grupę, kad analizuotume rėmėjų poreikius, kad jie geriau rastų ryšį su klubu. Kad susiburtų rėmėjų bendruomenė“, – planavo P.Motiejūnas.
Praėjusį sezoną didesnę paramą nei įprasta sudarė savivaldybės parama. Kaunas po sėkmingo sezono padidino paramą nuo 2 mln. iki 2,3 mln. eurų.
Nors naujam sezonui vėl numatyta 2 mln. miesto injekcija, P.Motiejūnas norėtų, kad miesto parama liktų prie 2,3 mln., nepaisant poreikių kitoms sritims ir gerėjančių paties Kauno klubo finansinės veiklos rodiklių. „Tai miestiečių pinigai, bet mes prisidedame, nes dalis tų pinigų grįžta. Nenorėčiau, kad mažėtų, nes nežinau, iš kur 20 proc. paimtume“, – sakė „Žalgirio“ vadovas,
Pajamos iš bilietų pardavimo turėtų atnešti 2,9 mln. eurų. Kauno arena praėjusį sezoną buvo pati lankomiausia Eurolygoje. Žiūrovų skaičius ūgtelėjo 17,8 proc., o pajamos iš parduotų bilietų dar daugiau – net 72 proc., už ką klubas sulaukė ir Eurolygos rinkodaros apdovanojimų.
Dalį pajamų vėl atneš pergalės. Už pergales Eurolygos reguliariajame sezone mokama po 37 tūkst. eurų, ketvirtfinalyje – po 70 tūkst. eurų. Pernai „Žalgiris“ Eurolygoje iškovojo 22 pergales – 18 reguliariajame čempionate, 3 ketvirtfinalyje ir 1 finalo ketverte. Pridėjus premiją už trečiąją vietą, Kauno klubas sportiniu būdu uždirbo 1,176 mln. eurų.
Tokiu būdu pajamos už TV teises ir sportines premijas sudarys 1,2 mln. eurų.
Dar milijoną biudžeto sudarys žaidėjų perleidimo ir kitos pajamos. Kauno „Žalgiris“ vasarą perleido Stambulo „Anadolu Efes“ klubui Vasilijų Micičių, bet dar didesnė suma atkeliaus už žaidėją, kurio pernai Kaune nebuvo – užpraėjusį sezoną Lietuvoje žaidęs vokietis Isaiah Hartensteinas persikėlė į NBA, o „Houston Rockets“ šiemet nusprendė už jį sumokėti apie pusės milijono eurų išpirką.
„Finansiškai tai labai naudinga, – apie vokiečio persikėlimą į NBA sakė P.Motiejūnas. – Norisi daugiau tokių projektų, nes tai naudinga klubui, manau, naudinga ir pačiam žaidėjui, nes jis iš Eurolygos įšoko į NBA.“
Skolos nebeslegia klubo
P.Motiejūnas pabrėžė, kad „Žalgiris“ pagaliau yra laisvas nuo skolų.
Kai 2013-aisiais iš Vladimiro Romanovo buvo perimtas Kauno „Žalgirio“ valdymas, Lietuvos čempionus slėgė 12,3 mln. eurų skola. Pernai rudenį buvo likusi 1,2 mln. eurų suma.
Dabar atsiskaityta su visais žaidėjais ir treneriais, liko tik įsipareigojimai kreditoriams.
„Mūsų biudžetas viršijo 10 mln. – pirmą kartą per ilgą laiką, – džiaugėsi P.Motiejūnas. – Labai džiaugiamės, kad pagaliau atsiskaitėme su visais žaidėjais. Penkerių metų planas įvykdytas.“
Tarp Eurolygos klubų pagal piniginę – žemai
Praėjusį sezoną trečią vietą Eurolygoje užėmęs „Žalgiris“ pagal pinigus šį sezoną galėtų taikytis į panašią poziciją, bet skaičiuoti reikėtų kitaip – nuo apačios.
Turtingiausias praėjusio sezono Eurolygos klubas Maskvos CSKA skelbė apie 36,5 mln. eurų biudžetą.
Apie 30 mln. eurų valdė ir Eurolygos finale žaidę klubai: čempionas Madrido „Real“ ir vicečempionė Stambulo „Feberbahče“.
Keli klubai, tokie kaip Miuncheno „Bayern“ ar „Grann Canaria“ tikriausiai operuos panašia suma, kaip „Žalgiris“, o mažiausiai turės Juodkalnijos čempionė Podgoricos „Budučnost“.
„Mes būsime „Top penketuke“, bet nuo apačios – ne aukščiau“, – Kauno klubo vietą Eurolygoje pagal pinigus apibūdino P.Motiejūnas.
Jo teigimu, komandai keliami tikslai lieka tokie patys, tik iš dalies apibrėžti, kaip buvo ir pernai: „Lietuvoje viską turime laimėti, Eurolygoje paliekame tą patį – turime numatę pergalių skaičių, bet jo neminėsime, nes tikslas laimėti kiekviename namų mače ir žengti kuo toliau.“
Galbūt išlaikyti titulus Lietuvoje padės ir palankūs Kauno klubui ženklai? P.Motiejūnas greitai sureagavo, kai prieš spaudos konferenciją ant stalo parvirto „Lietuvos ryto TV“ mikrofonas. „Gal tai ženklas?“ – nusijuokė Kauno klubo vadovas.
