Tai jau trečias kartas, kai „Žalgirio“ vadovo indėlis į klubo pasiekimus buvo pagerbtas tokiu būdu, o tai yra daugiausiai per visą apdovanojimo istoriją. Balsavimas vyko birželio pradžioje dar prieš paskiriant P.Motiejūną į Eurolygos generalinio direktoriaus pareigas. Anksčiau G.Porelli apdovanojimas „Žalgirio“ vadovui buvo atitekęs 2018 ir 2019 metais.
Šio apdovanojimo laureatą nusprendžia visų Eurolygos komandų vadovai sezono pabaigoje reitinguodami klubus pagal įvairias veiklas. Yra vertinami ne tik sportiniai pasiekimai, bet ir žiūrovų gaunamos rungtynių dienos patirtys, namų arenos lankomumas, bilietų programos, rinkodara ir komunikacija.
Skelbdama nugalėtoją Eurolyga pažymėjo, kad P.Motiejūnas ne tik subūrė komandą, kuri pateko į Eurolygos atkrintamąsias – reguliarųjį sezoną „Žalgiris“ baigė septintoje vietoje, bet ir vadovavo organizacijai, kuri įvykdė ir gausiai viršijo bilietų pardavimo ir reklamos kampanijų lūkesčius.
Be to, gegužės mėnesį visas Europos krepšinio elitas atvyko į Kaune surengtą Eurolygos finalo ketvertą ir galėjo patys įsitikinti, koks įspūdingas darbas čia buvo nuveiktas, įskaitant modernią „Žalgirio“ treniruočių bazę, jaunimo akademiją ir „Žalgirio“ arenos valdymą.
Praėjusiame sezone „Žalgiris“ išpardavė 16 iš 17 Eurolygos namų rungtynių, o vidutinis 14 801 žiūrovų skaičius buvo antras pagal lankomumą lygoje. 2022–2023 m. „Žalgirio“ rungtynėse apsilankė daugiau nei 350 00 sirgalių, abonementų laukiančiųjų sąraše buvo daugiau nei 2 500 žmonių, o VIP ložių laukiančiųjų sąraše – 70 įmonių.
Eurolyga atkreipė dėmesį, kad šurmulys apie „Žalgirį“ peržengė ir tarptautines ribas. Kai klubas pratęsė sutartį su Rolandu Šmitu, apie tai buvo paskelbta R.Šmito gimtojoje Latvijoje įrengtuose reklaminiuose stenduose, o Latvijos sirgaliai buvo kviečiami apsilankyti „Žalgirio“ arenoje ir rungtynėse.
Gianluigi Porelli Eurolygos metų vadovo apdovanojimas yra teikiamas kasmet nuo 2005 m. Vadovo apdovanojimas skiriamas tiems, kurių pastangomis Eurolygos klubai tapo sėkmės istorijomis. 2009 miręs G.Porelli, daugiau nei du dešimtmečius ėjęs Bolonijos „Virtus“ prezidento pareigas, buvo vienas iš ULEB įkūrėjų, o vėliau – jos prezidentas.
