Krepšininkų kalvė
Krepšinio agentas Tadas Bulotas neslėpė – anksčiau į „Nevėžį“ krepšininkų stengėsi nesiųsti. Tačiau pasikeitus klubo savininkams situacija apsisuko 180 laipsnių kampu.
Kėdainių krepšinio klubas tampa jaunų krepšininkų kalve, tramplinu, kuris geriausiems sportininkams atvers svajonių vartus į NBA. Klubas, investuodamas į jaunus žaidėjus, ketina sukurti konkurencingą komandą, kovojančią dėl aukščiausių vietų LKL.
Būtent naujas požiūris, dideli tikslai ir radikaliai pasikeitusi klubo politika žinomiausią Lietuvos krepšinio agentą ir atvedė iki „Nevėžio“ ir iki Kėdainių.
O svarbiausia, kas atėjo kartu su juo – jauni ir itin perspektyvūs žaidėjai, kuriuos T.Buloto dėka pavyko nugvelbti iš gerokai žinomesnių Europos krepšinio klubų panosės.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko Kėdainių „Nevėžį“ matau kaip gerą vietą jauniems ir perspektyviems žaidėjams, yra ta, jog čia yra galimybė rungtyniauti daugiau minučių nei Eurolygos, Eurocup ar kitose stipriose Europos šalių lygų komandose, taip pat suteikiama galimybė dirbti su patikrintais specialistais.
Labai daug duoda ir tai, kad naująją klubo vadovybę aš gerai pažįstu ir ja pasitikiu, tai yra labai svarbus faktorius patikint klubui jaunus žaidėjus“, – sakė T.Bulotas, kurio tėtis Virginijus Bulotas yra „Nevėžio“ sporto direktorius.
Kėdainiuose – talentas iš Vokietijos
Centro pozicijoje žaisiantis Arielis Washingtonas Hukporti – vienas iš didžiausių „Nevėžio“ kozirių. 213 cm ūkio 18 metų Vokietijos ir Togo pilietybes turintis sportininkas pastaraisiais metais rungtyniavo Ludvigsburgo „MHP Riessen“ komandoje.
Šių metų vasario mėnesį Čikagoje vykusioje „Basketball Without Borders“ stovykloje jis buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju. 2018 m. žiemą Valensijoje vykusiame Eurolygos jaunimo turnyro etape vokietis taip pat buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
Turnyro metu A.W.Hukporti vidutiniškai rinkdavo po 18 taškų, sugriebdavo po 15,3 atkovoto kamuolio bei turėjo 26,8 naudingumo balų vidurkį.
„Šiuo žaidėju domėjosi bene visi Vokietijos klubai ir netgi jam sudarius sutartį su „Nevėžiu“, kai kurie ir toliau svarsto apie galimybę jį išpirkti iš Kėdainių komandos. Susidomėjimą rodė ne tik Vokietijos, bet ir kelios Eurolygos komandos“, – įspūdingais jauno krepšininko pasiekimais abejoti neleidžia T.Bulotas.
A.W.Hukporti pasirašė 3 metų sutartį su „Nevėžiu“. Tiesa, lieka tikimybė, kad po metų žaidėjas „išaugs“ klubo marškinėlius ir jį įsigys aukštesnio lygio krepšinio klubas, tačiau tokiu atveju „Nevėžis“ gaus solidžią išpirką, kuri ženkliai prisidės prie skolų mažinimo ir klubo finansinio stabilumo.
Šiuo žaidėju domėjosi bene visi Vokietijos klubai
Martynas Pocius, trečius metus dirbantis NBA krepšinio komandai „Denver Nuggets“, neslėpė – žinia, kad „Nevėžis“ įsigijo tokį žaidėją, maloniai nustebino. Jis sako pastebintis kryptingą klubo darbą, kuris jau ima duoti rezultatų.
„Jau antrą sezoną iš eilės dėl tokių strateginių ėjimų Kėdainių „Nevėžis“ iškart šoka į patį viršų įdomumo prasme. Jei čia žais sportininkai, kurie potencialiai gali būti paimti ateinančiame NBA biržoje, tai greičiausiai kiekvienos NBA komandos atstovai atvažiuos į Kėdainius ir pažiūrės, kaip žaidžia „Nevėžis“.
Jei žaidėjai komandoje gaus daug žaidimo laiko ir jį tinkamai išnaudos, jie galės stipriai pakelti savo vertę ir, žinoma, šansus patekti į NBA. Tie šansai žymiai didesni čia, nei aukštesnio lygio komandoje sėdint ant suolo.
Jei čia žais sportininkai, kurie potencialiai gali būti paimti ateinančiame NBA biržoje, tai greičiausiai kiekvienos NBA komandos atstovai atvažiuos į Kėdainius
Kita vertus, jaunas žaidėjas gali būti nepasiruošęs atlaikyti tokio lygio ir jam užkrautos naštos, neišnaudos duoto žaidybinio laiko, tada jo galimybės prasibrauti iki NBA iškart kris.
Sužinojus, kad su „Nevėžiu“ sutartį pasirašė Vokietijos talentas Arielis Hukporti, pirma mintis buvo „Wow, geras!“. Tai yra vienas perspektyviausių jaunųjų europiečių, kurio karjera dar tik prasideda.
Savo amžiaus tarptautiniuose turnyruose šis žaidėjas buvo vienas pagrindinių, ir jis jau kurį laikas yra sekamas NBA skautų. Jau antrus metus iš eilės matau, kaip jauni ir perspektyvūs užsieniečiai, kurie turi realius šansus patekti į NBA, pasirenka „Nevėžį“. Tokia sistema naudinga ir klubui, ir žaidėjams.
Smagu, nes atsiranda papildoma priežastis sezono metu vykstant į Europą, užsukti ir į Lietuvą. O Kėdainiams tai suteikia talentų kalvės identitetą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.“
Arielis Washingtonas Hukporti, Kėdainių „Nevėžio“ centro puolėjas
– Papasakokite apie savo vaikystę, kada susidomėjote krepšiniu?
– Mano tėvai nėra sportininkai – mama dirba ligoninėje, o apie tėtį daug nežinau. Jis mus paliko, kai man buvo dveji. Matydavomės savaitgaliais.
Kaip ir daugelį vaikų, mane mama taip pat vedė į sporto užsiėmimus. Kai buvau vaikas, žaidžiau futbolą, ir sekėsi man tikrai labai gerai. Ilgainiui labai „išsistiebiau“ ir mano geriausias draugas man pasakė: „Žinai, tu toks aukštas, galėtum žaisti krepšinį“. Aš atsakiau, jog „Kertu lažybų, kad žaisčiau gerai“. Taigi taip ėmiau žaisti ir krepšinį. Kurį laiką žaidžiau ir vieną, ir kitą, tada man buvo 11 ar 12 metų. Mokykloje pamokos nebuvo sunkios, mokslų daug nebuvo, tad galėjau skirti daug laiko sportui.
Vis dėlto kadangi buvau aukštas, nusprendžiau, kad man daugiau šansų prasimušti būtent krepšinyje, ir futbolą mečiau.
– Kaip tada įsivaizdavote profesionalaus krepšininko gyvenimą?
– Galvojau, kad jie gyvena su šeima, draugais, tik nerūko, negeria, eina anksti miegoti, valgo sveiką maistą, negeria saldžių gėrimų (juokiasi).
– Bet visgi paaiškėjo, kad krepšininkai su šeima tikrai negyvena. Ar dažnos kelionės nevargina?
– Na, skristi lėktuvu aš ne itin mėgstu (juokiasi). Bet gyventi viešbutyje man patinka. Pamatai skirtingas šalis, miestus.
Tiesa, nėra lengva palikti šeimą ir draugus, nors yra telefonai, internetas – vis tiek ne tas pats. Kita vertus, viską darau dėl savo ateities.
– Tad kaip išėjo, kad iš Vokietijos atvykai į Lietuvą? Ir tuo labiau – į „Nevėžį“? Juk tai mažos šalies mažo miesto komanda.
– Žinot, Vokietijoje pirmas sportas yra futbolas. Krepšinis ten gal trečioje ar ketvirtoje vietoje. O Lietuvoje kitaip – čia krepšinis labai svarbus.
Mano agentas Tadas vieną dieną manęs paklausė, ką manai apie galimybę žaisti „Nevėžyje“. Aš jo ir klausiu: „Kur, po perkūnėliais, yra tas „Nevėžis“?“ (juokiasi).
Tadas papasakojo apie klubą, papasakojo apie tame klube puoselėjamą idėją leisti jaunimui atsiskleisti, svarstėme, jog turėčiau gauti daug žaidimo laiko. Vokietijoje pirmoje lygoje žaidžiau labai nedaug. Žaidžiau komandoje, kuri pasiekė aukštų rezultatų, bet to nebūtų užtekę tam, kad aš galėčiau pasiekti savo svajonę.
Tadas sakė – jei ateisi čia, galėsi žaisti daugiau laiko, nei bet kur kitur. Tai viskas, ką man reikėjo žinoti. Buvo paprasta. Aš pasitikiu Tadu.
– Ir kaip Lietuva jums, ir patys Kėdainiai?
– Kol kas gyvenu tarp Kauno ir Kėdainių. Kėdainiuose dažnai nebūnu, važiuoju ten treniruotis, po to grįžtu į Kauną. Kai reikia kažko apsipirkti, einu į „Megą“. Gerai, kad netoli viskas. Čia gražu, man patinka.
– Kuo skiriasi krepšinis Vokietijoje ir Lietuvoje?
– Lietuvių žaidimas tikrai aukšto lygio, bet man pasirodė gan lėtas. Vokietijoje krepšinis gerokai greitesnis. Lietuvos lygoje daugiau laiko skiriama komandinei taktikai, smulkmenoms, krepšininkai žaidžia protingiau, lėčiau.
– Ko reikia gerai krepšinio komandai?
– Krepšinio komandai svarbu chemija. Jei tarp žaidėjų ta chemija yra, komanda gali laimėti. Jei komandoje nėra chemijos, surink geriausius žaidėjus, bet jie žais individualiai, ir rezultatas bus nuviliantis.
Krepšinis – komandinis žaidimas, čia svarbu pajausti komandos narius.
„Nevėžio“ komanda jauna, bet, manau, tikrai gera. Dar nesu žaidęs tokioje komandoje, kur tiek daug jaunų žaidėjų, bet turiu nuojautą, kad bus gerai. Dirbsiu ir stengsiuosi ir dėl komandos, ir dėl savęs.
