„Trys milijonai krepšinio ekspertų“ ar „antroji religija“ – tokiais ir panašiais mitais Lietuvoje apipintas mūsų krepšinis. Tačiau toli gražu ne kiekvienas lietuvis žino, kas yra Marius Grigonis ar Vaidas Kariniauskas. Tikrai ne kas antras ar trečias pasakytų, kokiame tarptautiniame turnyre dalyvauja Vilniaus „Lietuvos rytas“ ar kiek komandų su Kauno „Žalgiriu“ varžosi Eurolygoje.
Toks, ko gero, yra ir Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas. Todėl jo neužliūliavo Lietuvos krepšinio klubų sukilimas prieš naują Seimo įstatymą, kuris panaikins valstybės įmonių paramą ir labdarą. Pavyzdžiui, „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ tai atsilieps šimtatūkstantinėmis sumomis.
Tačiau M.A.Haroldas į krepšinį žiūri kaip į kultūros sritį, kuri turi išsilaikyti save pati. O valstybė ir savivaldybės turi rūpintis savo žmonių gerove.
Taip mąsto ne vien M.A.Haroldas. Yra žmonių, kurie jaustųsi geriau, jei 1 milijonas eurų Vilniuje atitektų ne „Lietuvos rytui“, o, pavyzdžiui, sniego valymui keliuose ir šaligatviuose.
Todėl M.A.Haroldas siūlytų ne tik naikinti valstybinių įmonių paramą tokioms organizacijoms kaip krepšinio komandos, bet nurėžti ir savivaldybių paramą klubams. Iki nulio.
Kaip tai atsilieptų klubams? Pavyzdžiui, planuojamas „Žalgirio“ biudžetas 2016-2017 metų sezonui yra 8,4 mln. eurų. Kauno savivaldybės parama komandai siekia bent du milijonus, „Lietuvos energijos“ injekcija – 300 tūkst. eurų. „Žalgiris“ ir taip su kukliu biudžetu netektų ketvirtadalio biudžeto. Išsmulkinant pavyzdžiais, 300 tūkst. eurų užtenka trims sezonams išlaikyti „Žalgirio“ dublerių komandą, o 2 mln. eurų užtenka sumokėti Pauliaus Jankūno, Kevino Pangoso, Leo Westermanno, Antano Kavaliausko, Augusto Limos ir Roberto Javtoko atlyginimams kartu sudėjus.
„Lietuvos ryto“ situacija dar unikalesnė – ten net maždaug 60 proc. biudžeto dalį sudaro valstybės pinigai.
„Juk visų tiltų sudeginimas būtų Lietuvos krepšinio klubų pasmerkimas“, – imdamas interviu sakiau M.A.Haroldui.
Tačiau M.A.Haroldas šventai laikosi nuomonės, kuri tikrai nebus populiari. Bet turi būti išklausyti ir tie, kuriems klubinis krepšinis tėra kultūros rūšis, o prioritetai – gerokai gyvenimiškesni ir artimesni kasdienei aplinkai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Už ar prieš: dar vienas įstatymas, kuris gali sukrėsti Lietuvos krepšinio bendruomenę
„Labai svarbu pabrėžti – tikrai nenoriu naikinti sporto. Žmonėms atrodo, kad jeigu aš prieš valstybės finansavimą, tai aš prieš sportą. Ne. Dar ir kaip muzikantas galiu pasakyti, kad sportas ir muzika yra kultūros dalis. Tačiau visa tai turėtų ateiti iš apačios, žmonių iniciatyvos“, – 24sek pasakojo M.A.Haroldas.
– Markai, kodėl laikotės nuomonės, kad valstybės įmonėms ir miestui nereikėtų finansuoti krepšinio klubų?
– Sporto klubus gali finansuoti patys žmonės: pirkdami bilietus į rungtynes, galbūt pirkdami akcijas kaip užsienyje, dovanodami pinigus. Tada žmogus jaučiasi dar artimesnis tai komandai, prisideda prie jo augimo. Taip žmonės įgija teisę ir iš dalies kontroliuoti savo klubą. Galiu pasakyti, kad taip yra daroma su keliais futbolo klubais Anglijoje, kur žmonės perka akcijas ir prisideda prie bendro biudžeto. Tai vienija žmones, nes jie tiesiogiai dalyvauja klubo veikloje, o neina į rungtynes ir laukia, kol valstybė duos dotaciją. Valstybės nereikia kaip tarpininko. Finansavimas turi plaukti ne per mokesčių sistemą, kuri neveiksminga ir atvira korupcijai.
Barackas Obama Amerikoje uždraudė finansuoti futbolo stadioną, nes pamatė, kad vietinė savivalda ir merai finansuoja stadiono statybas. O kas tai yra? Rinkiminės kampanijos dalis. Tai yra nesąžininga, nesportiška.
Kaip Vilniaus tarybos narys, stipriai argumentavau planą per trejus metus palaipsniui mažinti paramą „Lietuvos ryto“ klubui, kad tas finansavimas vėliau sumažėtų iki nulio.
Negalima palikti vietos manipuliacijoms ir intrigoms. Žinau žmonių, kurie neina į krepšinį, nes mato, jog ten yra galbūt purvinas reikalas. Jie negali prisidėti prie „Lietuvos ryto“ augimo, nors norėtų tiesiogiai dalyvauti klubo veikloje. Bet kol valstybė duoda pinigų, iniciatyva tarp žmonių neprasidės. Tai galbūt vienintelis sprendimas nebefinansuoti, nes tada prisidės žmonės? Atsiras daugiau komercinių rėmėjų? Situacija tada būtų skaidresnė.
– Bet juk jei sudegintume visus tiltus tarp krepšinio klubų ir savivaldybės bei valstybės įmonių, galbūt taip juos pasmerktume?
– Man keista, kad žmonės neturi motyvacijos. Kad jie negali suprasti, jog situacija būtų kitokia. Žmonės tiesiog prie to nepratę, nes dotacija jau tapo savaime normali. Jei nebebūtų dotacijos, būtų daug darbo ir sunkus laikotarpis, kol visi pradėtų suprasti naują tvarką. Bet tai išeitų į naudą.
Aš netikiu, kad jeigu klubai nebegaus valstybės dotacijų, staiga visi nusisuktų nuo krepšinio. Juk visi nori, kad jis gyvuotų. Tiesiog manau, kad reikia stabdyti tą inerciją ir pagalvoti iš naujo.
Kaip Vilniaus tarybos narys, stipriai argumentavau planą per trejus metus palaipsniui mažinti paramą „Lietuvos ryto“ klubui, kad tas finansavimas vėliau sumažėtų iki nulio. Man pritaria keli kolegos. Bet kiti mano, kad dangus nukris – mus užgrius didelės problemos, prarasime daug rinkėjų. Bet nemanau, kad sportas turėtų būti politikų reikalas.
– Lengva kalbėti: jei tų rėmėjų ir norinčiųjų investuoti į komandas Lietuvoje būtų tiek daug, tai dabar klubai neatrodytų taip kukliai Europos kontekste.
– Nejaugi manote, kad neatsirastų rėmėjų? Manau, tai būtų puiki proga atrodyti kaip herojui. Visi tada teigiamai žiūrės į tos įmonės produktus. Pavyzdžiui, kodėl mes neturime dotacijos telefonų gamintojams? Kodėl kiekvienas turi pirkti telefoną? Nes konkurencija muša kainą žemiau ir nuo to visiems geriau. Taip veiksmingiau skirstyti pinigus. O ne per „Lietuvos geležinkelius“... (šypsosi.).
Manau, taip pat turėtų būti ir su kultūra. Kai valstybė kontroliuoja kultūrą, tai skamba itin sovietiškai. Nesuprantu, kaip muzikantas gali palaukti, kol karalius duos dotaciją ir tada jis dainuos dainas. Tai nėra kultūra. Tai jau politika.
Suprantu baimę, kad staiga bus didelių problemų. Bet kad sportas dings, tikrai nemanau. Atvirkščiai, tai skatintų žmones rimčiau pagalvoti, ko jie nori ir kam skirti pinigus. Nesėdėti ramiai ir nelaukti, kol stadionas atsiras pats. O kovoti, kad tą stadioną nupirktų.
– Jūsų idėja dėl žmonių investavimo į krepšinio komandas ir akcijų pirkimo skamba gražiai. Bet kai tai galbūt įprasta kai kuriuose kituose Europos miestuose, nebūtinai priliptų Lietuvoje?
– Sakote, nepasiteisins, nes lietuviai prie tokios strategijos nepratę? O tai kada pradėsime? Žmonėms reikia galvoti apie ateitį, o ne sovietinę praeitį. Tai gal pradėkime šiandien?
Tai skatintų žmones rimčiau pagalvoti, ko jie nori ir kam skirti pinigus. Nesėdėti ramiai ir nelaukti, kol stadionas atsiras pats. O kovoti, kad tą stadioną nupirktų.
Reikia pradėti. Bus sunku. Bet viskas yra sunku. Nemanau, kad geriau palikti galimybę valstybei ir politikams, ir „Lietuvos geležinkeliams“, nukreipti finansavimą sporto kryptimi.
O gal Vilniuje atsirastų geresnis krepšinio klubas nei šitas išlaikomas? Pabandykime. Sužinokime.
– Sakote, kad nenorite naikinti sporto. Tai pagal jūsų idėją, geriau skirti pinigus ne privačiam krepšinio klubui, o, pavyzdžiui, vaikų krepšiniui?
– Taip. Savivaldybė neturėtų konkuruoti su komercine sfera. Pavyzdžiai – „Air Lituanica“, „Vilnius veža“. Taip iškraipoma rinka. Ši veikla vyko prieš įstatymą. O jei būtų finansuojamas vaikų krepšinio būrelis, aš pats balsuočiau už. Tai jau savivaldybės reikalas. O krepšinio klubas? Jo vadovai turi dvi kojas – jie patys gali surasti finansavimą.
Visada sakiau, kad neprieštarauju pačiam krepšiniui. Nors iš savo idealogijos ir idealizmo aš manau, kad kuo daugiau privatizuoti, tuo geriau. Bet už vaikų, neįgaliųjų ar socialinių paslaugų gerinimą visada balsuoju už. Nes jiems pagalbos reikia labiausiai. O sporto klubas, tai sorry... Palauk eilėje – turime kitų problemų ir prioritetų. Reikia gerinti infrastruktūrą. Juk jei ją pagerinsime, miestas gaus daugiau – galės efektyviau ir greičiau teikti paslaugas. O tada daugiau sutaupysime ir daugiau duosime vaikams.
O dabar... Vaizduojame reklamą per krepšinio klubą taip gerindami miesto įvaizdį? Išgelbėti bent vieną vaiką nuo narkotikų? Sorry, bet tai tikrai ne argumentas.
– O gal nereikia sudeginti visų tiltų? Gal galima rasti kompromisą? Pavyzdžiui, kitais keliais skiriant paramą, bet tai darant skaidriai, pagal aiškius kriterijus.
– Skaidresnis variantas – tiesiog nefinansuoti. Nemanau, kad patiems finansuoti auditą yra sprendimas. Gal būtų šiek tiek geriau, bet politikų įtaka vis tiek liks. Kodėl politikams čia reikia dalyvauti? Mums reikia, kad savivaldybė valytų gatves, tvarkytų apšvietimą, infrastruktūrą – organizuotų gyvenimą.
Krepšinio klubo finansavimas man kelia labai didelį klausimą. Aš paklausiau komiteto, kokią naudą miestui atneša krepšinio komandos finansavimas. Oficialus finansų departamento vadovo atsakymas, galite cituoti, buvo toks: „Jei išgelbėsime nors vieną vaiką nuo narkotikų, tai jau būsime padarę gerą darbą.“ Man tai yra net nejuokinga.
Jie akivaizdžiai neturi argumentų, kodėl skirti šią dotaciją. Tai ką mes slepiame? Tai kokios tikrosios priežastys?
Kalbant apie auditus, politikų skaidrumą... Netikiu. Pamačiau daug tų pastangų skaidrėti. Viskas skaidrinama pusiau, nes politikai...
Politikai nori atrodyti kaip romėnų imperatoriai, kurie organizuoja žmonėms cirkus, kad šie po to už juos balsuotų. Čia yra taip paprasta.
Kalbant apie auditus, politikų skaidrumą... Netikiu. Pamačiau daug tų pastangų skaidrėti. Viskas skaidrinama pusiau, nes politikai... Ypač kultūros sferoje, tame tarpe – ir populiariausiame krepšinyje.
– Vilniaus miesto taryboje prieštaravote idėjai skirti beveik milijono eurų paramą „Lietuvos ryto“ klubui. Kaip po skandalų su Gedvydu Vainausku vasario pabaigoje ir „Lietuvos geležinkelių“ istorijos pasikeitė savivaldybės požiūris į paramą komandai? Gal savivaldybė inicijavo paramos komandai paskirstymo patikrinimą?
– Vis dar keliu klausimą dėl paramos „Lietuvos rytui“. Pats neturiu įrodymų, bet akivaizdžiai yra problemų. Jų jau buvo praėjusį kartą, kai kai kas prisidirbo. Tai ar nebūtų skaidriausia tiesiog nefinansuoti? O tada jau spręstume, ar ta komercinė įmonė daro kažką blogai, o ne ar valstybė padarė kažką blogai su mokesčių mokėtojų pinigais.
Be to, auditas kainuoja ir yra kontroliuojamas pačios valstybės. Tai ar nebūtų paprasčiausia paleisti sporto klubą į rinką ir plaukti atviroje jūroje? Nebevairuoti jo?
Mes skiriame paramą kultūrai, bet juk naktiniai klubai taip pat yra kultūros dalis – ta pati muzika. Bet jie juk negauna dotacijų, tačiau vis tiek išgyvena, nes žmonėms įdomu, jie už tai moka, eina į klubus. Tai gal kelkime klausimą, kodėl finansuojamas orkestras, ne naktinis klubas?
– Jeigu, pavyzdžiui, Vilnius neskirtų milijono eurų „Lietuvos ryto“ finansavimui, kur geriau padėtumėte šiuos pinigus?
– Vilniuje yra toks E. miesto departamentas, kuris gauna labai mažą biudžeto dalį. Bet jie kuria visokias darželių priėmimo sistemas, tvarko Vilniaus miesto mobiliąją aplikaciją, kur pranešama savivaldybei apie miesto problemas. Tai naudinga gyventojams ir susiję su tiesioginiu miesto gerinimu, kad mes galėtume greičiau padėti spręsti problemas.
Būtų galima įgyvendinti daug projektų. Šiemet jie prašė trijų milijonų eurų, o pagal preliminarų planą gavo du. Todėl jei manęs klausiate apie milijoną eurų... (šypsosi.). Skirčiau projektui, kuris tikrai pigiai ir efektyviai kuria sprendimus gyventojams. Kad jiems būtų lengviau. Tai yra super.
