Vos tik Kobe Bryantas pirmojo kėlinio pradžioje pasirodė „Cadillac“ arenoje, žiūrovai kilo iš vietų.
41-erių amerikietis apdovanojo juos savo firmine šypsenėle. Per rungtynių pauzę kameroms nukrypus į prieš dvejus metus karjerą baigusią NBA legendą, Kobe dėkojo už palaikymą ir mojavo ranka.
Pasaulio čempionato ambasadorius užsuko į Pekiną pamatyti lemiamų planetos pirmenybių kovų. Jam kompaniją VIP žiūrovų eilėje palaikė Argentinos krepšinio legenda Manu Ginobilis.
Krepšinio ikonos stebėjo dramatišką 50 minučių trilerį tarp Australijos ir Ispanijos, kuriame su pergale 95:88 ištrūko ispanai.
Pasaulio čempionato ambasadoriaus pareigos ir atkakli kova K.Bryantui priminė, nuo ko prasidėjo ir jo krepšininko kelias.
Dar būdamas berniukas jis važiavo paskui savo tėtį Italijoje, kur jis uždirbo iš legionieriaus duonos. Dabar Kobe laisvai kalba italų, taip pat ispanų kalbomis. Šią, beje, jam teko panaudoti išgirdus Ispanijos žurnalistės klausimą.
K.Bryantas stengėsi mandagiai įvertinti kiekvienos šalies smalsuolį – amerikietį, čeką, lenką, argentinietį ar lietuvį.
„Po velnių, šios lempos taip kaitina, kad jaučiuosi lyg būčiau soliariume“, – juokėsi K.Bryantas, pažiūrėjęs į virš konferencijos stalo iškeltus šviestuvus.
Penkiskart NBA čempionas parodė klasę prie mikrofono ir linksmino susirinkusią žurnalistų auditoriją.
Pateikiame įdomiausias krepšinio legendos spaudos konferencijos ištraukas.
– Kobe, kokius prisiminimus jums kelia Lietuvos krepšinis?
– Aš prisiklausiau istorijų, mitinių istorijų, koks stiprus buvo Šarūnas (Šarūnas Marčiulionis. – red.). Visada norėjau prieš jį sužaisti.
Michaelas sakė (Michaelas Jordanas. – red.), kad jis buvo pats stipriausias žaidėjas.
Su Arvydu (Arvydas Sabonis. – red.) teko susidurti Portlande. Tada pirmą kartą pamačiau taip gerai kamuolį perduodantį aukštaūgį.
Lietuviai visada žinojo, kaip žaisti krepšinį. Nesvarbu, ar jie 12-mečiai, ar aukštaūgiai, jie visada puikiai išmano krepšinio abėcėlę.
– Kaip manote, ar JAV rinktinei reikės vėl surinkti svajonių komandą po to, kas įvyko Kinijoje?
– Tai didelis iššūkis. Visas pasaulis ne tik gaudo amerikiečius – visas likęs pasaulis smarkiai tobulėja.
Ateityje bus taip, kad amerikiečiai kažkam pralaimės, kažką nugalės. Čia yra daug puikių komandų. Mūsų laukia daug iššūkių ir nesvarbu, kokią komandą mes surinksime.
– Kaip čempionatas būtų pasibaigęs, jei į Kiniją JAV būtų atsiuntusi pajėgiausią komandą?
– Dažnai girdžiu tai, kas būtų, jei atsiųstume geriausią komandą. Bet prisiminkite, kad 2008-aisiais mums reikėjo puikaus ketvirto kėlinio, kad nugalėtume ispanus. Tada mes turėjome puikią komandą ir tikrai nebuvo lengva.
Surinkite geriausius žaidėjus, surinkite geriausią JAV rinktinę, vis tiek susidursime su iššūkiais. 1992-ųjų svajonių komandos laikai baigėsi. Dabar visada bus sunku.
– Koks jausmas bus stebėti JAV rinktinės rungtynes dėl septintos vietos su komanda, kuri neturi nė vieno NBA krepšininko – Lenkija?
– Jeigu žaidėjas nežaidžia NBA, nereiškia, kad jis negalėtų ten būti. Reikia gerbti visus. Tai, kad žaisime prieš komandą, kurioje nėra NBA žaidėjų, nereiškia, kad jie prasti. JAV rinktinė turi būti pasiruošusi.
– Ką atsimenate apie Kinijos ir JAV krepšinio ryšį 1999-aisiais, kai pirmą kartą čia lankėtės krepšinio stovykloje? Ką manote apie krepšinio ateitį Kinijoje?
– Pekinas jau tada buvo didžiulis miestas, tik atletai čia mažai ką žinojo apie krepšinį.
Pamenu, tai buvo tik maža 10–12 vaikų grupė. Jokių kamerų, žiniasklaidos. Mes ėjome ir dirbome – po tris valandas penkis kartus per savaitę.
Mačiau, kaip augo miestas ir didėjo aistra krepšiniui. Manau, kad Kinija sparčiai progresuoja, kad galėtų konkuruoti su didžiausiomis krepšinio valstybėmis.
Gerai pažįstu Yao Mingą ir žinau, kad jis taikosi į didžiausius tikslus. Jie turi investuoti į jaunimą, kad po to galėtų konkuruoti su JAV, Argentina, Prancūzija ir kitomis šalimis.
– Ką manote apie Nikolą Jokičių ir Bogdaną Bogdanovičių, kurie nukalė serbams pergalę prieš amerikiečius kovoje dėl 5–8 vietų?
– Jokičius yra vienas mėgstamiausių mano žaidėjų. Bogdanovičius – vienas mėgstamiausių mano jaunųjų žaidėjų. Jis bebaimis. Jis nebijo lemiamų atakų ir jis labai agresyvus. Aš esu didelis jų gerbėjas.
– Kaip Graikijos krepšinio pajėgumą keičia Giannis Antetokounmpo?
– Kai tik žaisdavome su graikais, mes pasižymėdavome tas rungtynes. Žinojome, kaip žaidžia Spanoulis ir Diamantidis. O dabar graikai turi vieną geriausių krepšininkų visame pasaulyje. Jo iššūkis – inspiruoti visą šalį pamilti krepšinį.
– Rungtynes stebėjote kartu su Emanueliu Ginobiliu. Apie ką kalbėjotės?
– Jei ne jis, būčiau laimėjęs 10 čempionų žiedų (šypsosi.). Jis didžiulis kovotojas, ypač protingas žaidėjas.
Tai buvo puiki galimybė sėdėti šalia jo. Jis labai protingai skaito žaidimą. Visada būdavo įdomu su juo kalbėti aikštėje. Anksčiau buvo kitaip, nes buvome varžovai, todėl dabar buvo smagu sėdėti ir kartu stebėti rungtynes.
– Po svarbių taškų prieš australus Marcas Gasolis į jus atsisuko ir kažką pasakė. Kas tai buvo?
– Negaliu to pakartoti čia. Tai įvyko momentaliai, bet galite tik pasitelkti vaizduotę, ką jis sakė (šypsosi.).
Aš sutikau Marcą, kai jis buvo labai jaunas. Rodos, 13 metų. Pamatyti, iš kaip toli jis atėjo ir kuo tapo, yra neįtikėtina.
Ispanija parodė savo brandą. Tai labai gerai suburta patyrusi komanda. Manau, ispanų patirtis yra išskirtinė.
– Kas galėtų tapti naudingiausiu turnyro žaidėju?
– Man tai nerūpi – man įdomiausia, kas laimės čempionatą.
– Kokį įspūdį kol kas palieka pasaulio čempionatas Kinijoje?
– Jis puikus. Labai gražu žiūrėti tokį kamuolio judėjimą. Tai buvo labai smagios rungtynės tarp Australijos ir Ispanijos.
– Kas jus sieja su FIBA pasaulio čempionato ambasadoriaus pareigomis?
– Man didelė garbė būti to dalimi. Aš mokiausi krepšinio paslapčių Italijoje, tarptautinėje scenoje. Mano pirmosios krepšinio pamokos buvo iš italų trenerių. Krepšinis tada nebuvo toks tarptautinis, kaip dabar.
Todėl aš perėjau visą ratą, kad galėčiau tinkamai atstovauti FIBA krepšiniui. Žmonės turi pamatyti, koks gražus šis krepšinis. Jei tik galėsiu, pasakosiu žmonėms, koks tai gražus žaidimas.
