Eurolygoje kova dėl kelialapių į atkrintamąsias varžybas verda vis karščiau, bet vienintelis šį turnyrą laimėjęs Lietuvos krepšinio treneris dabar daugiau laiko praleidžia ne sporto žinių portaluose.
Buvęs Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“ ir Lietuvos rinktinės treneris vis naršo po vilnius.lt svetainę, aiškindamasis savivaldybės struktūrą, funkcijas ir atsakomybes, o rezultatai per pastarąsias dvi savaites irgi buvo svarbūs ne tik krepšinio aikštėse.
Jonas Kazlauskas išrinktas į Vilniaus tarybą, sutikęs ten žengti su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir kovo 5 dieną balsuotojų reitinguotas trečioje pozicijoje.
Konservatoriai laimėjo daugiausia mandatų į Vilniaus tarybą, o dar vieną pergalę šventė praėjusį sekmadienį, kai Valdas Benkunskas įveikė Artūrą Zuoką antrajame ture ir buvo išrinktas Vilniaus meru.
Su juo nuo šios savaitės į darbus kimba ir J.Kazlauskas – iš Panevėžio kilęs buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, sostinėje baigęs matematikos mokslus, bet po jų išgarsėjęs kitoje profesijoje.
Su Lietuvos klubais ir rinktine daug titulų laimėjusį J.Kazlauską krepšinis nešė ir per Graikiją, Maskvą bei Kiniją, kol sugrąžino galutinai į gimtąją šalį ir pamiltą miestą.
Pusšimtį metų vilniečiu save laikantis 68-erių J.Kazlauskas nusprendė, kad gali ne tik rūpintis anūkais bei savo sveikata kasdien lankydamasis sporto klube.
„Per savo gyvenimą mačiau daug: įvairių šalių ir miestų, turiu gyvenimiškosios patirties. Galbūt pavyks ką nors pritaikyti naujuose darbuose“, – prisėdus pokalbiui vienoje iš Paupio kavinių, sakė J.Kazlauskas.
Interviu 15min jis papasakojo, kodėl priėmė kvietimą žengti į Vilniaus tarybą ir į kuriuos darbus bei sritis krypsta jo mintys ruošiantis naujiems darbams.
– Žinau, kad visada domėdavotės Lietuvos ir užsienio politinėmis aktualijomis, bet kodėl nusprendėte dabar kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą? – 15min paklausė J.Kazlausko.
– Buvau aktyvus rinkėjas, žiūrėdavau žinių ir politines laidas, turėjau savo nuomonę, suformuotą pagal priimtą informaciją.
Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais teko bendrauti su Valdu Benkunsku – iš pradžių krepšinio klausimais, kai pats kreipiausi sužinoti dėl kai kurių dalykų.
Prasidėjo bendravimas, susitikimai, nuomonių pasikeitimai. Man patiko, kad jis klausia, domisi, ne tik perša savo nuomonę. Paskui jis pasiūlė palaikyti jo kandidatūrą mero rinkimuose.
Iš pradžių negalvojau, kad labai įsitrauksiu, bet pagalvojau: kodėl gi ne?
Kartais mes mėgstame badyti pirštais ar juoktis, sakydami: „čia blogai, čia nesutvarkyta“, bet patys niekur nedalyvaujame, nusisukame ir krizename sau.
Jums (žurnalistams) tada gerai, nes yra apie ką rašyti (šypteli, – red.), bet man po truputį gimė mintis, kad reikia pabandyti išsakyti savo nuomonę ir sudalyvauti.
Yra klausimų, kurie mane domina. Nors esu krepšinio atstovas, man iki šiol neaišku, kodėl sostinėje nėra gero stadiono. Kas vyksta? Kodėl vieni suprojektuoja, kiti bankrutuoja, kur procesas užstringa? Kol tik spaudoje, mažai sužinai. Norėčiau daugiau sužinoti, dalyvauti pasitarimuose ir išsiaiškinti, kaip vyksta.
Tai tik vienas pavyzdys. Pavyzdžiui, kitas – dabar daug užsiimu anūkais, o šie parėję iš pamokų iškart bėga į tualetą. Kai paklausiu kodėl, jie atsako: „Mokykloje nešvaru ir smirda.“ Tikrai ne visos mokyklos tokios, jų yra puikių, bet man atrodo, kad nėra sudėtinga padaryti elementarią tvarką visose.
Arba – kodėl viena gatvė nesutvarkyta, kita susiaurinta? Kodėl kažkur turi sustoti gatvės viduryje, kad atsidarytum dureles? Tų „kodėl“ yra labai daug, o pradėjęs remti V.Benkunską vis labiau įsitraukiau ir dabar jau nebeatsitrauksiu.
– Ar esate ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys?
– Ne. Nepriklausau jokiai partijai ir artimiausiu metu neplanuoju.
– Tačiau pasiryžote eiti su konservatoriais, nors pastaruoju metu, kaip iš dalies parodė ir savivaldos rinkimai, dalis visuomenės kaltina juos dėl visko.
– Nelabai sutinku. Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę, bet etiketės ir prognozės nėra labai rimta.
Vienas dalykas – Vilniuje jie sulaukė daugiausia balsų.
