Klausimų kilo dėl CK dalies, kuri nustato priverstinį organizacijos dalininkų, kurių veiksmai prieštarauja jos veiklos tikslams, akcijų, teisių ar pajų pardavimą.
KT išaiškinimo paprašiusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pareiškime teigiama, jog draudimas įstaigos dalininkams taikyti kitų organizacijų teisinį reguliavimą prieštarauja Konstitucijai, nes teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, kai viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai kelia grėsmę jos veiklai, negali būti iš jos pašalinamas užtikrinant, kad nebus pažeistos įstatymų saugomos jo kaip dalininko teisės.
R.Mickevičius, pastaraisiais metais dirbantis Eurolygos klubo „Monaco“ vadybininku, savo skunde LAT suabejojo, ar dalininkas iš viešosios įstaigos teisėtai pašalintas pagal Asociacijų įstatymą: „Lietkabelio“ dalininkų sprendimas skundžiamas nurodžius, kad viešosios įstaigos įstatuose negali būti nustatyta teisė pašalinti asmenį iš dalininkų, kadangi tokia galimybė neįtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatyme.
KT antradienį patvirtino, kad viešosioms įstaigoms ir kitų teisinių formų organizacijoms nebūtinai taikomos tos pačios normos.
„Nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją turi būti nustatytas vienodas viešųjų įstaigų dalininkų ir CK nurodytų privačių juridinių asmenų pašalinimo iš atitinkamo juridinio asmens teisinis reguliavimas“, – teigiama KT nutartyje.
2019 metų liepą visuotinio klubo dalininkų sprendimu iš viešosios įstaigos „Lietkabelis“ dalininkų buvo pašalinti R.Mickevičius, Irmantas Aukštikalnis ir Mantas Ignatavičius.
Klubo nuomone, pašalinti dalininkai jam kenkė savanaudiškais tarpusavio susitarimais, o dėl R.Mickevičiaus veiksmų – sudarytos fiktyvios sutarties ir jos pagrindu išmokėtų tūkstantinių sumų – įstaiga patyrė žalos.
Pašalinti dalininkai, siekdami pripažinti sprendimus negaliojančiais, kreipėsi į teismą.
Panevėžio apylinkės teismas jų prašymus 2020-ųjų rugsėjį tenkino, bet neįvykdė R.Mickevičiaus prašymo priteisti jam 12,5 tūkst. eurų jo negautų pajamų, nes jis neįrodė patirtos žalos, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek Panevėžio apygardos teismas šį reikalavimą atmetė.
Byla LAT nagrinėja, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principų, ar teisingai aiškinamos ir taikomos teismų praktikos.
Po KT išaiškinimo LAT bylą nagrinės toliau.
