FIBA generalinis sekretorius Kamilis Novakas nuobodžiaudamas maigė savo išmanųjį telefoną, kai priešais jo akis vyko žiovulį kėlęs renginys pertraukos metu – kažkas ir kažkodėl žaidė krepšinį penkiese prieš penkis.
Čekas stengėsi nepakelti akių į tuščias tribūnas, kurios supo vieną iš daugelio aštuntfinalio mačų. Kol kas žiūrovų lankomumo skaičiai – katastrofiški.
Aštuonerias aštuntfinalio rungtynes Stambule iš viso stebėjo vos 27 340 žiūrovų. Vidutiniškai tai tėra beveik 3 tūkst. sirgalių per rungtynes.
Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos rungtynes, kuriose vokiečiai kiek netikėtai eliminavo bronzos medalininkus iš Europos čempionato, stebėjo vos 1060 žiūrovų.
Pasižiūrėti Kristapo Porzingio sekmadienio popietę susirinko vos 718 sirgalių.
Palyginimui, prieš dvejus metus Europos pirmenybėse Lilyje vieną aštuntfinalio susitikimą tarp Prancūzijos ir Turkijos stebėjo 26 135 žiūrovai.
„Šeimininkų rungtynes visada stebi daug žiūrovų“, – sakysite jūs.
Taip, tiesa. Tik skirtumas tas, kad kitus aštuntfinalio mačus Lilyje stebėjo mažiausiai po 10 tūkstančių žiūrovų. Pavyzdžiui, 12 valandą dienos prasidėjusį mačą tarp Slovėnijos ir Latvijos pamatė 10 023 žiūrovai.
Vidutiniškai vienas aštuntfinalio rungtynes Prancūzijoje stebėjo beveik 16 tūkstančių aistruolių.
Stambule Turkijos ir Ispanijos rungtynės sulaukė išskirtinio sirgalių susidomėjimo. Kita vertus, vis tiek nesusirinko pilnos tribūnos – oficialus protokolas užfiksavo 9934 žiūrovus, t.y. maždaug 3,5 tūkst. mažiau, nei talpina „Sinan Erdem“ tribūnos.
Lietuvos ir Graikijos susitikimą stebėjo 2144 žiūrovai. Tai buvo trečias žiūrimiausias aštuntfinalio mačas. Tarp šios ir šeimininkų dvikovos dar įsiterpė rusai su kroatais, kurių pasirodymą stebėjo 4200 žiūrovų.
Turkijos žurnalistai pasakojo, jog taip nutiko daugiausia dėl to, kad dalis sirgalių liko rungtynėse po turkų pralaimėjimo. Be to, turkai simpatizuoja kroatams, kurie turi daug Turkijoje rungtyniavusių krepšininkų.
Tačiau patys turkai gėdijasi šių lankomumo skaičių. Akivaizdu, kad FIBA taip pat turi problemų ir bando gelbėtis.
24sek žiniomis, situacija su bilietų perkamumu „Sinan Erdem“ arenoje tokia klaiki, kad FIBA darbuotojams jau dalijamos šūsnys nemokamų bilietų, kuriais prašoma pasidalyti su artimaisiais ir draugais.
Turkijos žurnalistai baiminasi, kad, iš čempionato pasitraukus šeimininkams, lankomumas bus dar mažesnis.
Priežastys aiškios: organizatoriai nesukėlė ažiotažo turnyru taip, kad turkai būtų užpildę tribūnas.
Be to, Turkijoje nėra didelės krepšinio kultūros. Jie palaiko savo tautiečius, bet tą labai lemia ir rezultatai. Čempionato šeimininkai dar grupės varžybose liko tik ketvirti ir šiose pirmenybėse vertėsi be kelių lyderių, tokių kaip Ersano Ilyasovos, Omero Ašiko ar Bobby Dixono.
Taip pat FIBA neapskaičiavo bilietų kainų. Aštuonerių aštuntfinalio rungtynių paketas su vietomis antrajame aukšte už krepšių kainavo 110 eurų. Palyginimui, vidutinis atlyginimas Turkijoje yra maždaug 2200 lirų – apie 500–600 eurų.
Pačioje Turkijoje čia pakankamai pigu, tad 110 eurų kąsnis yra iš tiesų didelis.
Su tokiais lankomumo skaičiais 2017-ųjų Europos čempionatas pretenduoja tapti mažiausiai sirgalių į arenas sutraukusiu turnyru istorijoje.
Baisiausia, kad tai dar ne pabaiga.
