Traukdamas kamuolį iš užribio J.Mačiulis pats atsidūrė ten.
Jis prabėgo kone per visą aikštę būdamas už aikštės, kad iš gynybos spėtų į ataką.
Šis epizodas laimėtose rungtynėse prieš Kanadą turbūt geriausiai iliustravo Lietuvos rinktinės senbuvio ryžtą nuveikti Kinijoje kažką ypatinga.
Tačiau dabar jis siūlo pamiršti prieš Senegalą ir Kanadą pasiektas pergales, kurios garantavo bilietą į antrą etapą. Ten patekti būtų labai gerai su papildomu tašku. O jį pasiekti galima tik įveikus Australiją 14.30 prasidėsiančiame mače ketvirtadienį.
J.Mačiulis yra patyręs ne vieną kartų pralaimėjimą Australijai, bet dabar jis nusiteikęs pabandyti dar kartą.
Prieš paskutines H grupės rungtynes Donguane su australais Lietuvos rinktinės 34 metų puolėjas kalbėjo apie pasirengimo mačui planą ir savo vaidmenį rinktinėje.
– Jonai, kokie akcentai mače su Australija?
– Svarbiausias yra tas, kad kovojame ne tik dėl pergalės ir pirmosios vietos grupėje, bet ir dėl papildomo taško jau žaidžiant kitoje grupėje antrajame etape. O kita dalis – taktika, kurią bandysime išpildyti ketvirtadienį. Žiūrėsime.
– Joe Inglesas dabar lyderis pirmenybėse pagal rezultatyvius perdavimus. Kiek svarbus jis?
– Labai svarbus, nes jis ir pats renka taškus, ir kuria kitiems. Jis komandai sugeneruoja virš 30 taškų.
Jis vienas lyderių, bet ne vienintelis. Sugaudyti reikės ir Patty Millsą, ir kitus. Jų komanda gana nenuspėjama. Tai nebūtinai metikai, tačiau yra tokių, kaip Mathew Dellavedova, kuris paėmė ir įmetė keturis tritaškius per mačą su Kanada. Reikės dėmesio ir kitiems.
– Kelis kartus esate pralaimėjęs Australijai, kiek svarbu yra pačiam nugalėti šią komandą?
– Asmeniškumų jokių nėra. Mūsų komandai reikia laimėti. Mes einame laimėti ne todėl, kad prieš penkerius metus kažkas įžeidė. Tiesiog norime laimėti prieš visus.
– Paties oponentas Joe Inglesas mėgsta daug kalbėti aikštėje. Ar esate tai patyręs?
– Su juo pažįstami nuo senų laikų. Dar kai jis žaidė „Barcelona“ komandoje. Tegu šneka.
– Atsakysite?
– Ne. Aš kitaip atsakau (juokiasi).
– Esate vienas rinktinės veteranų, žaidęs daug metų rinktinėje. Kiek tas stabilumas, parodytas per dvejas pirmąsias rungtynes, džiugina patį?
– Krepšinyje neišvengsi klaidų. Jų tikrai buvo abejose rungtynėse. Tačiau labiausiai įstrigo, kad atvažiavome susikaupę. Yra didelis noras po nesėkmingų kelerių metų ir pernykščių, kai čempionato iš viso nebuvo, kažką įrodyti.
Bet įrodyti norime ne asmeniškai, o kaip komanda. Tai labiausiai ir džiugina. Jei taip bus toliau, galime kažką ir nuveikti.
– Ar tas buvimas komanda ir asmeniškumai skiriasi lyginant su praėjusiais čempionatais?
– Nežinau. Gal po laimėtų medalių kartais atvažiuodavome labiau atsipalaidavę.
Lietuvos rinktinėje niekada nebūdavo taip, kad kažkas norėtų save parodyti ar gauti geresnį kontraktą. Būdavo tik gal kažkoks atsipalaidavimas.
2016 metai buvo, švelniai tariant, nelabai sėkmingi, 2017-ieji irgi buvo nesėkmingi, tad dabar visi atvažiavome labai susikaupę ir darome savo darbą.
– Įdėjote labai daug pastangų, kad suspėtumėte pasveikti iki pasirengimo čempionatui ir žaidžiate labai naudingai. Kaip pats esate patenkintas savimi?
– Aš darau savo darbą. O mano darbas stovėti gynyboje (šypsosi).
O puolime tai ką – laisvas, metu. Atrodo, kad kol kas normaliai. Jei komanda laimi, visiems viskas gerai, jūs neskalpuojate asmeniškai po vieną. Jaučiuosi aš tikrai gerai.
Pirmajame interviu Palangos viešbutyje minėjau, kad, jei nebūčiau sveikas, būčiau nevažiavęs. Esu sveikas ir esu pasirengęs žaisti.
