Gedimino Petrausko auklėtinis įsikandęs į rankšluostį žiūrėjo tai į trenerio derinių lentą, tai į švieslentę, kurioje degė -3. Likus 29 sekundėms kamuolys dar buvo juodkalniečių rankose.
Bet jau greitai Rokas Jokubaitis riaumodamas spaudė kumštį, kai privertė varžovus klysti.
Juodkalniečiai pasimetė prieš tris agresyvius žaliuosius ir pametė dar vieną kamuolį.
O tada atėjo laikas pirmam Simo Jarumbausko kartui.
Lietuviams atsiliekant vienu tašku 76:77 ir baigiant ištiksėti atakos laikui, mūsiškiai organizavo lemiamą derinį. Tačiau Rokui Jokubaičiui jį teko sulaužyti dėl atsiradusio pranašumo po krepšiu, kurį susikūrė mūsiškių centras. Erikas Venskus atsidūrė prie lanko prieš 15 centimetrų žemesnį juodkalnietį, bet, išvydęs dvigubą gynybą, atmetė kamuolį S.Jarumbauskui prie tritaškio linijos.
Lietuviai tą vakarą metė aprūdijusiu 17 procentų taiklumu – 3 iš 17, tačiau „Ryto“ auklėtinis paleido drąsų tritaškį. Netrukus tuštokoje Liepojos krepšinio arenoje pasigirdo lietuviški džiaugsmo šūksniai.
Likus žaisti 30 sekundžių Lietuvos rinktinė atsiliko prieš Juodkalniją 71:77, bet 19 sekundžių atkarpą laimėjo 8:0 ir užbaigė rungtynes pergalingai 79:77.
Prieš dieną lietuviai ne taip neįtikėtinai, bet išsikapstė su Serbija. Panaikinę 15 taškų skirtumą, Lietuvos aštuoniolikmečiai finišavo 13:4 ir Europos čempionatą pradėjo pergale.
Šios dvi pergalės suteikė emocijų Lietuvos sirgaliams Liepojoje ir prie kompiuterių ekranų. Tačiau stebukladarių mokytojas Gediminas Petrauskas pernelyg nesižavi tokiais holivudiniais scenarijais.
„Įspūdžiai gan dvejopi, – susikrimtusiu balsu 24sek telefonu pasakojo Lietuvos rinktinės treneris. – Pasiektos dvi pergalės, bet pats žaidimas tikrai nebuvo toks, kokį turime rodyti. Ir, manau, ne toks, kokį rodysime artimiausiose kovose.
Dar darome daug klaidų. Su Juodkalnija mums viską gadino pataikymo procentas. Klaidų darėme nedaug, perėmėme daug kamuolių, laimėjome lentą, puolime atkovojome daug kamuolių ir visur buvome pranašesni, išskyrus pataikymą.
Iki Simo tritaškio buvome iš toli pataikę tik tris kartus. Su tiek tritaškių žaisti labai sunku.
Tačiau smagu, kad rungtynių gale radome būdų, sakyčiau, su fortūna, išsigelbėti. O su serbais išryškėjo mūsų problemos su priekine linija. Dvejos skirtingos rungtynės, kurios atskleidė po mažą problemėlę.“
33 metų treneris supranta, kad vietoj 2-0 lietuviai dabar savo sąskaitoje galėjo turėti 0-2. Tačiau iš ekstremalių situacijų Lietuvą traukė kertinė savybė.
„Ką turi šita komanda, tai charakterį, – pabrėžė G.Petrauskas. – Ir pasirengime laimėjome iš sunkių situacijų, kai grįždavome ir perlauždavome rungtynes.
Aišku, mums, treneriams, labai sunku, kai reikia gelbėtis ir griebtis šiaudo. Bet tai rodo komandos charakterį. Mums tai svarbu, o treneriams svarbu, kaip nebeprieiti prie tokių kritinių situacijų ir kaip įmanoma labiau kontroliuoti rungtynes.
Tos dvi pergalės buvo išplėštos nagais. Žinau, kad visi norėtų, jog šluotume varžovus ir būtų labai lengva. Bet taip niekada nebuvo ir nebus.
Tai jau ketvirti mano metai su jaunimo rinktinėmis ir nebuvo nė vienos komandos, su kuria galėtume dominuoti. Net ir Kazio Maksvyčio rinktinė su Jonu Valančiūnu vargdavo ir laimėdavo sunkias rungtynes. Jaunimo krepšinyje gal tik amerikiečiai gali pasigirti dideliais rezultatais.
Bet kas liečia kovingumą, mes kovojame, darome ir kryptingai einame į priekį. Ir darysime viską, kad finišas būtų kuo stipresnis.“
| 1. Lietuva | 2-0 |
| 2. Serbija | 1-1 |
| 3. Didžioji Britanija | 1-1 |
| 4. Juodkalnija | 0-2 |
„Latviai labai gerai pasiruošė čempionatui. Mes niekada nebūname iš tų komandų, kurios turi daug pretenzijų, bet šitame čempionate kol kas neturime nė vieno nusiskundimo.“
Klampus startas – savotiška plano dalis. Tokia jau FIBA sistema, kad visos 16 grupės varžybose dalyvaujančios aštuoniolikmečių rinktinės pateks į aštuntfinalį. Tik per pirmąsias trejas rungtynes ekipos išsiskirstys vietas grupėje, kurios lyg ir suvestų su silpnesniu ar sunkesniu varžovu atkrintamosiose.
Bet kolega Arvydas Gronskis galėtų papasakoti Gediminui Petrauskui apie negailestingą formatą, kadangi jo dvidešimtmečių rinktinė po trijų pergalių grupėje buvo eliminuota aštuntfinalyje.
G.Petrauskas neslepia, kad tokia turnyro sistema keičia ir rinktinės planus. Lietuviai akcentuoja ne pirmuosius mūšius, o atkrintamąsias varžybas, kurios prasidės antradienį. Joms buvo planuotas ir žaidėjų fizinis pasirengimas, todėl grupės varžybose dabar mūsiškiai gali atrodyti sunkesni, nei yra iš tikrųjų.
„Supraskime vieną dalyką – tokios grupės varžybos visai nieko neduoda, – neslėpė G.Petrauskas. – Tos trejos rungtynės yra lyg pasirengimo. Tad nuo pat pasirengimo pradžios kėlėme tikslą įgauti geriausią formą atkrintamosiose.
Dabar plika akimi matosi, kad mes šiek tiek sunkesni: nėra greito žaidimo, laisvumo, lengvumo. Bet turime savo strategiją ir ja tikime. Žinome, kad forma eina aukštyn.“
„Kai anksčiau į atkrintamąsias patekdavo 3 iš 4 grupės komandų, negalėdavome rizikuoti. Bet dabar mes orientavomės daugiau į antrą čempionato savaitę.“
G.Petrauskas įsivaizduoja, kad geriausios formos rinktinė bus staigesnė, šviežesnė, organizuos daugiau greitų išpuolių ir priims geresnius sprendimus.
Aukščiausios pavaros dar neįjungė perspektyviausiais šios kartos žaidėjais laikomi Rokas Jokubaitis ir Deividas Sirvydis.
Pirmasis su 7 rezultatyviais perdavimais per rungtynes rikiuojasi trečias visame čempionate. Žalgirietis taip pat prideda po 14 taškų (44,4 proc. dvit., 42,9 proc. trit.), 3 atkovotus kamuolius ir 15 naudingumo balų.
D.Sirvydis kol kas pasižymi vid. 11,5 taško (55,6 proc. dvit., 40 proc. trit.), 3,5 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyviais perdavimais, 2 perimtais kamuoliais ir 12,5 naudingumo balo.
Bet tai nėra vieno ar dviejų žaidėjų komanda. Net penki rinktinės nariai renka dviženklį taškų ir naudingumo balų skaičių.
Treneris nenori išskirti individualių žaidėjų, bet kol kas efektyvumu išsiskiria Erikas Venskus. 205 cm ūgio lietuvių centras per 30 minučių pelno vid. 18,5 taško (52,4 proc. dvit., 88,2 proc. baud.), atkovoja po 7 ir perima po 3 kamuolius, atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus ir renka 24,5 naudingumo balo.
Tačiau ko būtų verta ta statistika, jei Simas Jarumbauskas nebūtų supjaustęs juodkalniečių tinklelio tuo pergalingu tritaškiu.
Kiekvieno žaidėjo indėlis šioje komandoje yra kritinis. O aukščiausių visų žaidėjų rodiklių reikės lemiamose kovose.
Ten stebukladarių komanda turėtų būti kitokia, bet svarbiausia, kad išliktų pergalinga.
„Ne visų žaidėjų tėvelius pažįstu, bet atvažiuoja draugai, pažįstami. Matėme ir su krepšiniu susijusių iš Lietuvos atvažiavusių žmonių. Palaikymas tikrai yra. Jis smagus ir jo norisi daugiau. Bet viskas gerai – džiaugiamės dėl kiekvieno, nepagailėjusio laiko atvažiuoti palaikyti mūsų į Latviją.“
