Tikrasis Europos čempionato finalas. NBA krepšinio kopija Europoje. Kosminis krepšinis.
Kaip tikrame „Space Jam“, šiame filme iš fantastikos srities buvo visko.
Pirmiausia, veiksmo filmo elementų, kai Anthony Randolphas savo smailiomis alkūnėmis provokavo Kristapą Porzingį. Kai Janis Timma sugalvojo griauti Goraną Dragičių ant žemės, šie aukštaūgiai vos nesusimušė.
Mačo pabaigoje K.Porzingis norėjo iškaršti kailį amerikiečiui už visas tas provokacijas ir rankos suspaudimą bei traukimą, kuris labiau priminė imtynes, ne krepšinį.
Bet tai A.Randolphas šypsodamasis mėgavosi pergale su Slovėnijos sirgaliais, nors greitai buvo išprašytas iš aikštės už dvi technines pražangas.
Šiose rungtynėse buvo meninio filmo elementų, kuriuos ant „Sinan Erdem“ arenos parketo demonstravo Goranas Dragičius, kaišiojęs perdavimus pro nugarą, nors tuo metu pats galva rėžėsi į dvigubą latvių gynybą.
Ne mažiau žavus nei koks dailusis čiuožimas buvo slovėnų išpuolis, kurį G.Dragičius pradėjo prasiveržimu, kamuolio nusimetimu, o likę komandos draugai ratu palei tritaškio liniją sugrąžino kamuolį pačiam gynėjui.
Slovėnų lyderis pašokdino Kristapą Porzingį lyg ant pačiūžų ir raitė tinklelyje gražų tritaškį.
Jis rungtyniavo darydamas viską, kad tai nebūtų paskutinės jo rungtynės Slovėnijos rinktinėje – surinko 26 taškus ir išdalijo 8 rezultatyvius perdavimus.
31-erių G.Dragičius ramus dėl to, kam, pabaigęs karjerą rinktinėje, po 2017-ųjų Europos čempionato, perduos nešti Slovėnijos vėliavą.
Luka Dončičius, primename, aštuoniolikmetis jaunuolis, pateikė fantastikos žanro filmo elementų.
Vienas tokių buvo metimas paskutinėmis ketvirtojo kėlinio minutėmis, kai Madrido „Real“ atstovas, baigiantis atakos laikui, nusprendė atakuoti iš gerų 11–12 metrų.
Po to metimo Aleksandras Volkovas griebėsi už galvos.
Komentatoriai griebėsi už ausinių.
O išsišiepęs jaunuolis, kuris vis dar žiūri filmukus gyvendamas viename kambaryje su Goranu Dragičiumi, kėlė į viršų pirštą.
„Jis yra Europos krepšinio deimantas“, – neslėpė slovėnų treneris Igoris Kokoškovas, matydamas L.Dončičiaus statistikos eilutę su 27 taškais, 9 atkovotais kamuoliais ir 29 naudingumo balais.
Buvo ir siaubo filmo elementų. Siaubo Latvijos puolimui.
Ši Slovėnijos rinktinė yra unikali tuo, kad tai nėra tik Goranas Dragičius, Luka Dončičius ir Anthony Randolphas.
Šį didįjį trejetą papildo kiti kovingi ir savo užduotis kruopščiai vykdantys vaidmenų žaidėjai.
Pavyzdžiui, puolėjas Edo Muričius paskutinę rungtynių minutę sugriebė kamuolį puolime ir padėjo slovėnams išlaikyti trijų taškų persvarą.
Vienas tokių, centras Gašperas Vidmaras, tapo tikru „X faktoriumi“.
Buvęs Gedimino Oreliko komandos draugas Bandirmos „Banvit“ klube latviams išrašė tokių blokų, kad šie šiąnakt tikrai sapnuosis košmaruose.
Vieną gerai atsimins ir FIBA operatorius, kurį griūdamas po bloko slovėnas nušlavė nuo žemės paviršiaus.
Jis kaip cunamis draskė ir televizijos kameras, šalia krepšio pakibusias konstrukcijas. Ir lyg buivolas G.Vidmaras niokojo latvių lanką dėjimu, po kurio kažkuo priminė žaliąjį siaubūną Halką.
Herojiški buvo ir latviai.
Savo nesibaigiančiais tritaškiais sviediniais Latvijos krepšininkai vos neišsigelbėjo atsilikdami dviženkliu skirtumu.
Kristapas Porzingis dar trečiojo kėlinio pradžioje žioplai užsidirbo ketvirtąją pražangą, bet grįžęs į aikštę liejo įsiūtį negailestingais metimais per ilgas Anthony Randolpho rankas – iš viso surinko 34 taškus.
Tiek gražių epizodų rasite nebent per NBA finalus ar tą patį „Space Jam“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Michaelas Jordanas.
„Pasiruošimas šioms rungtynėms man priminė NBA mačą, – neslėpė slovėnų treneris Igoris Kokoškovas, dirbantis „Utah Jazz“ trenerių štabe. – Tai labai universali, neparanki, neįprasta komanda, kurioje visada atsiras situacijų, kurioms neturėsi atsakymo.“
Beje, filmo elementų įžvelgė ir Latvijos rinktinės treneris Ainaras Bagatskis.
„Per savo gyvenimą dar nebuvau matęs tokios vaidybos. Tai buvo puiku, – ironiškai slovėnų veiksmus aikštėje vertino buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris, kuriam tai, ko gero, buvo paskutinis mačas nacionalinėje komandoje po 8 metų darbų. – Daug kas kalba, kad jie žaidžia panašiai, kaip mes. Tačiau slovėnai moka daryti daug kitų smulkių dalykų.
Nepaisant to, kad slovėnai metė 21 baudos metimu daugiau ir atkovojo 13 kamuolių daugiau, mes vis tiek išlikome kovoje. Dvi geros gynybos, viena gera vaidyba, ir tai būtų pakeitę rungtynių baigtį.
Bet tai buvo geros rungtynės.“
Latvijos svajonė dužo. Ketvirtfinalis tokiai rinktinei – ne rezultatas. Latvija laukė istorinio žingsnio į pusfinalį – pirmą kartą per 78 metus, tačiau šią pasaką teks atidėti.
„Po rungtynių žaidėjams pasakiau, kad tai buvo nuostabi patirtis, – kalbėjo A.Bagatskis. – Aišku, mes svajojame, bet atlikome tikrai puikų darbą. Gal mūsų tikslas ir buvo pusfinalis, bet mes vis dar jauni ir mums viskas priešaky.“
Gali būt, kad antradienio vakarą, ketvirtfinalyje, mes tapome tikrojo Europos čempionato finalo liudininkais.
„Na, sunku taip kalbėti, kai pusfinalyje mūsų laukia Ispanija, – šyptelėjo G.Vidmaras, kuris tikisi, kad Slovėnija dar nesužaidė geriausių savo rungtynių. – Bet taip, rungtynių lygis buvo tikrai labai aukštas.“
„Sveikinimai Latvijai – tai velniška komanda“, – kaktą krapštė G.Dragičius, atiduodamas Latvijos rinktinei didžiulę pagarbą už puikų Europos čempionatą.
Jis išvargo tą pergalę, ne sykį griuvinėdamas ant žemės nuo kontaktinės kovos, kuri savo lygiu tikrai priminė žūtbūtinį mūšį dėl trofėjaus.
Latvijos rinktinės laukia šviesi ateitis, tačiau dabartis – šių burtininkų iš Slovėnijos rankose.
