Lietuvos trispalvės vėl nusidažė bronzos spalvos olimpinių žaidynių krepšinio varžybose.
Pirmą kartą nuo 2000 metų Lietuvos krepšininkai užkopė ant olimpinės garbės pakylos.
Šįkart tai padarė ne mūsų visų žinomos įprasto krepšinio žvaigždės, bet klubinio sezono dalį antros pagal pajėgumą lygos NKL čempionate rungtyniaujantys žaidėjai, vasaromis skyrę daug metų krepšinio 3x3 kovoms ir tapę šio lietuviams iš naujo atrandamo žaidimo meistrais.
34 metų Šarūnas Vingelis, 27 metų Evaldas Džiaugys, 30-metis Aurelijus Pukelis, 37 metų Gintautas Matulis, treniruojami charizmatiškojo Dainiaus Novicko, sukūrė olimpinę pasaką.
Drąsindami save ir pūsdami sau pasitikėjimą, jie sunkiai pradėjo olimpinį turnyrą, bet po dviejų pralaimėjimų įsibėgėjo taip, kad užkopė ant bronzinės pakylos.
Pirmadienio vakarą Paryžiaus centre tarp didingų pastatų lietuviai šoko pergalės šokį aikštėje, kai įveikė Latviją 21:18 permainingose rungtynėse dėl bronzos.
Didžiąją turnyro dalį komandos draugų šešėlyje prabuvęs Šarūnas Vingelis, kaip ir ketvirtfinalio rungtynėse su Lenkija, taip ir vėl ėmėsi darbų, savo karšta ranka siųsdamas kamuolį į latvių krepšį.
9 taškai padėjo sudėtingame mače prieš stiprius varžovus, kurie pirmajame etape laimėjo visus 7 mačus, bet liko tuščiomis, nes pralaimėjo pusfinalį Prancūzijai ir mažąjį finalą Lietuvai.
Nukarūnuoti olimpiniai čempionai liūdėjo, o lietuviai apsigaubę trispalvėmis siautė po aikštę gaudžiant iš tribūnų „Lietuva, Lietuva“ žmonėms, tarp kurių buvo ir pirmą olimpinį bronzos medalį mūsų šaliai laimėjusi irkluotoja Viktorija Senkutė.
Prie aikštės mūsų krepšininkams spaudė rankas čia pat buvusios įprasto krepšinio legendos: Pau Gasolis, Dirkas Nowitzki, Jorge Garbajosa šypsodamiesi sveikino lietuvius, sukūrusius naują istorijos įrašą Lietuvos krepšinyje.
„Šašašarūūūnai“, – arenos prieigose uždainavo Gintautas Matulis mažojo finalo didvyriui Š.Vingeliui, o po emocijų virtinės ašaras jau nubraukęs treneris Dainius Novickas pareiškė, kad šįkart bus galima išgerti du bokalus alaus.
„Daugiau ir nevartojame“, – sakė Š.Vingelis, stojęs pasidalinti jausmais.
– Šarūnai, tolimais metimais tempei komandą į priekį – kokie jausmai?
– Komanda iš manęs visada to nori, tik nevisada tai pavyksta, nevisada įmesiu. Tačiau prieš rungtynes su latviais pasakiau: „Nebėra kur trauktis, tai paskutinės rungtynės, dabar išpildysiu jūsų norus – mesiu bet kokius metimus iš tolo. Kaip tarėmės, taip ir padarėme, smagu, kad įkrito.
– Kas vyko galvoje po finalinio švilpuko?
– Vau, neįsivaizduoju. Atrodo, kad fejerverkai pradėjo sproginėti galvoje, mačiau minią žmonių, kurie skandavo Lietuvos vardą, o apačioje mačiau krepšinio žvaigždes, kurias niekada negalvojau, kad iš taip arti pamatysime, kurioms duosime penkis. Išgyvenome tai, ką mažas berniukas svajoja nuo pat vaikystės, ir galiausiai įgyvendino savo svajonę.
– Kaip smagu įrodyti visiems, kurie jumis netikėjo?
– Komanda manimi tikėjo. Kaip sakoma, kartais reikia patikėti pačiam, kai kiti tiki tavimi. Paraginimai padėjo, reikėjo imtis iniciatyvos paskutinėse rungtynėse, kai nebebuvo kur trauktis.
– Kaip pavyko atsigauti po nokdauno su Nyderlandais pusfinalyje?
– Kaip turnyro pradžioje: atrodė, kad pramušėme dugno dugną ir nebebuvo kur toliau nukristi. Gal dėlto ir pavyko atsispirti nuo jo, nes supratome, kad prasčiau negalima sužaisti. Dėjome visas pastangas, labai norėjome iškart patekti į finalą, bet kažkas sutrukdė. Neatlaikėme įtampos.
– Sakėte apie garsius vardus – Pau Gasolis apsikabino jus visus po mačo?
– Taip, mes buvome sutikę jį jau olimpiniame miestelyje, tada paprašėme jo nuotraukas. Paskui jau Gintautas (Matulis) jį buvo vienas sutikęs, jis (P.Gasolis) pats užkalbino Gintautą. Tas bendruomeniškumas olimpiniame miestelyje yra gyvas. Dabar dar ir Dirkas Nowitzki pasveikino ir Jorge Garbajosa.
– Kaip galvojate koks tai impulsas visam 3x3 krepšiniui Lietuvoje?
– Labai didelis impulsas. Įsivaizduokite: nežinau, ar kas tikėjome, kad pateksime į olimpiadą. Patekome. Mes patys tikėjome, kad galime laimėti medalius, norėjome įrodyti, kad net jei 3x3 krepšinis ir nesutraukia aukšto meistriškumo žaidėjų Lietuvoje, norėjome įrodyti, kad ir paprastesni, vidutinio meistriškumo žaidėjai gali pasiekti tiek daug.
Kiekvieno svajonė – jei nepasieki labai daug didžiajame krepšinyje, gali pasiekti daug krepšinio atšakoje 3x3.
