Prieš rungtynes sirgaliai svarstė, kad laukia bene neįdomiausias Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalas, bet pagal mačo eigą ir galutinį rezultatą, Kauno „Žalgirio“ ir Jonavos „CBet“ mūšis dėl titulo tapo antru pagal atkaklumą turnyro istorijoje.
„Žalgiris“ dar mačo pradžioje nurūko nuo varžovų, dvikovą pradėjęs atkarpa 11:2, tačiau iki ilgosios pertraukos Kazio Maksvyčio auklėtiniai realizavo vos 1 tritaškį iš 9, o tai leido „CBet“ krepšininkams laikytis arti (40:33).
Trečiajame kėlinyje – trys iš eilės Glynno Watsono ir Evano Maxwello tritaškiai, kurie švieslentėje atstatė lygybę. Dar po kelių akimirkų – Jonavos ekipą į priekį 51:49 išvedęs Edvino Šeškaus metimas, o Jefferry Garreto metimas paženklino Virginijaus Šeškaus komandos spurtą 10:0.
Nors V.Šeškus vėl didžiąja dalimi naudojo septynių žaidėjų rotaciją, šiek tiek minučių suteikęs ir Artūrui Valeikai, ir Lukui Kreišmontui, bet „Žalgiriui“ tuo pasinaudoti visiškai nepavyko.
„Ryžtas, ryžtas ir valia, Jonava – mes už tave!“, – skandavo užsikūrę bei gausiai „Šiaulių“ arenoje susirinkę „CBet“ sirgaliai, kurių mylima komanda prieš lemiamą ketvirtį pirmavo 56:53.
Kaip ir įprasta šį sezoną, ir apskritai per visus didžiuosius mačus, „Žalgirį“ traukė Edgaras Ulanovas, kuris taikėsi jau į septintą karjeroje MVP apdovanojimą, o jam puikiai talkino Arnas Butkevičius ir Lukas Lekavičius.
Likus minutei iki mačo pabaigos – taiklūs „CBet“ įžaidėjo G.Watsono baudų metimai, sumažinę „Žalgirio“ persvarą iki 2 taškų, bet galutinai susitikimo perlaužti V.Šeškaus kompanija jėgų neatrado.
Finalo ketverto MVP vėl tapo Edgaras Ulanovas, per 29 minutes surinkęs 22 taškus, 5 atkovotus kamuolius ir 27 efektyvumo balus.
„Ne tokia lengva buvo pergalė, kokią planavome. Kita vertus – tai buvo finalas, – po finalo kalbėjo Kazys Maksvytis. – Jei ir dabar pažiūrėtume į viską iš šono, didelių priekaištų komandai dėl koncentracijos neturiu. Didžiąją dalį rungtynių komanda rodė gerą agresyvumo lygį, o kartais to agresyvumo buvo ir per daug. Tokios rungtynės išėjo, kad pirmoje pusėje ar trečiajame kėlinyje galėjome susikrauti žymiai didesnę persvarą, bet labai nemažai gavome taškų paskutinėmis atakos sekundėmis. Antroje žaidimo pusėje – Gorano Huskičiaus metimas Ignui Brazdeikiui į veidą. Kažkiek varžovams sekėsi, o tos sėkmės vedini jie pagavo bangą ir grįžo į rungtynes. Galiausiai laimėjome, galbūt dėl to ta pergalė ir saldesnė, kadangi buvo sunkios rungtynės. Turbūt Eurolygos lygio rungtynės – su daug įtampos ir daug kontakto. Pirma mano pergalė „Žalgiryje“ ir pirmas sezono tikslas buvo pasiektas. Noriu pasveikinti komandą ir sirgalius su sunkiai iškovota pergale.“
– Tai pirmasis jūsų titulas vyrų krepšinyje. Kur šį trofėjų reitinguotumėte šalia pasiekimų jaunimo krepšinyje?
– Nenorėčiau reitinguoti. Labai geras jūsų pastebėjimas, kolega. Buvau pranašas ne savo krašte. Buvau Europos ir pasaulio čempionas, Lietuvoje daug kartų buvau antras ir trečias, bet dar niekada pirmas. Ledai pralaužti. Tikiuosi, kad juos laužysiu ir toliau.
– Ignas Brazdeikis paskutines aštuonias mačo minutes sėdėjo ant suolo. Ar netenkino jo žaidimas, ar kiti žaidėjai tiesiog žaidė geriau?
– Žinote, kai vyksta finalas... Šiandien norėjosi išleisti ir Isaiah Taylorą, bet kai tokia įtampa, tai nesiryžau. Ignas Brazdeikis keliskart neatitvėrė Luko Kreišmonto, ką buvome akcentavę. Jis vizualiai atrodė pavargęs ir ne ritme. Ieškojau žaidėjų, kurie buvo ritme. Patys matėte, kad kai Jonava buvo perėmusi emocinę iniciatyvą, ieškojau žaidėjų, kurie buvo žaidime ir buvo 100 proc. Tai pasiteisino.
– Kaip atrodė psichologinis fonas ir kiek buvo spaudimo, kai pirmą kartą finale žaidėte su favorito statusu?
– Žinoma, kad kažkiek lengviau žaisti, kai esi underdogas, o dabar teisės suklysti nebuvo. Tokia komanda, kaip „CBet“, mums yra neparanki. Eurolygoje tokios yra „Anadolu Efes“ ir „Panathinaikos“, kur daugiau laisvės ir organizuoto chaoso, kuris šioms komandoms sekasi. Mums tuomet yra sunku. Lengviau nulaužti tokias komandas, kurios turi mažiau opcijų, turi aiškias puolimo ir gynybos sistemas. Jonava įstūminėjo mus į nepatogias situacijas, keitė gynybos sistemas, o tai mus išmušė iš vėžių.
Vaidmuo dabar kitoks, nei būnant underdogu, bet turi padaryti savo darbą.
– Du naudingiausi „Žalgirio“ žaidėjai – iš jūsų treniruotos 1992-ųjų metų kartos. Kiek ši kompanija jums įsimins su pirmuoju titulu?
– Smagu su jais iškovoti pirmąjį titulą. Jie žino mane, o aš žinau juos. Laikėme juos rungtynėse, bet jie buvo to verti. Manau, šiandien tiek Edgaras, tiek Arnas buvo verti MVP titulo. Dar Lukas neblogai žaidė, bet Edgaras žaidė stabiliau abejas rungtynes ir nusipelnė šio apdovanojimo. Sveikinimai jam.
– Tai buvo jau septintas E.Ulanovo MVP titulas vyrų krepšinyje. Kokios savybės jam leidžia spindėti per svarbiausius mačus?
– Jį galime priskirti prie tų žaidėjų. Galime prisikabinti prie kai kurių reguliariojo sezono Edgaro rungtynių, bet kai mačai yra svarbūs, kai kovojama dėl titulo, jis tuomet žaidžia gerai. Tai – gero lyderio savybė. Džiaugiuosi už Edgarą.
– Šiandien E.Ulanovas pirmą kartą kėlė titulą į viršų, kadangi buvo komandos kapitonas. O ar toks momentas yra buvęs jaunimo krepšinyje?
– Prisimenu, kad jis mano komandose kapitonu nebuvo. Tokiu būdavo Vytenis Čižauskas arba Jonas Valančiūnas. Krepšinio mokykloje kapitonas irgi buvo kitoks.
Edgaras nusipelnė būti kapitonu. Pamenu, kad U15 turnyre Ispanijoje jis pirmą kartą buvo pripažintas MVP, nors žaidė tokios komandos, kaip Badalonos „Joventut“, „Barcelona“ ir Madrido „Real“. Mes su Kauno krepšinio mokykla irgi ten buvome.
Jei ne Edgaro emocijos abejose KMT finalo ketverto rungtynėse, dar neaišku, kaip viskas būtų buvę.
– Kiek smagu šalia komandos turėti Keenaną Evansą, kai jam pastaroji atkarpa nebuvo pati sėkmingiausia?
– Smagu. Jis žaidė ir nusipelnė šios taurės. Jis yra su mumis, atlieka reabilitaciją. Patys matote, kaip pakrypo mūsų sezonas. Įdomu, kaip jis dar pakryps, bet su Keenanu jis būtų visai kitoks. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jo, kad jis yra kartu su komanda ir atsistatinėja. Tai geras pliūpsnis gerų emocijų. Tikiuosi, kad jis greitai grįš ir turės gerą kitą sezoną.
– Kiek pavyko sekti kitų šalių taurių turnyrus, kuriuose buvo išties daug sensacijų? Ir kaip manote, kokios to priežastys?
– Įdėmiau turbūt teko stebėti Ispanijos taurę, kadangi yra ketvirtfinaliai ir pusfinaliai. Mes irgi kalbėjome, kad kažkas vos laimėjo. Bet Europoje daug gerų komandų nepateko į finalą ar krito net ketvirtfinalyje.
Ši pergalė mums yra svarbi. Tokie rezultatai mums irgi tapo ženklu.
– Ketvirtadienį jau laukia Eurolygos mačas, tad koks yra titulo šventimo planas ir ar žaidėjai gaus laisvų dienų?
– Nusimato laisva diena, kuri bus rytoj. Komanda nusipelnė atšvęsti ir pailsėti, o nuo antradienio kibsime į darbus. Tuomet visiškai prisijungs ir Isaiah Tayloras, ir galėsime važiuoti toliau.