Lietuvos rinktinė traukė vis naujus tūzus Debrecene.
Paskutiniame krepšinio 3x3 olimpiniame atrankos turnyre Vengrijos mieste Dainiaus Novicko treniruojamos komandos lyderiai vis keitėsi.
Pirmajame mače rezultatyviausias buvo Šarūnas Vingelis, nuo 2017 metų rungtyniaujantis ir Šakių „Vyčio-VDU” ekipoje NKL varžybose.
Šakių komandoje penkis sezonus rungtyniavęs, o pastaruosius du kitai NKL ekipai Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ atstovavęs Aurelijus Pukelis buvo rezultatyviausias kitose dvejose rungtynėse.
Svarbų vaidmenį rinktinėje turėjo ir ilgametis LKL krepšininkas Gintautas Matulis, prieš metus baigęs karjerą krepšinyje „5 prieš 5“ ir Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ klube žaidėjo aprangą iškeitęs į direktoriaus kostiumą.
O dar dvejose rungtynėse Debrecene Evaldas Džiaugys taškais pradžiugino Lietuvos rinktinę ir jos sirgalius. Vienas rezultatyviausių NKL praėjusio sezono žaidėjų, rinkęs po 17,2 taško Šakių „Vyčiui-VDU“, sekmadienį į lenkų krepšį atseikėjo 13 taškų, o tarp jų buvo ir paskutinis tolimas metimas, įtvirtinęs lietuvių pergalę 21:15 ir sėkmę ilgame kelyje į Paryžių.
„Buvo įdėta daug jėgų į viską, – sakė laimingas E.Džiaugys, vėlyvą pirmadienio vakarą su rinktine grįžęs į Vilnių iš Vengrijos. – Dėjome daug pastangų, kad be atrankos patektume į žaidynes, nepavykus bandėme per atranką, ten irgi prireikė daug jėgų – visos komandos buvo pasirengusios, visi norėjo patekti į olimpiadą.
Mūsų kelias nebuvo tiesus, bet labai norėjome ir labai intensyviai ruošėmės, kad patektume į žaidynes Paryžiuje.“
Nors Debrecene olimpiniu atrankos taku sėkmingai nužygiavo minėti keturi žaidėjai, nebūtinai visi jie vyks į olimpines žaidynes, Paryžiuje rengiamas liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis.
Traumą besigydantis Marijus Užupis bei Darius Tarvydas irgi yra tame šešete, kuris treniravosi ir ėjo ilgai kartu, o per artimiausius mėnesius gali taip nutikti, kad kažkuris jų išstums bendražygį iš olimpinės ketveriukės.
Vis dėlto, iš E.Džiaugio žodžių galima aiškiai suprasti, jog konkurencija rinktinėje bus sveika pakeliui į Paryžių, o ten tikslai – dideli.
– Evaldai, koks jausmas būti olimpiečiu – daugiau atsakomybės ar kaip tik sparnai užauga?
– Šiandien džiaugiuosi, kad praėjome atranką. Prieš Tokijo žaidynes atrankos nepraėjome, o šįkart pavyko. Dabar naštos ar spaudimo nėra. Aišku, tikslai bus, o dabar džiaugiamės, nes ne kasdien tokie dalykai nutinka. Olimpiada yra aukščiau visko.
– Šiame atrankos turnyre komandos lyderiai vis keitėsi – viename mače Aurelijus Pukelis buvo rezultatyviausias, kitame – Šarūnas Vingelis, o paskutinėse rungtynėse su Lenkija jūs įmetėte daugiausiai taškų. Kaip pasidalinate vaidmenimis?
– Taip susiklosto, žiūrime ir pagal varžovus. Šiaip nesame susiskirstę, bet žiūrime, ką mums leidžia daryti varžovai, bandome nuskaityti jų gynybą. Išskirti vieno negalėčiau – nuopelnai visiems žaidėjams, treneriams, federacijai, krepšinio trijulių asociacijai. Visiems jiems gražiausi žodžiai, nes patekome į olimpiadą. Vau, tikrai vau.
– Ar tarpusavyje kalbėjotės, ką galite nuveikti Paryžiuje?
– Mes važiuosime ten medalių. Mes norime medalių. Mes esame lietuviai, turime norėti medalių, nes esame tokia tauta, kad krepšinyje turime norėti medalių ir tikrai galime juos laimėti. Esame stiprūs, krepšinyje „3 prieš 3“ irgi.
– Gerai ar blogai, kad olimpinė sudėtis nėra aiški, iki žaidynių dar gali įvykti pakitimų? Gal geriau būtų žinoti dėl savo vietos ir ramiai ruoštis?
– Durys neuždarytos nė vienam iš mūsų (šešių, – red.). Sportuosime, ruošimės, bus turnyrai, prasideda klubų „3 prieš 3“ varžybos. Šiame sporte gali nutikti traumų, tikėkimės, kad jų nebus, bet kartais taip būna – juk ruošėmės šiam turnyrui su Marijumi Užupiu, bet jis patyrė traumą. Jei ne ji, turbūt būtų žaidęs vietoj vieno iš mūsų. Ačiū Dievui, patekome į olimpiadą, gal žmogus galės išbėgti ten.
– Gavote iš jo žinutę?
– Tikrai taip, iškart pasveikino po pergalės. Labai džiaugėsi.
– Kaip atšventėte – galbūt matėte procesą, kaip treneris neteko plaukų?
– Tai labiau trenerių štabo reikalai. Mes, žaidėjai, net nežinojome, tik nuotrauką paskui išvydome. O jie buvo sutarę, jog jei laimėsime, treneris nusiskus galvą. Laimėjome, tad pažadą teko įvykdyti.
