Likus valandai iki rungtynių su Vengrija pradžios lietuviai dar nežinojo, ar jos ką nors lems.
Pirmus tris mačus Kelne vykstančioje Europos čempionato B grupėje pralaimėję Kazio Maksvyčio auklėtiniai susikomplikavo savo padėtį taip, kad jų likimas nepriklausė vien nuo jų pačių.
Prieš savąsias rungtynes lietuviai dar turėjo sulaukti prancūzų pergalės prieš bosnius.
Ir nors būta nuogąstavimų apie galimą prancūzų nenusiteikimą ir pergalės atidavimą Balkanų atstovams, Vincent'o Collet auklėtiniai galingai spurtavo ketvirtajame kėlinyje ir išsaugojo Lietuvos rinktinės šansus patekti į kitą žemyno pirmenybių etapą.
„Atvykus į areną labiau koncentravomės ne į savo rungtynes, o žiūrėjome prancūzus, – sakė R.Jokubaitis po pergalės prieš Vengriją 87:64. – Buvo daug streso, tos rungtynės tikrai permainingos buvo, net pasimiršo pasirengimas savo rungtynėms. Bet kai pamatėme, kad +8, +10, tada vėl supratome, kad viskas mūsų rankose. Apsižaidėme vengrus, gal ne pačius stipriausius, bet vis tiek reikėjo tos pergalės. Rytoj gyvenk arba mirk rungtynės.“
Rokas dar vakar išreiškė tikėjimą prancūzais, o abejonių dėl jų nusiteikimo jam nekilo ir stebint šios dienos rungtynes tarp jų ir bosnių.
„Faktas, kad buvo (abejonės), bet giliai širdyje jaučiau, kad prancūzai yra per aukšto meistriškumo komanda, per aukšto lygio žaidėjai ir treneris, kad leistų sau pasitaupyti. Ir dar pažiūri į jų suoliuką, ką ten pataupyti, Elie Okobo? Eurolygos vienas geriausių taškų rinkėjų. Nėra ten ką pakeisti. Viskas gerai, kas gerai baigiasi“, – atsiduso R.Jokubaitis.
Atsiduso jis ir Lietuvai pagaliau iškovojus pergalę. Prieš tai paskutinėmis akimirkomis Slovėniją, Prancūziją ir Vokietiją į priekį praleidę lietuviai šį kartą savo reikalus išsprendė paprasčiau.
„Labai reikėjo pergalės – ją ir turime. Manau, kad dabar tik aukštyn kilsime šiame čempionate“, – pabrėžė įžaidėjas.
Jo teigimu, nors turnyras buvo pradėtas trimis nesėkmėmis, tikėjimas komandoje išliko.
„Buvo 0-3, bet visose rungtynėse buvome jose, net pirmavome pabaigose. Visi jaučiame, kad mums reikėjo kažkokio atspirties taško, tas atspirties taškas buvo prancūzų pergalė prieš bosnius. Nenoriu prikalbėti, bet mums reikėjo vienos pergalės, kad atsimuštume nuo dugno. Nematau kitų komandų, kurios grupėje turėtų tokias kovas, čia mūsų buvo tokios išlikimo kovos. Dabar viskas – rytoj apžaidžiame bosnius, keliaujame į atkrintamąsias, mums pasitikėjimo įnešė šios rungtynės, dabar tik patys esame savo likimo kalviai“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės gynėjas.
Jis pats šiandien buvo lietuvių smogiamojo penketo dalis. Kartu su Mariumi Grigoniu, Arnu Butkevičiumi, Domantu Saboniu ir Jonu Valančiūnu jie sukrovė Lietuvai persvarą pirmajame kėlinyje (17:9), inicijavo spurtą 13:0 antrajame ir galutinai sudegino rungtynių intrigą trečiajame, kai mūsiškių persvara pasiekė 26 taškus.
Penkių minėtų žaidėjų +/ – rodikliai siekė mažiausiai +18, o paties R.Jokubaičio – net +31, kai visiems kitiems lietuviams esant aikštėje lietuviai arba atsiliko nuo vengrų, arba juos pranoko daugiausiai 5 taškais.
Kodėl taip skyrėsi žaidimo kokybė esant skirtingiems krepšininkams aikštėje?
„Tas pagrindinis penketas ar septynetas visą turnyrą žaidžiame, ta rotacija mūsų nėra didelė. Kai yra tokia persvara ir duoda pasireikšti atsarginiams, gal yra tas jauduliukas, gal nori parodyti treneriui, kad gali žaisti. Taip ir išėjo, kad tų klaidelių buvo, jie pabėgo truputį, bet čia normalu. Būna ir pakilimų, ir nuopuolių tokiose rungtynėse. Svarbiausia, kad tas penketas gerai sužaidė, nes prieš rytojaus rungtynes reikėjo tokių individualių pasirodymų“, – sakė Rokas.
Rytoj lietuvių lauks žūtbūtinis išgyvenimo mūšis prieš Bosniją ir Hercegoviną – tik laimėję lietuviai išsaugotų šansus patekti į aštuntfinalį. Kas bus svarbiausia prieš dvi pergales jau pasiekusią Balkanų komandą?
„(Džananą) Musą ir (Jusufą) Nurkičių sustabdyti, vis tiek prieš Balkanus sunku žaisti visą laiką, jie fiziški. Manau, kad gynyboje turime susitvarkyti. Šiandien ir prieš vengrus, ne pačią stipriausią komandą, gynyboje nespindėjome, tai šio čempionato mūsų didelis minusas. Išreikštus lyderius turinčios komandos visą laiką mums primeta nemažai, tai ties individualiais žaidėjais labiausiai koncentruosimės. Svarbiausia sustovėti gynyboje“, – pabrėžė įžaidėjas.
Jam buvo vos dvylika metų, kai lietuviai pastarąjį kartą žaidė tokios svarbos rungtynes prieš bosnius. 2013 metų Europos čempionato paskutinėse grupės etapo rungtynėse Lietuvos rinktinė galėjo pralaimėti ne daugiau nei 8 taškais, vienu metu atsiliko 16 taškų, bet galiausiai po Lino Kleizos tritaškių pralaimėjo tik 72:78 ir tęsė žygį turnyre, kuriame nukeliavo iki finalo.
„Čia bus ta pati situacija kaip 2013-ais prieš bosnius. Jaunas, mažas buvau, su tėvais žiūrėjau svetainėje, – prisiminė 9 metų senumo įvykius Rokas. – Pamenu, (Mirza) Teletovičius baudė tenai. Tikėkimės, rytoj niekas nebaus mūsų, o mes bausime.“
O ar lietuviai atsidėkojo prancūzams už išsaugotą viltį čempionate?
„Koridoriuj, kai prasilenkėme su prancūzais, susižvalgėme, susijuokėme, kad realiai jie mums pagelbėjo. Toks yra tas sportas, tikrai smagu, kad šiandien viskas taip susiklostė. Kaip nors gal atsiskaitysime Berlyne“, – juokėsi R.Jokubaitis.
