Visą savo karjerą atakuojančio gynėjo pozicijoje žaidęs gynėjas vyr. trenerio Žydrūno Urbono buvo pastumtas į atakų organizatoriaus pareigas ir ten sužibo naujomis spalvomis. Toks T.Dimšos žaidimas paliko įspūdį ir „Lietkabelio“ strategui Nenadui Čanakui, todėl 25 metų 196 cm ūgio gynėjas buvo vienas iš pirmųjų panevėžiečių pirkinių.
T.Dimša šią vasarą spėjo ir atšokti savo vestuves – birželio pabaigoje jis sumainė aukso žiedus su ilgamete drauge, taip pat krepšininke Gintare Jasiunskaite. „kklietkabelis.lt“ T.Dimša teigė, kad vasara tikrai susiklostė įdomiai, o joje netrūko nei kvapą gniaužiančių įspūdžių iš atostogų Maldyvuose, nei išlieto prakaito treniruočių salėje.
– Kaip susiklostė, kad atsidūrėte „Lietkabelyje“?
– Kaip ir kiekvieną vasarą – agentas pasakė, kad yra pasiūlymas, apsvarsčiau jį ir priėmiau.
– Iš šalies stebėjote „Lietkabelio“ organizaciją. Kokį įspūdį ji paliko?
– Tiek iš šalies stebėjau, tiek žinojau daug iš vidaus, kadangi daug čia žaidė mano draugų. Visi buvo labai patenkinti, kadangi organizacija yra labai aukšto lygio. Lietuvoje yra keturi išsiskiriantys klubai ir „Lietkabelis“ yra vienas iš jų.
– Praėjusiame sezone pradėjote žaisti įžaidėju. Ten jus daugiausiai mato ir N.Čanakas?
– Asmeniškai su treneriu neteko kalbėti, nes susiklostė tokia situacija, jog man buvo vestuvės ir dieną prieš tik pasirašiau kontraktą, net nespėjau pasikalbėti apie tai. Agentas sakė, kad treneris mane mato įžaidėjo pozicijoje, bet kartu žaisiu ir atakuojančiu gynėju. Geriausiai jaučiausi būtent įžaidėjo vaidmenyje. Aišku, reikėjo laiko, jog įprasčiau, nes niekada anksčiau nerungtyniavau „pirmu numeriu“, bet matau, jog ten man tinkamiausia vieta.
– Kokius matote savo privalumus šioje pozicijoje?
– Didžiąją dalį atakų praleidi turėdamas kamuolį rankose, todėl pats gali spręsti daug situacijų. Kartais ir kitose pozicijose žaisdamas gali kurti nemažai – viskas priklauso nuo trenerio. Vis dėlto didžiausias privalumas yra tai, kad turi rankose kamuolį.
– Ar „Lietkabelyje“ sutiksite savo draugų?
– Taip susiklostė, kad Tarolis ir Kulvietis jau paliko klubą. Pažįstu gerai Lipkevičių, taip pat kineziterapeutą Mingirdą Brundzą, su kuriuo atlikau reabilitaciją po traumos. Pažįstu Maldūną, o su Sajumi žaidėme Universiadoje. Manau, kad problemų neturėsime.
– „Lietkabeliui“ beliko įsigyti vos du žaidėjus. Kaip vertinate nuveiktus darbus?
– Tikrai solidi komplektacija, o žaidėjai yra universalūs, galintys žaisti per kelias pozicijas. Treneris norėjo krepšininkų, kurie rungtyniautų per kelias pozicijas ir tokius subūrė. Manau, kad viskas bus gerai.
– Medaus mėnesį praleidote Maldyvuose. Kaip sekasi suderinti sportą ir atostogas?
– Buvo sudėtinga tokia vasara, nes reikėjo suderinti sportą ir vestuves. Viską suspėjau, todėl smagu. Maldyvai – puiki vieta, kurią aplankyti rekomenduočiau visiems. Jau kelias savaites sportuoju, o kitą savaitę dar dalyvausiu „Žalgirio“ rengiamoje stovykloje. Būsiu ir pailsėjęs, ir gera pasportavęs.
– Ar turite vasarą išsikėlęs tikslą, ką jos metu stengiatės pagerinti savo žaidime?
– Daug metų paeiliui dirbu su „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriu Justinu Grainiu, su kuriuo geriname mano fizines savybes ir deriname su darbu aikštelėje. Visada reikia geresnio pataikymo, taip pat pridėti greičio ir staigumo.
– Apibūdinkite save kaip asmenybę tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
– Nesu labai kalbus. Galbūt tik draugų būryje esu kalbesnis labiau, bet šiaip esu tylenis ir ramesnis. Nerodau daug emocijų. Manau, kad sezono eigoje sirgaliai patys pamatys, koks esu.
– „Lietkabelis“ žais FIBA Čempionų lygos atrankoje. Ar įkandamas uždavinys įveikti ją ir patekti į grupių etapą?
– Mačiau atrankos burtus ir man yra tekę su „Prienais“ žaisti prieš tas ekipas. Manau, kad jos tikrai įveikiamos, bet viskas priklausys nuo to, kaip mes pasiruošime. Manau, kad šansai yra nemaži ir vienas iš svarbiausių sezono uždavinių yra patekti į pagrindinį turnyrą.
