„Emocijos po truputį slūgsta, bet miegoti nebuvo lengva, nemeluosiu“, – šyptelėdamas sakė Gabrielius Maldūnas.
Panevėžio „Lietkabelio“ vidurio puolėjas 15min papasakojo apie incidentą, likusį kitų konfliktų fone.
Vilniaus krepšininkai jau buvo arti prie galutinės pergalės (85:63) ir proveržio finalo serijoje (2-1), kai ketvirtajame kėlinyje „Jeep“ arenoje aistros įsiplieskė prie Panevėžio komandos suolo.
„Vilniaus „Ryto“ sirgaliai pradėjo skanduoti „Lietkabelis“ – lavonų komanda“ ar kažką panašaus, tai pamojau ranka: esą, jeigu mes lavonai, tai patys ateikit ir parodykit tai, ką galit“, – prisiminė G.Maldūnas.
Tai dar labiau įaudrino aistruolius, sausakimšai pripildžiusius 2,5 tūkst. vietų „Jeep“ areną.
„Nieko labai rimto nebuvo, tiesiog didelės emocijos. Sėdėjome ant suoliuko, vyko rungtynės, o kažkoks sirgalius atėjo, šaukė ant mūsų ir kvietė muštis. Persivėręs per atitvarą kažką šneka, šneka ir šneka, – pasakojo G.Maldūnas. – Apsaugos nebuvo, neįsivaizduoju, kaip taip gali būti.
Mano tėvukas tribūnoje pradėjo raminti įsiaudrinusį sirgalių. Apsaugos nebuvo, tai jis norėjo pats mums padėti. Sakė, kad nelįstų prie žaidėjų, kurie yra garbingi vyrai ir tiesiog žaidžia savo žaidimą. Bet tuomet atsistojo kitas sirgalius, kuris padėjo rankas ant mano tėvuko ir nestipriai stumtelėjo.
Man sukilo emocijos ir šokau ant stiklo. Gerai, kad jis buvo aukštas ir peršokti nepavyko. Bet labai nemalonu, kai kažkoks sirgalius deda rankas ant šeimos nario.“
„Lietkabelio“ vidurio puolėjas pripažino, kad ramiai mąstyti buvo per sunku: „Buvau transo būsenoje. Lukas Grabauskas (Panevėžio komandos vadovas) priėjo prie manęs, apkabino ir nuramino. Tėvukas apsižodžiavo su sirgaliais, o po to šalia prie mūsų stiklo atsistojo apsaugos darbuotojas. Matėsi, kad jis nelabai suprato, ką daro. Jis nelabai matė šios situacijos. Tikrai labai prasta situacija su apsauga.“
Nuo ko viskas prasidėjo
Emocijų kulminacija įvyko rungtynėms įpusėjus, kai likus žaisti minutei iki antrojo kėlinio pabaigos aikštėje šeimininkavęs „Rytas“ padidino persvarą iki 51:26.
„Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas tvirtino, kad užuomazgos įvyko dar anksčiau, kai dar spalį „Lietkabelio“ aukštaūgis Kasparas Berzinis mostu alkūne sulaužė Tannerio Leissnerio skruostikaulį – „Ryto“ puolėjas iki šiol žaidžia su plastikine kauke. Šįkart Panevėžio latvis alkūne užkliudė Evaldą Kairį.
Tačiau tame epizode teisėjai skyrė nesportinę pražangą K.Berziniui, o nauja, stipresnė emocijų banga, prasidėjo nuo „Ryto“ puolėjo Arno Butkevičiaus pataikymo alkūne Dovydui Giedraičiui į smakrą 19 minutę.
„Viskas prasidėjo, kad žaisdamas nugara į krepšį pataikiau Dovydui (Giedraičiui) į lūpą ar į smakrą. Teisėjai to nepamatė, – pasakojo A.Butkevičius. – Tai buvo penkių sekundžių reikalas: tada jau aš gynyboje išmušiau kamuolį Lipkevičiui, jis man pataikė į kaktą.
Mačiau, kad treneris Čanakas reaguoja stipriai, o aš tiesiog norėjau pasakyti jam, kad teisėjai nepamatė ir to, ir kito epizodo – viskas gerai.
Tačiau treneris buvo emocingas, taigi mano žodžiai nieko nepadėjo.“
Iš „Lietkabelio“ stovyklos viskas atrodė kiek kitaip.
„Kiek girdėjau, Tomas Jasevičius (teisėjas) sakė, kad neturėjo būti nesportinės (A.Butkevičiui), nes nebuvo taip vadinamosios cilindro taisyklės. Bet mes buvome atsilikę, emocijų daug, atrodė, kad visi teisėjų sprendimai yra prasti, – sakė „Lietkabelio“ gynėjas Kristupas Žemaitis. – Paskui atrodė, kad mūsų greitoje atakoje prieš V.Lipkevičių buvo pražanga, po kurios vėl nesušvilpė. Taigi mes gavome dėjimą į krepšį. Emocijų burbulas vis kilo, o vėliau ir sprogo.“
„Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas pradėjo liepsnoti priekaištais teisėjams ir buvo nubaustas techninėmis pražangomis bei diskvalifikuotas iš rungtynių.
Palikdamas aikštę serbas žengė pro „Ryto“ trenerių štabą ir tyčia rėžėsi į Giedrių Žibėną.
Vilniečių treneris emocingai sumojavo rankomis, parodydamas, jog gali griūti.
„Aš tik pamačiau video po rungtynių – treneris sureagavo taip, kaip sureagavo. Viskas gerai“, – paklaustas, kiek trenerio veiksmuose būta vaidybos, sakė „Ryto“ kapitonas A.Butkevičius.
Tuo metu N.Čanakas dar stojo į žodžių mūšį su „Ryto“ savininku Dariumi Gudeliu.
„Žinoma, vieno kalto nebūna jokioje situacijoje. Visi kažkuo prie to prisidėjo, – sakė G.Maldūnas. – Galvoju, kad ir teisėjai paleido rungtynes. Žmogus (D.Giedraitis) gulėjo ant žemės, kraujavo gavęs smūgį iš alkūnės. Teko važiuoti į ligoninę ir siūti Dovydo smakrą. O rungtynių nestabdo? Tuomet „Ryto“ žaidėjai tarsi besimaivydami ima dėlioti į krepšį. Nėra smagu. Visi mes žmonės. Aišku, sureagavome per stipriai – ir treneris, ir žaidėjai, ir visas štabas. Bet taip pasikartoti nebegali. Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir šią situaciją ateityje prisiminsime su juoku. Bet čia rimti dalykai.“
N.Čanakas liko rūbinėje. Per likusią rungtynių dalį komandai vadovavo jo asistentas Laimonas Eglinskas, bet per pertrauką rūbinėje nurodymus dalijo N.Čanakas.
„Per daug apie emocijas nekalbėjo, – pasakojo K.Žemaitis. – Labiau kalbėjo apie rungtynes. Tikrai ne dėl teisėjų rezultatas tapo minus 20. Treneris akcentavo energijos trūkumą. Bet negaliu pasakyti, kad nenorime – juk tai istorinis šansas mums, o „Rytas“ pastarąjį kartą čempionais tapo prieš dvylika metų.“
Kaip vilniečiai perėmė iniciatyvą serijoje
Prieš finalą atrodė, kad laukia daug atkaklių mačų, bet kol kas visos trejos rungtynės vyksta kone į vienus vartus.
Pirmajame mače „Avia Soliutions group“ arenoje triumfavo „Lietkabelis“ 77:68, o antrajame Panevėžyje dominavo „Rytas“ 88:66.
Trečiajame mače vėl nuo pat pradžių į priekį šovė „Rytas“.
„Rungtynės pradėjome gera energija ir šaltu protu, panašiai kaip Panevėžyje. Išnaudojome savo gerąsias savybes, žaisdami komandiškai, gerai besidalydami kamuoliu“, – sakė A.Butkevičius ir pabrėžė, kad sirgaliai užkūrė gerai kovai.
„Lietkabelis“ nebepriminė komandos, kuri pusfinalyje 3:1 eliminavo Kauno „Žalgirį“ ir taip tvirtai pradėjo finalo seriją.
„Antrąsias rungtynes iš eilės pradedame atsilikdami – noro yra, bet galbūt galvos neveikia, kūnas neklauso – daug minčių sukasi“, – pripažino K.Žemaitis.
Finalo serijoje „Lietkabelis“ pataikė tik 11 tritaškių iš 64.
Vienas patikimiausių metikų Gediminas Orelikas finale renka po 2,7 taško, pataiko tik 4 metimus iš 18 ir turi minusinį naudingumo balų vidurkį.
„Gediminas Orelikas, vienas mūsų lyderių, kol kas serijoje neranda savo žaidimo, aš irgi nežaidžiu taip, kaip noriu žaisti, – paklaustas apie „Lietkabelio“ rezervus, dėstė K.Žemaitis. – Pralaimėjome dvejas rungtynes finale 20 taškų skirtumu. Tad turime pradėti nuo gynybos, nes nuo jos atsiriša rankos. Ir dabar matėme, kaip Kariniauskas po driblingo atšokęs meta tritaškius ir kiti pataiko sudėtingesnius tritaškius. Mums reikia patiems užduoti geresnį toną ir neįsivelti į „Ryto“ žaidimą.“
K.Žemaitis teigė, kad komandoje tvyro labai sutelkta atmosfera. Trečiųjų rungtynių dieną „Lietkabelis“ susėdo bendrų pusryčių, komanda atrodė tvirtai sulipusi, tačiau aikštėje darnių veiksmų trūko – geras pavyzdys, kai likus kelioms sekundėms iki kėlinio pabaigos nė vienas nepasitiko A.Butkevičiaus, kuris laisvai įsibėgėjo ir išprovokavo G.Maldūno pražangą.
Dar prasčiau, kai metimai skrieja pro šalį.
„Šioje serijoje mes net nesusikuriame gerų progų metimams, – sakė K.Žemaitis. – Prastas metimų pasirinkimas, kamuolys turi geriau vaikščioti. „Rytas“ gerai pataikė, bet todėl, kad mes jiems leidžiame. O mes metame iš prastų padėčių.“
O tai jau „Ryto“ gynybos nuopelnas. „Komandinė gynyba, – prastą varžovų tritaškių taiklumą paaiškino A.Butkevičius. – Žinome, kas juos pataiko. Nenorime rizikuoti ir bandome juos pastatyti į nepatogias padėtis, paslėpti jų stipriąsias puses. Dabar turime pakankamai mobilius žaidėjus. O tai mums padeda.“
Lyg tyčia pastarąsias dvejas rungtynes „Rytas“ sužaidė lyg iš natų, rungtyniaudamas be savo rezultatyviausio žaidėjo Ivano Buvos.
„Ivanui – sveikatos problemos. Yra daktarų rekomendacijos likti namie ir būti atskirai nuo komandos dėl viruso, kad neužkrėstų kitų, – apie kroatą kalbėjo A.Butkevičius. – Svarbiausia, kad praradę jį likome vieningi, žaidėme sau patogų žaidimą, be to, kažkiek sugebame „Lietkabelį“ pastatyti į nepatogią padėtį.
Kai komanda praranda lyderį, pasitempia kiti žaidėjai. Jiems atsiranda proga parodyti save, gauti daugiau žaidimo minučių, kurių prie Ivano vienas ar kitas žaidėjas turėtų mažiau. Be to, su Ivanu esame kažkiek labiau nuspėjami. Varžovams sunkiau, kai dabar žaidžiame įvairiapusiškesnį krepšinį. Dabar mažiau statiško krepšinio, nors ir su Ivanu turime savų privalumų.“
Galiausiai ir emocijų katile Vilniaus krepšininkai jautėsi patogiau.
„Pirmas kartas, kai tiek daug emocijų tęsėsi visas rungtynes, – neslėpė A.Butkevičius. – Labai ilgai viskas užsitęsė. Įdomi patirtis. Gerai, kad išėjome kaip nugalėtojai. Ir tai svarbiausia.“
Maža arena patinka „Rytui“, bet netinka panevėžiečiams
Kitas „Ryto“ privalumas trečiadienį tapo mažoji „Jeep“ arena, kurioje sostinės komanda treniruojasi ir sužaidė daugumą sezono rungtynių.
Nors finalas planuotas 10 tūkst. vietų „Avia Soliutions“ arenoje, dėl Jameso Blunto koncerto rungtynės buvo perkeltos į mažesnę salę, kurioje „Rytas“ jaučiasi geriau, o varžovai – atvirkščiai.
„Sunkau žaisti, – neslėpė K.Žemaitis. – Mažesnė arena, labiau viskas suspausta, didesnis triukšmas. „Rytas“ tikrai geriau jaučiasi čia. Nemeluosiu – ASG arenoje mums geriau žaisti, nors tai negali būti pasiteisinimas, nes tragiškai atrodėme.“
G.Maldūnas apie mažąją „Ryto“ areną pasisakė dar kategoriškiau.
„Ar tokio ažiotažo mačai turėtų vykti „Jeep“ arenoje? Ar ji yra tinkama? Faktas, kad ne. Ši arena tikrai nėra pritaikyta tokioms rungtynėms. Mano žmona buvo rungtynėse. Po dvikovos kalbėjome, jog ten nėra jokios ventiliacijos. Baisu, galvą skaudėjo iki pat užmigimo. O dar tas alaus kvapas... Žmonės pilstosi alumi ant žemės, niekas nevalo. Oro trūksta. Žinoma, „Rytui“ tai labai gerai, nes atmosfera – puiki. O kas būtų šiltesnę dieną? Kondensatas rinktųsi ant parketo, atsirastų paslydimo ir traumų tikimybė. Labai pavojinga. Galima žaisti toje arenoje, bet tikrai reikia mažinti žiūrovų skaičių. Sausakimša tikrai negali būti, užtektų pusantro tūkstančio. Tuomet būtų galima geriau viską kontroliuoti“, – dėstė G.Maldūnas.
Jis pridūrė, kad incidentą su sirgaliumi padėjo išsiaiškinti jo žmona, irgi buvusi arenoje. Tai ji paaiškino, ką Gabrielius norėjo pasakyti nuo suolo, tad Vilniaus aistruolis atsiprašė.
Serija įgauna pagreitį
Ketvirtosios finalo rungtynės vyks Panevėžio „Cido“ arenoje šeštadienį.
„Mums kažko stinga, tikėkimės, kad šis incidentas duos kažkokį impulsą, – vylėsi G.Maldūnas. – Tikiuosi, kad sirgaliai mums labiau padės. Tikiuosi, kad mūsų sirgaliai bus protingesni nei Vilniaus sirgaliai. Taip pat viliuosi, kad taip kitos komandos žaidėjų nežemins. Mums reikia būti protingesniems ir tiesiog sekti savo žaidimą. Tikiuosi, mums pavyks nuraminti savo nervus, įtampą ir viskas bus gerai.“
„Ryto“ stovykloje aukso žiedų irgi dar niekas nesimatuoja.
„Apgynėme namų areną. Ties tuo dabar viskas ir baigiasi – dar nieko nepadarėme, – pabrėžė A.Butkevičius. – Važiuojame į Panevėžį, kur jie tikrai žaidžia gerai prie savo sirgalių. Darbas dar nepadarytas. Dvi pergalės yra gerai, bet jų reikia daugiau.“