| Rio 2016 | Lietuva – Argentina | Grupės varžybos |
Perimetro žaidėjo svajonė
Žinote, apie ką svajoja naktimis kiekvienas staigus įžaidėjas ir atakuojantis gynėjas? Per pikenrolą išsikeitus ginamaisiais likti pulti prieš Luisą Scola.
Scola – vis dar protingas ir techniškas žaidėjas, bet staigiai pakeisti judėjimo kryptį jam yra neįmanoma misija. Ketvirtajame kėlinyje M.Kalnietis veržėsi pro jį kaip pro stovintį dukart, o Renaldas Seibutis pelnydamas taškus su argentiniečio penktąja pražanga praktiškai įtvirtino trečiąją pergalę.
Galvosūkis Kazlauskui
Jonas Valančiūnas šiandien nefunkcionavo. Ir treneriui teko priimti sunkų sprendimą išimti ryškiausią žvaigždę iš žaidimo. Tai buvo vienintelis kelias į pergalę.
Lietuva pirmavo 59:50 ir su J.Valančiūnu pralaimėjo atkarpą 11:0. Klasikinio „centro“ žaidimas nugarą į krepšį nėra J.Valančiūno duona. NBA jis įpratęs rinkti taškus po puolime atkovotų kamuolių arba idealių komandos draugų perdavimų, kai belieka tik įdėti iš viršaus.
Nuolatiniai kamuolio įmetinėjimai vidurio puolėjui prie gero neveda ir mes vėl grįžtame prie to, kad Lietuva žymiai efektyviau puola su žemesniu penketu.
Domantas Sabonis yra visiškai susitvarkęs su įtampa ir pasiruošęs žaisti lemiamas minutes. Jo ir Pauliaus Jankūno tandemas aikštelėje puikiai žiūrisi, o ir M.Kuzminskas lieka per mažai naudojamu rezervu ketvirtojo numerio pozicijoje.
Su judriu penketuku lietuviai gerai stabdo varžovų žaidimą du prieš du, o ir patys puolime yra sunkiau gaudomi. Tai ypač svarbu prieš komandą, kuri aikštelėje laiko po du, tris veteranus.
Tai nereiškia, kad J.Valančiūno dominavimo šiose žaidynėse visai nepamatysime. Jis bus reikalingas su ispanais, o jei ketvirtfinalyje susitiktume su serbais, ten komandai būtinai reikės didelio „Toronto Raptors“ aukštaūgio indėlio.
Mačiulis
Tiesiog, Jonas Mačiulis. Taip, mes pamatėme, kad kartą metuose būna tos rungtynės, kuriose J.Mačiulis pataiko viską. Per rankas, griūdamas į užribį ir taip toliau. Jau rašiau, kad kartais užgimsta Mamba.
Bet mače su Argentina bet kokie metimai nekrito. M.Kuzminskas į krepšį metė 13 kartų. Galėjo mesti ir visus 20, tai buvo jo vakaras. M.Kalnietis irgi baudė Facundo Campazzo už bandymus per apačią lįsti iš užtvarų.
O kodėl 11 kartų į krepšį metė J.Mačiulis, aš nežinau. Laimei, vienas kosminis metimas įkrito itin svarbiu momentu.
Genijus Manu
Reikia atiduoti duoklę ir varžovui. 39-erių Emanuelį Ginobili aš drąsiai vadinu krepšinio genijumi. Argentina geresnio krepšininko kol aš gyvas neturės.
Kartais jo sprendimų aikštelėje nesupranta nei komandos draugai, nei varžovai. Jų tiesiog neįmanoma paaiškinti. Nes genijai dažnai lieka nesuprasti. Jo neįmanoma įstatyti į rėmus ir jokie treneriai seniausiai nebando to daryti.
Greggas Popovichius jau 2003 metis suprato, kad į jo rankas pateko neeilinių gabumų krepšininkas. Taip, jis vaidina, parduoda daug pražangų, bet tai irgi menas. Jis provokuoja pražangas tokiose situacijose, kur kitam žaidėjui net nešautų į galvą tokios avantiūros. Manu fizinės galimybės gerokai menkesnės nei prieš dešimtį metų, tačiau tai kompensuoja pasakiškas žaidimo skaitymas.
Savo standartais argentinietis nežaidė išskirtinai gerų rungtynių su Lietuva. Aš tiesiog norėjau priminti, kokio didžio krepšininko komandą nugalėjo mūsiškiai.
Didžiulis žingsnis
Lietuva grupėje, kurioje vien nežinomieji, per tris turus sugebėjo užsitikrinti vietą ketvirtfinalyje.
Mes visi galime ramiau atsipūsti, nes ši B grupė yra gerokai sunkesnė už bet kurią iki tol stambiuose krepšinio turnyruose. Tikrai nepamenu, kad kažkada lietuviai būtų patekę į stipresnę ir lygesnę grupę, kur yra penkios panašaus pajėgumo komandos.
Nuveikta labai daug, bet didieji darbai dar prieš akis. Prognozuoju, kad per likusius du grupės mačus mes išvysime dar vieną pergalę.
