Rio 2016 | Lietuva – Nigerija 89:80 | Grupės varžybos |
Nigerija šįkart kiek nustebino neblogu tritaškių pataikymu, o vikrius varžovų perimetro žaidėjus išgaudyti lietuviams nebuvo lengva.
Nuolat kalbama, kad Nigerija yra gerai dėl atšokusių kamuolių kovojanti komanda, tačiau tai yra mitas, kurį sugriovė ir Jono Kazlausko auklėtiniai.
Realybė yra tokia: Nigerija daug šoka kovoti dėl kamuolių, bet kur kas svarbiau yra tinkamai užsiimti poziciją (žiūrėti kaip kovoja Paulius Jankūnas arba Felipe Reyesas). Nemanau, kad Lietuva sužaidė labai geras rungtynes, bet savo pranašumą įrodė.
Trečiojo kėlinio lūžis Kobe Bryanto stiliumi
Po dviejų kėlinių Lietuvos rinktinė atsiliko penkiais taškais ir „Carioca“ arenoje kvepėjo intriguojančia kova iki pabaigos.
Taip buvo iki kol Jonui Mačiuliui rūbinėje įkando Juodoji Mamba. Tai tikrai ne pirmas herojiškas Maironio pasirodymas rinktinėje (žiūrėti praėjusių metų čempionatą), bet vis tiek privertė nusistebėti iš žavesio.
J.Mačiulis trečiajame kėlinyje pelnė 14 taškų ir padėjo komandai atitrūkti dviženkliu skirtumu. Krepšininkas, kuris visą sezoną klube atlieka pagalbinio žaidėjo funkcijas Madrido „Real“. Ten jis puolime iš esmės neturi jokio vaidmens, bet vasarą rinktinėje išdarinėja stebuklus. Jonas atrodo išsiilgęs kamuolio ir šiame čempionate yra dažniausiai į krepšį metantis lietuvis.
Prieš Nigeriją pataikė ir puskablius, ir tritaškį su sirena, ir metimus atsilošus. Kobe didžiuotųsi.
Maestro Kalnietis
Prastą pirmąjį kėlinį sužaidęs Mantas Kalnietis visą likusį laiką aikštėje buvo tiesiog fantastiškas. 12 rezultatyvių perdavimų gal ir nėra realus rodiklis, bet dėmesį noriu atkreipti į įžaidėjo priimamus sprendimus.
Jis nuostabiai kontroliavo žaidimą. Jautė, kada reikia ilgiau palaikyti kamuolį, kada įsiveržus į baudos aikštelę numesti prie tritaškio linijos, o kada atakuoti pačiam. Taip patikimai žaidžiantį M.Kalnietį aš laisvai įsivaizduoju NBA.
Žemas penketas
Jonas Kazlauskas tik trečiajame kėlinyje ryžosi išbandyti mažą penketą be tikro "centro" ir su Jonu Mačiuliu/Mindaugu Kuzminsku sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Nigerija buvo idealus varžovas žemo penketo variacijoms ir kažkiek keista, kad tokio penketo matėme nedaug.
Varžovai nebuvo patys parankiausi Jonui Valančiūnui, kuris ypatingai strigo iki ilgosios pertraukos. Vis tik ketvirtajame kėlinyje jis stipriai prisidėjo, kad komanda ramiai pabaigtų rungtynes. Tai tik mano pamąstymai, bet su mažu, judriu penketu lietuviai galėjo pirmauti ir po pirmųjų dviejų kėlinių.
Žvilgsnis į priekį
Man atrodo, kad matematiškai tiksliai dirbančiam Lietuvos rinktinės štabui ne visai paranku narplioti tokį varžovą kaip Nigerija. Iš nigeriečių tu gali laukti metimo į krepšį bet kurioje atakos fazėje, negali prognozuoti jų sprendimų aikštėje, taigi tikrai nėra paprasta paruošti žaidimo planą.
Gal tai nuskambės absurdiškai, bet planą paruošti argentiniečiams bus lengviau. Mūsiškiai neabejotinai stebės bei analizuos Argentinos ir Kroatijos rungtynes.
Dukart apmaudžiai pralaimėjus ispanams išankstinės B grupės prognozės keliauja į šiukšlių dėžę. Kova dėl išlikimo tęsiasi ir Lietuvos rinktinė joje atrodo gan saugiai.
Prognozavimas nėra mano stiprioji pusė, bet aš matau daugybę lietuvių pranašumų prieš Argentinos veteranus ir beveik neabejoju trečiąja pergale.