Lietuviai neabejotinai bus ta komanda, kurios stiprybė bus baudos aikštelėje. Ir nors problemos talpinant abu rinktinės NBA žaidėjus vienu metu aikštėje buvo garsiai eskaluojamos visų draugiškų rungtynių metu, D.Sabonio ir J.Valančiūno duetas aikštelėje kartu dažniausiai vesdavo ekipą į priekį.
Nerimą kėlė klaidų skaičius ir gynėjų susitvarkymas su spaudimu. Antrieji šansai po atkovotų kamuolių turėtų kompensuoti greitų atakų stygių, o tritaškiai turėtų tapti čempionato X faktoriumi, kuris gali nulemti rinktinės užimtą vietą.
Klaustukai Lietuvos rinktinės žaidime
- Klaidos ir gynėjų spaudimas
Itin daug pasirengimo ciklo metu buvo akcentuojamas klaidų skaičiaus mažinimas. Rinktinė nuo pat pirmųjų mačų rinkdavo didesnį nei 15 prarastų kamuolių skaičių ir šį rodiklį pavyko sušvelninti tik paskutinėse rungtynėse su Čekija, kuomet lietuviai atidavė 11 kamuolių varžovams.
Klysti yra normalu, tuo labiau draugiškose rungtynėse. Neramu darosi tuomet, kai atsiranda klaidų tipažas, kuris kartojasi kiekvienose rungtynėse.
Lietuvos rinktinėje matome du tokius šablonus: pirmasis – kuomet aukštaūgiai baudos aikštelėje susiduria su pagalbos gynyba ir laiku jos neįvertina ar neperduoda kamuolio, o antrasis – kuomet lietuviai susiduria su labai agresyvia varžovų gynyba per visą aikštelę bei praranda kamuolį ar nesugeba užsiimti tinkamos pozicijos atlikti deriniui.
Sunku tikėtis, kad D.Sabonis su J.Valančiūnu čempionate klys mažiau kartų. Abu turi didžiulį vaidmenį komandoje bei bus pagrindiniai varžovų rungtynių plano akcentai prieš kiekvieną mačą.
Oponentai, norėdami juos sustabdyti, spausis baudos aikštelėje, kartais dvigubins ir rizikuos ties tritaškio linija. Tačiau išvengus vienos kitos klaidelės išsimetant kamuolius, atsirastų papildomi ~4-5 taškai kiekvienų rungtynių metu.
Kitas dalykas, kuris krito į akis, tai įžaidėjų sunkumai, kuomet juos gainioja aukštesni arba vikresni gynėjai.
Mantas Kalnietis nėra toks greitas, kad galėtų jų lengvai nusikratyti, o Lukas Lekavičius yra per žemas, kad galėtų lengvai atlikti perdavimą ir pradėti derinį.
Net Pietų Korėjos ir Angolos gynėjai sudarė nemažų problemų mūsiškiams persivarant kamuolį ir organizuojant žaidimą. Varžovai, apčiuopę šią silpną vietą, bandys neleisti įžaidėjams kontroliuoti puolimo bei eiti į tas aikštelės vietas, kuriose reikia būti derinių metu.
- Pikenrolo gynyba
Visų pirma, reiktų suprasti, kokia schema ginasi Lietuvos rinktinė du prieš du metu kiekvienose rungtynėse, o tik vėliau daryti išvadas. Visose komandose, kuriose žaidžia Jonas Valančiūnas, pikenrolo metu jis ginasi laukdamas ar besileisdamas į baudos aikštelę. Ne išimtis ir Lietuvos rinktinė.
Pasyvios gynybos provokuojamas metimas yra iš vidutinio nuotolio. Jei puolantis žaidėjas pasirenka jį mesti – tai jau galime skaityti kaip gynybos pergalę. Vidutinis metimas po driblingo – vienas neefektyviausių metimų krepšinyje. Jo vertė kaip metimo iš po krepšio, o taiklumas – ne didesnis nei tritaškio.
Problemos prasideda tuomet, kai varžovai bando išnaudoti greitį bei atakuoja iki pat krepšio arba turi metantį centrą, kuris gali atšokti ir atakuoti iš trijų taškų zonos. Matėme, kad Jonas kartais nespėdavo prie Pietų Korėjos rinktinės natūralizuoto amerikiečio, kuris baudė net 5 metimais iš tolimesnės distancijos, ar turėdavo problemų, kuomet greitesni gynėjai verždavosi link krepšio.
Labai svarbi šios gynybos detalė – gynėjų užtvarų įveikimas bei trukdymas puolėjui prisiklijuojant jam prie nugaros. Lietuvos rinktinėje šiose situacijoje pasirengimo cikle geriausi buvo Marius Grigonis ir Arnas Butkevičius. Ši gynyba iš klaustuko gali greitai tapti stiprybe, jei tik varžovai per daug pamils metimus iš vidutinio nuotolio.
Stiprybės
- Žaidimas baudos aikštelėje
Lietuviai stengsis grūsti vieną kamuolį po kito ten, kur laukia mūsų didžiausia stiprybė: Sabonio, Valančiūno, Ulanovo žaidimas nugara į krepšį. Turime itin galingą priekinę liniją, kuri savo jėga bandys dominuoti prieš visus varžovus. Draugiškose rungtynėse Saboniui ir JV šiek tiek stigo taiklumo, tačiau net ir nepaisant to, tai bus pirma opcija puolime.
Išvydome ne vieną įdomų derinį, kurį Dainius Adomaitis paruošė tam, kad šie trys žaidėjai priimtų kamuolį kuo lengviau ir kuo geresnėse situacijose. Mažiukai statys nugarines, horizontalias užtvaras, net ir J.Valančiūnas vieno derinio metu turės išleisti E.Ulanovą į patogesnę poziciją.
D.Adomaičio kūrybingumas jau spėjo sulaukti dėmesio tviteryje, kur jo deriniais bei žaidėjų judėjimu įvedus kamuolį pasidalino ne vienas treneris bei apžvalgininkas. Jei šie deriniai veiks ir čempionatu metu, turėsime privalumą, prie kurio taikytis turės kiekviena komanda.
- Antrieji šansai
Lengva prognozuoti, kad rinktinė žais lėtą krepšinį, kuriame trūks lengvai gaunamų taškų greitajame puolime. Tą reikės kompensuoti antraisiais šansais bei taškais po jų. O tokių pasirengimo cikle netrūko – lietuviai griebė vieną kamuolį po kito ir kartodavo metimus iš po krepšio.
Taip, galbūt D.Sabonio ir J.Valančiūno žaidimas aikštelėje neatrodo labai sklandžiai, bet atitverti juos nuo krepšio – užduotis ne pati lengviausia. Taip pat komandoje yra E.Ulanovas, J.Mačiulis, M.Kuzminskas ir A.Butkevičius. Nesvarbu, kurie bus aikštelėje, visi mėgsta lipti ant lentos ir yra pakankamai atletiški surinkti po keletą kamuolių per rungtynes. Taškus greitajame puolime turėtų kompensuoti antrieji šansai.
X faktorius
- Tritaškiai
Šiuolaikinis krepšinis kartais tampa lengvai nuspėjamu – komanda, tą dieną daugiau ir taikliau pataikanti tritaškių, dažniausiai laimi rungtynes. Lietuviams tritaškiai metimai gali tapti ta riba tarp medalių ir nuviliančio čempionato.
Komandoms teks spaustis baudos aikštelėje norint sustabdyti aukštaūgius, todėl atlaisvės tritaškio linija. Matėme, kaip rungtynių su Čekija antrajame kėlinyje lietuviai po perdavimų iš baudos aikštelės pataikė keletą tritaškių iš eilės, spurtavo, o jų žaidimas atrodė patrauklus akiai.
Jei M.Kalnietis, M.Grigonis, M.Kuzminskas, J.Mačiulis ir kiti sugebės aukštu procentu išnaudoti savo galimybes, kurias sukurs jėga baudos aikštelėje – ši komanda gali grįžti namo su labai geru rezultatu.
Išvada
Čempionatas žada nelengvus iššūkius jau nuo pat pirmųjų rungtynių.
Visi taktiniai dalykai: deriniai, du prieš du gynyba ir kiti bus labai svarbūs, tačiau kertinis lietuvių sėkmę lemsiantis dalykas – rungtynių plano laikymasis bei komandinis žaidimas.
Reikia suprasti, kad ši komanda tikrai nėra pati individualiai talentingiausia čempionate ir net nepatenka į topinį trejetuką. Tačiau visuose sėkminguose čempionatuose mūsų rinktinę lydėdavo šie keli apibūdinimai – vienybė, koncentracija ir kova.
Pasirengimo cikle šiek tiek šlubavo trenerių nurodymų nepaisymas bei oponentų stipriųjų pusių nežinojimas. Tačiau jei ši komanda pamažu gerins žaidimą čempionato metu, bus maksimaliai susikaupusi laikantis plano ir kris ant kiekvieno kamuolio, tada ji gali tikėtis fantastiškų dalykų, o mes – nuostabių emocijų.
