Į karantiną užsidarantis pasaulis dairosi į Kiniją, kuri po dviejų mėnesių po truputį grįžta į normalų gyvenimo ritmą.
Kai tokiose Europos šalyse kaip Italija, Ispanija, Vokietija ir Prancūzija koronaviruso atvejų kasdien daugėja šimtais, o kartais – net tūkstančiais, oficialūs Kinijos pateikiami skaičiai rodo jau tik kelias dešimtis naujų užsikrėtusiųjų.
Atrodo, Kinija baigia pažaboti koronavirusą.
„Beveik visi asociacijos nariai giria Kiniją už tai, ką jie padarė. Kinija ėmėsi masiškų ryžtingų veiksmų stabdant protrūkį pačiame židinyje“, – sakė pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas.
Tiesa, koronaviruso baubo į namus įvarytas pasaulis pamiršo, kad būtent Kinijos valdžia ilgai nepripažino šios infekcijos ir leido jai plisti savaitėmis. Kad pirmieji apie didžiulę viruso grėsmę viešai prabilę medikai buvo persekiojami ir sulaikomi.
Didžiausi kritikai tikisi, kad tai Kinija prisiims atsakomybę už pasaulinę pandemiją, bet patys kinai skalbia amerikiečius už šio viruso protrūkį ir kaltina Vakarus.
Tačiau šio koronaviruso ir politinių intrigų židinio šešėlyje yra galbūt geresnis ir kur kas demokratiškesnis pavyzdys visam pasauliui. Tai vos per 130 kilometrų nuo Kinijos krantų nutolęs Taivanas, skalaujamas Ramiojo vandenyno.
Specialistai prognozavo, kad Taivanas bus bene labiausiai koronaviruso paveikta valstybė už Kinijos ribų.
Pirmiausia, dėl to, kad beveik milijonas Taivano piliečių dirba ir gyvena Kinijoje, o didžioji dalis jų turėjo grįžti į tėvynę švęsti Kinų naujųjų metų. Maža to, įprastu metu į Taivaną iš Kinijos kasdien atvyksta po 2 tūkst. turistų.
Tačiau 23 milijonų gyventojų valstybėje per visus tuos mėnesius užfiksuota tik 100 koronaviruso atvejų ir viena mirtis (kovo 18 d. popietės duomenys), kai Kinijos pateikti duomenys rodo beveik 81 tūkst. koronaviruso atvejų ir 3,2 tūkst. mirčių. Kaimyninių šalių skaičiai taip pat kelia nerimą: Pietų Korėjoje užfiksuota 8,4 tūkst. koronaviruso atvejų, Japonijoje – 882.
Skaičiuojant daugiau nei 100 užkrėstų valstybių ir teritorijų, Taivanas turi mažiausią atvejų koeficientą vienam žmogui – vos 1 atvejis 500 tūkst. žmonių.
„Čia jaučiuosi saugiai“, – džiaugiasi 25-erių Edvinas Šeškus, rungtyniaujantis Taivano superlygoje.
Žaibiška reakcija
Vos tik gruodžio 31-ąją Kinija oficialiai pripažino apie Uhano regione siaučiančią paslaptingą infekciją Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO), Taivano ligų kontrolės centras iškart pareikalavo tirti visus į Taivaną atvykstančius keleivius iš Uhano.
Nepaisant jautrių diplomatinių santykių su Kinija, sausio 12-ąją Taivanas įsiprašė į kaimyninę valstybę savo specialistų komandą, kuri įžvelgė infekcijos grėsmes.
Vos susigrąžinęs specialistus, Taivanas paprašė gydymo įstaigų testuoti savo ligonius ir pranešti apie įtartinos infekcijos atvejus. Tuo tarpu Vyriausybė identifikavo ligonius, operatyviai atsekė jų kontaktus ir izoliavo visus, kurie galėjo nešioti virusą.
Visa tai vyko dar kelias dienas prieš tai, kai Taivanas sausio 21-ąją paskelbė apie pirmą koronaviruso atvejį.
Taivanas mikliai įdarbino epidemijos kontrolės centrą, kuris padėjo žaibiškai sudaryti 124 veiksmų sąrašą visuomenės sveikatai apsaugoti. Jame buvo punktai nuo elementariausių prevencinių metodų, iki sienų apsaugos – tiek sausumos, tiek jūrų, nes Taivanas suprato, kad priemonių tik šalies viduje nepakaks.
Taivano sveikatos ministras Chenas Shih-chungas ne tik analizavo įtartinus atvejus, bet su ministerijų ir savivaldybių pagalbomis koordinavo situaciją visoje šalyje: tikslingai nukreipė valstybės lėšas būtiniausioms priemonėms, mobilizavo medikų personalą ir paskirstė dezinfekcinės prevencijos priemones.
Greičiau nei bet kokia kita šalis, sausio 26-ąją Taivanas uždraudė visus skrydžius iš Uhano. Netrukus buvo atšaukti skrydžiai iš kelių kitų Kinijos vietovių. Vos tik užsikrėtusiųjų skaičiai ūgtelėjo, Taivanas uždraudė į šalį atvykti užsieniečiams.
„Iš pradžių atkreipiau dėmesį tik į žodinius įspėjimus. Mūsų prašė vengti viešų didesnio susibūrimo vietų ir tiek. Apie virusą iš pradžių nieko nežinojau, todėl neturėjau apie jį jokios nuomonės. Bet kai komanda informavo, kad Taivanas uždraudžia skrydžius iš Kinijos ir didina patikrą oro uoste, situacija jau atrodė rimtesnė. Buvo net šiek tiek baisu, nes Taivanas nuo Kinijos – valanda skrydžio ir viskas“, – 15min pasakojo E.Šeškus.
Žmonių būklė – e.sistemoje
Taivanui pasitarnavo 2003-ųjų SARS protrūkiui sukontroliuoti sukauptų priemonių rezervas. Oro uostuose buvo greitai sumontuoti termovizoriai, kurie fiksavo karščiuojančius ar koronaviruso simptomus jaučiančius keleivius. Atvykėliai iškart privalėjo izoliuotis 14-ai dienų – net ir nejaučiant jokių simptomų.
Dar oro uosto eilėse mobiliaisiais telefonais skanuodami QR kodą žmonės galėjo pildyti elektronines anketas apie savo kontaktus ir sveikatos būklę.
Jų duomenys būdavo perduodami į tiesiai e.sistemą. Vyriausybė iškart gaudavo visą susistemintą informaciją ir galėjo tiesiogiai susisiekti su atvykėliais į šalį ar trumpąja žinute paprašyti izoliuotis nuo visuomenės.
Beje, technologijos padėjo Taivanui ne tik internetu sekti visų užsikrėtusiųjų arba neseniai į šalį atvykusiųjų būklę, bet taip pat informavo juos apie vengtinas vietoves ir naujino informaciją pateikdami žemėlapį su medicininių kaukių parduotuvėmis ir turimais jų kiekiais. Aukščiausi šalies politikai pabrėžė būtent technologijų svarbą suvaldant viruso plitimą.
„Taivanas yra žiauriai išsivysčiusi šalis, – pabrėžė E.Šeškus. – Kai pirmą kartą čia atvažiavau, nesitikėjau, kad čia bus taip gerai. Galvojau, kad bus kažkas tokio kaip Kinija – nelabai patiks. Bet Taivanas nustebino iš gerosios pusės.“
Už karantino pažeidimus ir simptomų nuslėpimą grėsė atsakomybė. Anot „NBC News“, vienas iš Uhano grįžęs žmogus, kitą dieną besilinksminęs Taivano naktiniame klube, gavo 10 tūkst. JAV dolerių baudą.
Visi su užsikrėtusiais žmonėmis kontaktavę asmenys buvo greitai identifikuoti, netrukus – pratestuoti, ir taip pat įsakyti užsidaryti namų karantinui. Beje, Taivanas atliko daug pakartotinių testų, kurie padėjo užfiksuoti naujų koronaviruso atvejų, net jei tų pačių žmonių testas pirmą kartą buvo neigiamas.
10 mln. kaukių per dieną
Kad užtikrintų būtiniausias saugumo priemones – kaukes, respiratorius ir dezinfekcinį skystį, Taivano Vyriausybė iškart uždraudė jų eksportą. Ji taip pat įvedė priemonių normavimo sistemą ir pardavinėjo kaukes vos po 10 euro centų.
Vyriausybė greitai užsakė naują priemonių partiją ir ženkliai padidino produkciją pasitelkusi kariuomenės pagalbą.
Dar sausio pabaigoje Taivanas turėjo net 44 milijonų medicininių kaukių rezervą, 1,9 milijono respiratorių ir per 1 tūkstantį pilnai izoliuotų palatų. Beje, pastaruoju metu Taivanas pagamina po 10 milijonų kaukių per dieną. Tankiausiai apgyventuose miestuose kaukės žmonėms padėjo ir jaustis saugiau, ir nepanikuoti.
„99 proc. taivaniečių nešioja kaukes, – šypsosi E.Šeškus. – Komandoje iškart jų gavome. Iš pradžių davė penkias, o po to kasdien duodavo po porą. Prašydavo visada užsidėti, kai tik išeidavome į lauką, ir nuolat jas keisti.“
Skaidri ir aiški informacija
Vyriausybė nurodė televizijoms ir radijo stotims kas valandą transliuoti oficialius pranešimus apie koronavirusą: kaip jis plinta, kaip svarbu ir kaip tinkamai plautis rankas, kada užsidėti kaukę.
Taivano valdžia buvo įsitikinusi, kad tik tada, kai žmonės gaus skaidrią, taip pat – aiškiai išdėstytą medicininę informaciją, žmonės bus ramūs ir nepanikuos.
Tuo pačiu Vyriausybė tikrino ir tikslino visą melagingą visuomenėje sklidusią informaciją. Tai buvo arba skuboti ir nepatikrinti straipsniai žiniasklaidoje, arba kibernetinės atakos iš Kinijos.
Žmonės buvo informuoti, kad dauguma pacientų junta tik nežymius simptomus arba visai jų nejaučia, todėl mirtingumas turėtų būti mažesnis, nei iki tol buvo baiminamasi.
Jie taip pat suvokė, kad įtaką viruso platinimui turi ne žmogaus tautybė ar rasė, o kelionių istorija ir kontaktai su apkrėstaisiais. Tai padėjo apsisaugoti nuo potencialios diskriminacijos.
Edukuojamos buvo ir krepšinio komandos.
„Valstybė kartą per savaitę atsiunčia vieną žmogų, kuris suteikia informacijos, kaip elgtis, ką daryti, kaip plauti rankas, dezinfekuotis, nešioti kaukes, kada jas keisti ir kaip plauti“, – pasakojo E.Šeškus.
Temperatūros matavimas – ir prie buto, ir prie kavinės
Į koronaviruso medžioklę įsitraukė visos savivaldybės.
Taivano duomenimis, net 95 proc. tėvų prieš išleisdami savo vaikus į mokyklą namuose matuodavo jų kūno temperatūrą ir visą informaciją iškart perduodavo ugdymo įstaigai.
Žmonės suprato, kad nepriklausomai nuo Vyriausybės veiksmų ir rekomendacijų, pirmiausia jie patys buvo atsakingi už savo saugumą.
Beveik visos kompanijos, mokyklos ir viešos sporto įstaigos savo patalpose naudojo termovizorius, kuriais matavo į patalpas atvykstančių žmonių temperatūrą. Kaip ir daugumoje kitų viešų uždarų vietų, antai restoranuose, parduotuvėse ar biuruose, daugiabučių liftuose buvo įrengti rankų dezinfekavimo skysčiai.
Be visų prevencinių priemonių, Taivano Vyriausybė sureguliavo visą ekonominį strateginį planą, kaip padėti šeimoms ir verslams.
Įdomu, kad Taivanas išvengė visuotinio karantino, tik primygtinai rekomendavo vengti viešų renginių: buvo atšaukti koncertai, masiniai renginiai. Valdžia pageidavo, kad žmonės kuo mažiau dalyvautų tokiuose viešuose pasibuvimuose.
Tad E.Šeškaus gyvenimas dabar sėslesnis nei įprastai.
Anksčiau jis prasiblaškydavo išeidamas į miesto centrą, lankydamasis kino teatruose, viešuose renginiuose. Dabar jis gyvena nuobodžiu režimu „namai-salė-namai“.
Keliaudamas iš namų, įėjęs į liftą jis spaudžia vieną iš mygtukų, kurie užklijuoti specialia plėvele – ši keičiama kas valandą.
Įeidamas į krepšinio salę, termovizoriumi jis patikrinamas dėl temperatūros. Lygiai tas pats einant į kavinę ar bet kurią kitą vietą. Net ir grįžtantį namo į butą jį prie įėjimo tikrina į postą atsiųsti darbuotojai.
„Kai dabar turime rekomendaciją nesilankyti viešuose renginiuose, tai tiesiog sėdžiu bute ir laikausi nurodymų“, – 15min sakė E.Šeškus.
Rungtynių metu – speciali priežiūra
Taivano krepšinio federacija buvo susitikusi su vietos superlygos komandomis ir aptarė galimus sezono scenarijus.
Ekipų vadovai neturėjo ketinimų nutraukti sezoną ir sutarė iki kovo pabaigos žaisti be žiūrovų. Taivano čempionato rungtynės vyksta tuščių tribūnų apsuptyje, bet toliau transliuojamos per televiziją.
Krepšininkų saugumui – maksimalus dėmesys.
Prieš rungtynes profilaktiškai tikrinama kiekvieno žaidėjo kūno temperatūra, dezinfekuojamos rankos. Vos tik per komandų apšilimą žaidėjas prieina prie suolo ar ant jo prisėda, į rankas tiesiamas dezinfekcinis skystis. Nuolat dezinfekuojamas ir pats kamuolys. Tas pats ir per minutės pertraukėles.
Be rankų dezinfekcijos, ypatingas dėmesys skiriamas rankšluosčiams.
Šiuos krepšininkams vos panaudojus iškart meta į maišus ir neša dezinfekuoti karštuose garuose. Kai pakeičia kelis rankšluosčius, tuos dezinfekuotus parneša atgal.
Su šiomis visomis prevencinėmis priemonėmis E.Šeškaus komandos personalui padeda du studentai.
„Kiek pakalbu su žaidėjais, tai niekas nepanikuoja ir visi reaguoja labai ramiai. Ir kitų komandų užsieniečiai žaidėjai jaučiasi saugiai, – patikino E.Šeškus. – Aš taip pat čia jaučiuosi labai saugiai, kai matau, kad žmonės ir žaidėjai ne panikuoja, o daro viską, kad apsisaugotų. Tai man čia labai ramu.“
Padėtis Europoje stebina
E.Šeškus ketina baigti sezoną balandžio pabaigoje ir tada grįžti namo į Lietuvą. Bet jis dar neįsivaizduoja, kaip tada atrodys jo maršrutas namo, kai Europos šalys viena po kitos užsidaro sienas ir neįsileidžia užsienio keleivių.
„Gal tuo metu net nebeįleis į Lietuvą“, – šypsosi E.Šeškus, bet už tų pokštų juntama nuoširdi nežinomybė.
Lietuvoje jis izoliuotų save 14-ai dienų ir su niekuo nekontaktuotų. Štai ir jo brolis Domantas neseniai grįžo iš Italijos ir dvi savaites gyvens vienas bute.
„Jeigu visi žmonės į tai atkreiptų dėmesį, tai ir tų susirgimų būtų daug mažiau, – samprotauja E.Šeškus. – Taivane mažai susirgimų dėl to, kad jie labai anksti ėmėsi visų priemonių, kai tik išgirdo apie kelis atvejus Uhane.“
Jis kasdien bendrauja su mylimąja Dalia Belickaite, šeimos nariais ir savo bičiuliais Lietuvoje. Taip pat įdėmiai seka naujienas mūsų šalyje. Ir tie vaizdiniai kitoje pasaulio pusėje jį stebina.
„Kai kurie žmonės stebina iš blogosios pusės, – neslėpė E.Šeškus. – Mačiau, kad Kaune pora grįžo iš Šiaurės Italijos ir toliau vaikščiojo į viešus renginius. Neaišku, kiek žmonių jie dar galėjo užkrėsti...
Taivane iškart visus perspėja, kad nebūtinai turi turėti temperatūros ar jausti simptomus, bet vietiniams iškart pasakyta, kad geriau nevažiuoti pas senelius, vyresnio amžiaus žmones, nes jaunesni gali būti viruso nešiotojai. Prašo vengti viešų vietų, pakentėti, kol viskas bus sprendžiama toliau.
Svarbiausia yra nepanikuoti, prisižiūrėti save ir vyresnius žmones. Taivane tą iškart ir pasakė: nepanikuokit, o plaukit rankas, dezinfekuokit, venkit viešų renginių ir viskas.“
Patys taivaniečiai įsitikinę, kad jų pavyzdys naudotinas ir kitose šalyse.
Jų receptas – greita reakcija, technologijų išnaudojimas, bendras ir tikslingai nukreiptas Vyriausybės, savivaldybių, kitų įstaigų darbas, verslo pagalba ir žmonių sąmoningumas.
Tokioje aplinkoje E.Šeškus jaučiasi visiškai saugiai.
„Čia nejaučiu nė trupučio panikos. Žmonės gyvena normalų gyvenimą. Ir tualetinio popieriaus parduotuvėse gali nusipirkti kiek tik panorėjęs, – juokiasi krepšininkas. – Truputį keista stebėti tas naujienas Lietuvoje ir Europoje. Nors mes visai šalia Kinijos, bet čia visi labai gerai laikosi.
Man kas patinka, kad taivaniečiai supranta, jog virusas gali pražudyti žmones. Bet jie nepanikuoja, o daro, ką reikia – saugosi ir tiek. Daro viską, kad apsisaugotų.“
