Lengvas chaosas tvyrojo Lietuvos krepšininkių persirengimo kambaryje, kur kažkas juokavo, kad dar tiek vyrų nematė.
Daug sporto žurnalisčių ir žurnalistų suplūdo išklausyti mūsų komandos žaidėjų po 69:70 pralaimėtų rungtynių Belgijai.
Klausimai, temos šokinėjo, bet ir situacija buvo neeilinė – lietuvės pralaimėjo, bet kovoje prieš 2023 metų Europos čempiones parodė stiprų krepšinį, o nesėkmė tik vienu tašku nejaukė anksčiau nugrįsto kelio į 2025 metų Europos čempionatą.
Suprasti akimirksniu
- Oficialiai Lietuvos rinktinės patekimas į Europos čempionatą sekmadienį paaiškėjo praėjus kelias valandas po Lietuvos-Belgijos rungtynių, kai baigėsi ir mačai kitose grupėse.
- Keturias pergales per šešis mačus pasiekusi Lietuvos rinktinė dėl gero įmestų ir praleistų taškų santykio iškovojo vieną iš keturių vietų, skirtų geriausioms antrąją vietą aštuoniose atrankos grupėse užėmusioms komandoms.
Kai kurios žaidėjos dar gyveno paskutinėmis rungtynių akimirkomis.
„Iš tiesų bandžiau prasižengti ir ne kartą, bet nesušvilpė baudos, – paskutines 7 sekundes, kai belgės turėjo kamuolį, o tašku atsiliekančios lietuvės bandė prasižengti, aiškino Laura Juškaitė. – Tada dar gavau į veidą.
Paskui dar perėmiau kamuolį, tad švystelėjau – nesitikėjau pernelyg pataikyti, laiko nebebuvo.“
Vienai iš Lietuvos rinktinės lyderių L.Juškaitei teko atakuoti iš vidurio aikštės. Metimas nebuvo tikslus, bet ir pasirinkimo ji neturėjo.
„Užmečiau akį (į likusį rungtynių laiką) buvo likę 3 sekundės, bet tokiu metu... ar metras arčiau, ar toliau, – didelio skirtumo nėra“, – sakė ji.
Lietuvės bandė laimėti, bet jos dar prieš rungtynes žinojo, kad svarbu ir nepralaimėti dideliu skirtumu, nes tokiu atveju atsivertų daugiau spragų kitoms antrąsias vietas užėmusioms grupių komandoms pagriebti paskutinius bilietus į čempionatą.
„Rezultatą turime gerą. Buvome susikaupusios. Gal po rungtynių ketvirtadienį kiek per anksti pradėjome švęsti (po kertinės pergalės prieš Lenkiją), tad atėjome nusiteikusios nepridaryti nesąmonių. Liaudiškai sakant, atsakėme už savo šnekas, – kalbėjo L.Juškaitė. – Su minus vienu tašku turime būti garantuotos, bet dar reikia oficialiai sulaukti, o tada oficialiai atšvęsti.
Ką darysime dabar? Nežinau. Aš dar pabūsiu, bet kažkas skuba namo, kitoms gana anksti kelionės į savo klubus. Gal kažkaip paminėsime.“
Kol burtų keliu antidopingo specialistų patikrinimui pasirinkta L.Juškaitė išskubėjo į procedūrą, Giedrė Labuckienė sėdėjo ir bandė racionaliai apibūdinti padėtį.
„Aš žiūriu į didesnį paveikslą – reikėjo nepralaimėti 20 ar daugiau taškų, tad rungtynių pabaiga nebebuvo tokia jautri. Taip, pergalės labai norėjosi dėl žiūrovų, dėl geresnės grupės čempionate, bet nebuvo taip jau jautru, bent jau man, – sakė puolėja. – Manau, kad esu rami. Turėjome gauti daugiau nei 20 taškų, daug kitų dalykų turėjo sukristi, tad manau, kad tapome savo likimo kalvėmis.“
G.Labuckienę labiau jaudino vaizdas tribūnose.
Moterų rinktinė nėra prie to pratusi, bet vietų pastatyti automobilius prieš rungtynes „Twinsbet“ arenoje nebebuvo likę, o tribūnose smagiai ūžė 4,5 tūkst. žaliomis spalvomis pasipuošusių sirgalių.
„O Dieve. Aš žaidžiu krepšinį daugiau nei pusę savo gyvenimo, 15-20 metų, bet kad tiek žiūrovų būtų per mūsų varžybas Lietuvoje, kad būtų toks palaikymas… Nerealu. Šiurpas eina, – pripažino 34 metų krepšininkė. – Jau po ketvirtadienio rungtynių važiuojant namo sakiau savo vyrui (Arnui Labuckui, buvusiam profesionaliam krepšininkui): „Ar iš tiesų toks mano gyvenimas? Tiesiog nerealu. Vau, vau...“
Mes degančiomis akimis, žmonės graudinosi, paskui rašė, kad tai nuo emocijų... Visiems kartu pavyko tai patirti.“
Eglė Šventoraitė tai patyrė ne pirmą kartą.
Ji ir Santa Baltkojienė yra dvi žaidėjos dabartinėje rinktinėje, kurios žaidė 2015 metų Europos čempionate. Ten lietuvės laimėjo pusę rungtynių iš dešimties bei užėmė 8 vietą.
Tuo metu nei jos, nei tuometinės rinktinės lyderės Gintarė Petronytė, Kamilė Nacickaitė, Sandra Linkevičienė neįtarė, kad kito patekimo į Europos pirmenybes reikės laukti tiek ilgai.
„Be proto džiaugiuosi. Kad aš galėsiu sugrįžti į Europos čempionatą po tiek laiko... Dabar ir kitos galės pajusti ir suprasti visą tą aplinką“, – džiaugėsi 33 metų E.Šventoraitė.
Per pastarąjį dešimtmetį įvyko keturios nesėkmingos atrankos, o nepatekimai į žemyno čempionatus braukė ir svajones dėl pasaulio pirmenybių (pastarąjį sykį lietuvės ten žaidė 2006 m.) ar olimpinių žaidynių (niekada nežaidė).
„Įvyko kartų kaita, visos vėl užaugo, vėl visos esame stiprios“, – sakė E.Šventoraitė.
Kiek daugiau nei keturi mėnesiai lieka iki Europos pirmenybių.
Kelios rinktinės lyderės grįš į užsienio klubus, o kitos krepšininkės į mūsų šalies komandas.
Sekmadienį 22 taškus pelniusi Justė Jocytė užsiminė, kad dar neturi sprendimo dėl vasaros, kai atsiveria galimybė dalyvauti WNBA naujokių biržoje ir vasarą vykstančiame moterų NBA turnyre, bet ir Europos čempionatas bus surengtas vasarą – birželio 18-29 dienomis.
Suprasti akimirksniu
- 2025 metų Europos moterų krepšinio čempionatas vyks birželio 18-29 d. keturiose šalyse: Brno (Čekija), Hamburge (Vokietija), Bolonijoje (Italija) ir Pirėjuje (Graikija).
- Čempionato burtai bus kovo 8 dieną Atėnuose.
Galbūt į rinktinę grįš pernai ištekėjusi ir berniuko besilaukianti Kamilė Nacickaitė, o gal pokyčių bus ir daugiau.
„Įdomu kaip bus, – susimąstė G.Labuckienė. – Nesame pratusios ruoštis čempionatui. Įprastai kas rengdavosi 3 prieš 3 varžyboms, kas atostogaudavo, kas laukdavosi vaikučio.
Nežinia ir kokia sudėtis bus, kokia kieno bus motyvacija. Ir Justės Jocytės situacija įdomi, ir kitos merginos ruošėsi žaisti 3 prieš 3. Kamilė Nacickaitė pasiruošusi grįžti, kiek girdėjau. Bus įdomu.“
