Vyras krepšinį pamėgo prieš aštuonerius metus, o iki tol jam labiausiai patiko futbolas. Ši sporto šaka jam patinka ir dabar: prieš lietuvių mačą su Kroatija sirgalius visur vaikščiojo su „Barcelona“ futbolo klubo marškinėliais, tačiau prieš pat lietuvių rungtynes vėl užsivilko žalius marškinėlius su užrašu „Lietuva“.
„Pirmus Lietuvos marškinėlius gavau Europos čempionate Lenkijoje (2009 m. – red. past.), kai vienas vaikas man pasiūlė juos keisti į mano Ispanijos rinktinės marškinėlius. Lietuviški man tilpo į kišenę, – juokiasi Francisco. – Pasaulio čempionate Turkijoje nusipirkau dar vienus ir dar Lietuvos vėliavą, dabar turiu Valančiūno. Ispanijoje kitokių neįmanoma nusipirkti.“
Vis dėlto, ne J.Valančiūnas svečiui iš Ispanijos rinktinėje patinka labiausiai. Geriausi jam Mantas Kalnietis ir Robertas Javtokas, o visų geriausias Linas Kleiza. Jį Francisco palygino su ispanu Pau Gasoliu, bet ne dėl žaidimo, o dėl to, kad Linas – tikras lyderis.
Francisco stebėjo 2009, 2011 ir 2013 metų Europos čempionatus ir 2010-ųjų planetos pirmenybes Turkijoje. Visuose turnyruose Andoroje gimęs vyras palaikė Lietuvą. Kodėl? Nes mūsų šalyje krepšinis yra viskas.
„Pažiūrėkite, kaip lietuviai myli krepšinį. Žmonės Lietuvoje labai malonūs, labai serga už krepšinį, jie nepalieka rinktinės ir pralaimėjus. Į čempionatus užsienyje atvažiuoja tūkstančiai lietuvių, kai jūsų yra tik 3 milijonai. Į pirmąjį etapą Slovėnijoje atvažiavo 20 ispanų, nors mūsų yra keliasdešimt milijonų. Kažkas pas mus tikrai yra blogai“, – sako „Paco“.
Visos ispanės yra tamsios, tamsiais plaukais, o man taip patinka jūsų šviesiaplaukės. Labai.
Ispanas priduria, kad jam patinka ne tik sirgalių palaikymas, bet ir pačių krepšininkų elgesys su aistruoliais: „Lietuvos krepšininkai po pergalių dėkoja žmonėms, eina su jais pasisveikinti. Ispanijos krepšininkai laimi ir tiesiog išeina iš aikštės. Juk mums, sirgaliams, yra brangu vykti su rinktine į čempionatus.“
Paklaustas, kas dar be krepšinio jam patinka Lietuvoje, Francisco lyg mažas vaikas nudelbia akis žemyn ir tyliai ištaria „merginos“. Iškart po to garsiai juokiasi.
„Visos ispanės yra tamsios, tamsiais plaukais, o man taip patinka jūsų šviesiaplaukės. Labai, – svajingai, lyg vaikas apie norimą Kalėdų dovaną kalba pašnekovas. – Krepšinis, merginos ir alus. Tai trys svarbiausi žodžiai, kuriais apibūdinčiau Lietuvą. Tai mano antrieji namai.“
