„Žalgiris“ ir Milano „Olimpia“ stos į Eurolygos kovą ketvirtadienį nuo 20 val. Kaune, o buvęs abiejų šių klubų žaidėjas Jonas Mačiulis tuo metu tampys raumenis ir mankštins riešą krepšinio aikštėje Brešoje.
Šiame mieste 21 val. 15 min. prasidės Lietuvos rinktinės (8-0) mačas pasaulio čempionato atrankos grupėje su Italija (6-2).
„Dauguma žmonių tikriausiai pažiūrės abejas rungtynes“, – svarstė J.Mačiulis apie retą situaciją Europos krepšinyje, kai dėl FIBA ir Eurolygos kivirčų įdomios rungtynės lipa vienos ant kitų.
Nuo 2007 metų Lietuvos rinktinei atstovaujantis J.Mačiulis per savo karjerą yra regėjęs visko. Tačiau net šiam 33 metų krepšininkui, į rinktinę atkeliavusiam iš Atėnų AEK klubo, ketvirtadienio vakaras yra mįslė.
– Jonai, kaip jūs žvelgiate į tokią keistą padėtį krepšinyje?
– Įdomiai, aišku, sutapo. Mes žaidžiame Italijoje su italų rinktine, o į Kauną atvyksta italų komanda. Juokinga, bet tai gerai parodo vykstančio krepšinio organizacijų karo absurdą.
Visi jie kalba, kad viską daro dėl sirgalių, dėl žiūrovų, bet ši situacija parodo, kad tai – tik žodžiai.
– Jei būtumėte ne krepšininkas, o krepšinio sirgalius. Ką žiūrėtumėte ketvirtadienio vakarą?
– Būtent šioje situacijoje eičiau žiūrėti „Žalgirio“ rungtynių, bet tuo pat metu telefone sekčiau Lietuvos rinktinės rungtynių rezultatą.
Vis dėlto rinktinės rungtynių baigtis reiškia mažai. Jei tokio mačo rezultatas lemtų patekimą į pasaulio čempionatą ir svarbią vietą grupėje, tada žiūrėčiau Lietuvos rinktinę.
Dabar padėtis daugiau mažiau aiški, pasaulio čempionatas – garantuotas. Tad galima būtų eiti žiūrėti „Žalgirį“.
– Ar rinktinei praverstų Eurolygos žaidėjai – M.Kuzminskas, A.Gudaitis, Lukas Lekavičius, keli „Žalgirio“ krepšininkai rungtynėms Vilniuje su Kroatija sekmadienį? Kitose rinktinėse bus Eurolygos žaidėjų, kurie atvyks į antrąsias rungtynes savaitgalį. Ar apskritai būtų verta, kad po jūsų rungtynių Italijoje įvyktų pakeitimų kitam mačui su Kroatija?
– Esant būtinybei, manau, kad jie norėtų atvykti, o ir klubai galbūt išleistų.
Bet esame geroje turnyrinėje padėtyje, viskas mums yra gerai, tad ir būtinybės nėra. Šioje padėtyje nematau reikalo.
Rinktinė | Perg. | Pral. | +/- |
1. Lietuva | 8 | 0 | +163 |
2. Italija | 6 | 2 | +94 |
3. Lenkija | 4 | 4 | +12 |
4. Vengrija | 4 | 4 | +2 |
5. Nyderlandai | 3 | 5 | +1 |
6. Kroatija | 3 | 5 | +6 |
Bet kitos komandos, kurios vis dar kovoja dėl patekimo į pasaulio čempionatą ir kurioms liko svarbių atrankos rungtynių, ieško sprendimų ir kviečia žaidėjus, net jei jie gali sužaisti tik vienerias rungtynes iš dvejų.
– Ar jus patį Atėnų AEK lengvai išleido?
– Taip, lengvai. Dabar mūsų komandai ilga pertrauka, kitas rungtynes žaisime tik gruodžio 8 dieną. Taip kad problemų nebuvo jokių.
– Kokios sportinės formos jaučiatės sezonui artėjant prie pusiaukelės?
– Geros. Žaidžiame, viskas yra gerai. Vieną dieną geriau, kitą – prasčiau. Tačiau šiaip – normalu.
– Šios sudėties rinktinėje nėra NBA ir Eurolygos žaidėjų. Ar tai reiškia, kad ir jums reikės imtis daugiau iniciatyvos puolant?
– Žinote, sunku iškart pasakyti, kad bus vienais iš mūsų lyderių. Manau, kad italai nagrinėja mūsų žaidimą ir turbūt kalba apie rinktinės senbuvius. Tikriausiai mums ir skirs daugiau dėmesio.
Tačiau viskas susieję. Mūsų komandoje du nauji veidai – Martinas Gebenas ir Gytis Masiulis, bet jų rekomendacijos geros, jei jauni žaidėjai bus drąsūs ir agresyvūs aikštėje, ir kitiems atsiriš rankos.
Manau, kad italai tikrai daug dėmesio skirs Mantui Kalniečiui, nes jis pagrindinis mūsų įžaidėjas. O aš tai kaip aš – po krepšiu kažkaip teks stumdytis su varžovų „trečiaisiais numeriais“. Svarbu, kad tvarka būtų komandos žaidime. Taškus jau kaip nors pasidalinsime (šypsosi).
– Italijos rinktinėje nebus kelių svarbių žaidėjų – Danillo Gallinari, Marco Belinelli, Luigi Datome ir Nicolo Melli, Danielio Hacketto. Kurios komandos pusėje yra pajėgumo svarstyklės pagal sudėtis.
– Jie vis tiek turi Allesandro Gentile, Pietro Aradori – jie turi gerų žaidėjų. Kitų vardai gal ir nėra tokie žinomi, bet šiais laikais visi žaisti moka. Jų rinktinę mačiau, bet svarbiau mums patiems sužaisti savo lygiu.
– Italijos krepšinio federacijos prezidentas Giovanni Petrucci kalbėdamas apie Lietuvos rinktinę drąsinosi ir priminė, kad italai yra įveikę Lietuvos rinktinę 2004 metų olimpinių žaidynių pusfinalyje. Tačiau jūs irgi turite, ką prisiminti pastaraisiais metais (Lietuvos krepšininkai laimėjo visus penkis tarpusavio mačus nuo 2004 m.)?
– Taip, bet mes, krepšininkai, gerai suprantame, kas yra istorija. Ją prisiminti gražu, bet kiekviena diena yra nauja, o istorija sporte ilgai gyventi negali. Pasidžiaugti baigus karjerą bus galima. Tačiau kol žaidžiame, turime eiti ir kautis prieš olandus, italus, prieš visus. Viską reikia įrodyti iš naujo.