Giedrius Žibėnas praėjusį sezoną svilino Kauno „Žalgiriui“ padus per „Betsafe-LKL“ finalą, bet šiame reguliariajame čempionate Vilniaus „Rytas“ sugėrė visus tris pralaimėjimus per akistatas su amžinuoju varžovu.
Trečioji nesėkmė atėjo sekmadienį, kai pajėgiausios sudėties į Kauną atvykęs „Rytas“ 78:92 nusileido „Žalgiriui“.
Pirmą vietą dar labiau sutvirtinęs Kauno klubas panaikino intrigą dėl pirmųjų vietų LKL reguliariajame čempionate, o „Ryto“ treneriui paliko daug galvosūkių.
„Mes neradome savo žaidimo, be to, ir daug gerų metimų prametėme. Aišku, ne be geros „Žalgirio“ gynybos. Jie tikrai rimtai pasižiūrėjo į rungtynes. Kad būtume konkurencingesni ir rimtesni tokiose rungtynėse, mes privalome tokie būti visą laiką. Pradedant nuo rungtynių su „Nevėžiu“, kai rungtynes turėjome uždaryti žymiai anksčiau, tęsiant su „Lietkabeliu“, kai prie +25 turime rimčiau išeiti po ilgosios pertraukos. Kai nesi rimtas tokiose vietose, atėjus momentui nepaspausi stebuklingo mygtuko ir nepradėsi žaisti aukščiausiu lygiu.
Turime labai komfortabiliai jaustis būdami diskomforte. Turime treniruotis žymiai sunkiau ir turbūt ilgiau.“
– Susidarė įspūdis, kad po ilgosios pertraukos išaugo abiejų komandų intensyvumas ir fiziškumas. Ar turėjote griežtesnį pokalbį dėl kietesnės gynybos?
– Faktas, kad pirmoje pusėje praleidome lengvus taškus iš arčiau krepšio, bet atidarytos buvo ir stipriosios kairės rankos Ulanovui ir Lekavičiui. Iš to gavosi ir pagalbos iš stiprių pusių bei tie du tritaškiai į rūbinę. Vietoje to, kad turėtume 2-3 taškų atsilikimą, išėjome į rūbinę su minus 8. Atidarėme jiems stipriąsias rankas. Jeigu kas norėjo eiti į stiprią pusę, jie ir ėjo. To kietumo šiandien neužteko. Ilgosios pertraukos metu stengėmės įvesti pakeitimus, žaidėjai išėjo sureagavę, bet kai priartėjome iki minus dviejų, sekė labai greiti du tritaškiai ir iš ten mes nebegrįžome.
– Edmondas Sumneris pataikė tris tritaškius. Ar tai buvo jūsų rizika?
– Nebuvo jokios rizikos. Jis iš pagavimo tikrai gerai pataiko. Kiti žaidėjai ištampė mūsų gynybą, ėjome į pagalbas, nesugebėjome jam sutrukdyti ir iš to gavome tuos tritaškius. Jis tikrai gali gerai pataikyti iš pagavimo, tai nebuvo metimai iš driblingo, ties kuriais galėtume rizikuoti.
– „Žalgiris“ pirmą klaidą padarė tik 20-ą rungtynių minutę, iš viso suklydo tik keturis kartus. Ar tai labai kokybiškas jų žaidimas, ar jūsų agresyvumo trūkumas?
– Pirmiausia, pataisysiu, trys klaidos, nes viena – puolime pražanga. Realiai, mes privertėme juos suklysti tik tris kartus. Sutinku, kad tai daugiau mūsų gynybos, kamuolio spaudimo nebuvimo pasekmė. Turime gerai ir komfortabiliai jaustis dirbdami juodą darbą, nuo to kaifuoti. Bet šiandien to grįžimo į rungtynes per gynybą nebuvo.
Reikėtų pasižiūrėti rungtynes, ar apsigynėme du ar tris kartus iš eilės. Varžovų nesustabdėme gynyboje.
– Margiris Normantas pakilo nuo suolo ir sužaidė 20 minučių. Ar jis jau pasiruošęs šimtu procentų, ar dar turi problemų dėl Achilo?
– Labiau reikėtų klausti jo. Tai jį kažkiek seka iš paskos, bet tokiose rungtynėse tai nėra pasiteisinimas. Jis buvo pasiruošęs šimtu procentų.
– Iš pradžių atrodė, kad kertinė problema bus Keenanas Evansas, bet po pertraukos Lukas Lekavičius koncertavo aikštėje. Jis ir praeitą kartą prieš jus įmetė 17 taškų. Kas sunkiausią prieš Luką gynyboje?
– Jo greitis turbūt. Šiandien buvome paruošę truputį kitokią gynybą negu rizikas pirmoje sezono pusėje prieš „Žalgirį“, bet ta gynyba mums visiškai nepasiteisino, nes daug kada gynėjas vėlavo išlįsti iš užtvaros, o aukštaūgis – pakilti tiek aukštai, kiek reikia prieš Lekavičių. Kai Lukas gauna erdvės įsibėgėti, jis yra sunkiau sustabdomas.
– Sumetėte 78 taškus, atlikote 16 rezultatyvių perdavimų, bet po pirmos pusės su 41 tašku turėjote tik 5 perdavimus. Ar netrūko vienas kito įtraukimo į žaidimą?
– Pasirodė. Po pirmų dviejų kėlinių buvo tik 5 „asistai“. Taip, baigėme su 16, bet kai jie pradėjo keistis, norisi tos nerašytos taisyklės „didelis prieš mažą“, o mes iš tokių situacijų užsibaigėme nedidelį procentą atakų. Perimetre kažkur trūko kantrybės arba atsitempdavome neteisingą taikinį. Labai didelis akcentas buvo neatakuoti Hayeso, bet kažkodėl dažnai užsibaigdavo mūsų gynėjai prieš jį. Mes, treneriai, turime išsireikalauti iš žaidėjų, o žaidėjai turi parodyti daugiau kantrybės. Turime dirbti.
– Rungtynės buvo dažnai stabdomos dėl peržiūrų ir užsitęsė ilgai. Koks jūsų požiūris į tai?
– Kas aš toks, kad vertinčiau? Čia yra FIBA taisyklės, teisėjai daro savo darbą. Aišku, tas ankstesnis formatas tikrai buvo smagesnis, pirmiausia, žiūrovo akiai. Mums, treneriams, kartais yra ir pliusų, nes galime pasikviesti žaidėjus, pabraižyti derinį. Bet krepšiniui tai nemanau, kad daro suteikia papildomo grožio.
Atsimenu, kad praėjusiame sezone ar dar šio sezono pradžioje po rungtynių žaidėjai ir treneriai būdavo pakalbinami. Dabar tam jau nebėra laiko, nes rungtynės nebetelpa į TV transliacijas. Turbūt reikėtų daryti išvadas, bet jas reikia daryti ne mums. Matome, kad rungtynės užsitęsia. Ką daryti?
– Iki atkrintamųjų liko maždaug mėnuo, jūs jau beveik garantuotai būsite antri reguliariajame sezone. Ką reikia padaryti iki lemiamų kovų, kad komanda nepasijaustų per daug komfortabiliai ir įgautų rimtumo, nors likusios rungtynės nebereikš daug?
– Kur kas rimčiau treniruotis ir žiūrėti į tas likusias penkerias rungtynes labai rimtai. Pakilimų ir nuopuolių, tų kalnelių neišvengia niekas, nors daug kas tą etiketę klijuoja „Rytui“. Turime šiek tiek rimčiau žiūrėti į visas rungtynes. Kaip treniruosiesi, taip ir žaisi, kaip žiūrėsi į eilines rungtynes, tokios bus ir didelės rungtynės. Stebuklingi mygtukai neegzistuoja, kad atėjus atkrintamosioms paspausčiau ir susikaupę žaistume. To nebūna – kiekviena treniruotė, kiekviena diena yra labai svarbi.
– Esate ir rinktinės štabo narys. Ar manote, kad Lukas Lekavičius yra favoritas užimti antrojo rinktinės įžaidėjo vietą po Roko Jokubaičio?
– Atsakysiu labai paprastai ir sąžiningai: ateinančią savaitę susitiksime tiek su Kaziu (Maksvyčiu), tiek su Benu (Matkevičiumi) ir atvirai pasikalbėsim. Mano nuomone, Lukas yra to nusipelnęs. Galbūt sunkesnis sezonas Eurolygoje, bet potencialas didelis. Nepamirškite, kad šiemet gali būti gera problema mūsų trenerių štabui – ką kviesti į rinktinę, o ko ne. Čia yra geresnė problema nei būtų atvirkščiai. Bandysime spręsti tuos klausimus.
