Rezervuoti bilietai
Lagaminus į Rio jau tikrai kraunasi bent 10 žaidėjų.
Tiesioginio savo porininko įžaidėjo pozicijoje dar laukia Mantas Kalnietis. Rio taip pat matysime Renaldą Seibutį ir būtų labai keista, jei šių gynėjų užnugaryje neišvysime Ado Juškevičiaus.
Lengvųjų krašto puolėjų grandį jungs Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Mačiulis.
Po krepšiu neigiamas Donato Motiejūno atsakymas Jonui Kazlauskui surikiavo priekinę liniją, kurią sudarys Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas, Antanas Kavaliauskas ir Robertas Javtokas.
| Įžaidėjai: | Mantas Kalnietis |
| Atakuojantys gynėjai: | Renaldas Seibutis, Adas Juškevičius |
| Lengvieji krašto puolėjai: | Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas |
| Sunkieji krašto puolėjai: | Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis |
| „Centrai“: | Jonas Valančiūnas, Antanas Kavaliauskas, Robertas Javtokas |
Taigi, turime 10 žaidėjų, kurių kelionė į olimpines žaidynes jei ne 100 proc., tai bent 90 proc. suorganizuota. Ir lieka dvi laisvos vietos skrydyje Kaunas-Madridas-Buenos Airės-San Paulas-Rio.
Kalbama, kad praktiškai nėra skirtumo, kas užims 11-12 žaidėjo vietą, nes tie žmonės vis tiek gaus daugiausiai 10 minučių žaidimo laiko ir nepasirodys aikštėje maždaug pusėje rungtynių. Taip pernai buvo su Domantu Saboniu (4 rungtynės iš 9), Deividu Gailiumi (4/9) ir Luku Lekavičiumi (vid. 9,1 min.).
Tačiau jei J.Kazlauskas netikėtai sulauktų didesnio postūmio iš 11-12 krepšininko, treneris taptų genijumi, o toks netikėtas rezervinis impulsas galėtų pastūmėti komandą rimtiems laimėjimams.
Jonas Kazlauskas jau kiek nustebino iš kandidatų sąrašo anksti išbraukdamas Mindaugą Girdžiūną, taip sujaukdamas ankstyvąsias prognozes. Dėl Vaido Kariniausko išsiskyrė net ir trenerių štabo nuomonė, todėl aklai nuspėti J.Kazlausko pasirinkimą labai sudėtinga.
Akivaizdu, kad niekas kitas taip gerai neišmano jo krepšinio filosofijos, kaip jis pats. Ir tik J.Kazlauskas regi Lietuvos rinktinės žaidimo viziją olimpinėje scenoje. Bet galima numatyti jo pasirinkimo scenarijus ir priežastis.
Drąsus pasirinkimas
Krepšinyje pastaraisiais metais labai vertinamas žaidėjų universalumas ir gebėjimas žaisti keliose pozicijose.
J.Kazlauskas užsidėtų visus saugiklius, jeigu į olimpines žaidynes vežtųsi Vaidą Kariniauską ir Marių Grigonį. Bet tuo pačiu tai būtų ir drąsus pasirinkimas.
Jeigu kaip ir jo pirmtakai V.Kariniauskas „sudegs“ prieš aukščiausio kalibro varžovus, iš bėdos jo minutes pasisavins Adas Juškevičius, blogiausiu atveju – pats Renaldas Seibutis.
V.Kariniauskas rinktinėje jaučiasi vis drąsiau ir tai matosi jo žaidime. Kamuolys aikštėje su juo ėmė judėti vis laisviau, o 22 metų atakų organizatoriaus rezultatyvumas nuo 0 taškų kilo iki 9-ių. Be to, jis atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų visoje rinktinėje (vid. 4,5 rez. perd.).
Būtent šių savybių J.Kazlauskui reikėjo labiausiai iš atsarginio įžaidėjo. Galbūt V.Kariniauskas turi potencialo suteikti ramų poilsį M.Kalniečiui ant suolo.
Be to, jeigu V.Kariniausko išvyka pasiteisins, į įžaidėjo poziciją nereikės perstumti A.Juškevičiaus. Jis labai gerai jaučiasi žaisdamas atakuojančiu gynėju, kur gali ir paleisti taiklų tritaškį, ir atiduoti rezultatyvų perdavimą. Kam Adą stumti iš komforto zonos?
Tuo tarpu Marius Grigonis gali žaisti ir atakuojančio gynėjo, ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose. Tai leis rinktinės trenerių štabui laisviau stumdyti Joną Mačiulį ir Mindaugą Kuzminską į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, Adą Juškevičių – į įžaidėjo ir t.t.
Be to, M.Grigonio tritaškiai galėtų taptu geru impulsu komandai. Juolab, kad pasiruošimo cikle jis krepšį atakavo gerokai tiksliau (53 proc. met.) nei jo oponentas dėl vietos dvyliktuke Artūras Milaknis (30 proc. met.).
M.Grigonis, beje, buvo ketvirtas rezultatyviausias Lietuvos rinktinės narys (vid. 10 tšk.). Po jo tritaškių rinktinė bent dviejuose mačuose atitrūko dviženkliu skirtumu.
Kai A.Milaknis yra labiau vienpusiškas žaidėjas ir remiasi tritaškiais, tai aktyvų M.Grigonį buvo galima pamatyti kovingai nusiimant kamuolį po krepšiu (vid. 3 atk. kam.) ar jį iškrapštant iš varžovų rankų (vid. 1,2 per. kam.).
Būtent dėl universalumo sumetimų sunkiai dvyliktuke nusimato vieta Edgarui Ulanovui.
Bilietas su avansu
J.Kazlauskas gali nuspręsti, kad Adas Juškevičius turės persistumti į įžaidėjo poziciją ir vykti į Rio be tikro atsarginio įžaidėjo.
Kaip ir pats Artūras Milaknis neabejodamas savo metimu, su tuo pačiu tikėjimu ir avansu J.Kazlauskas galėtų pasiimti šį snaiperį.
Kodėl tai būtų avansas? Iš šešiolikos likusių kandidatų A.Milaknis buvo pats nerezultatyviausias rinktinės narys (vid. 4,3 tšk.), nors jo pranašumas ir yra taškais virstantys tritaškiai. O jų per pasiruošimą A.Milaknis pataikė tik 5 iš 17 (29,4 proc.).
Kita vertus, A.Milaknis jau yra ne kartą įrodęs, kad gali pataikyti kad ir 7 tritaškius (kaip, pavyzdžiui, VTB Jungtinės lygos finale su Maskvos CSKA), o tokia rekomendacija galėtų įtikinti J.Kazlauską.
A.Milaknis galėtų tapti tuo pavojingu vaidmens žaidėju, nuo suolo kylančiu praplėsti aikštę keliant grėsmę prie tritaškio linijos.
Su nedideliu avansu į Rio vyktų ir Edgaras Ulanovas. Kai prie nacionalinės komandos prisijungė pagrindiniai žaidėjai, jo indėlis smuktelėjo. Be to, Edgaras iš tų krepšininkų, kuriems aikštėje reikia laiko įsižaisti, o tokios prabangos kaip 11-12 žaidėjas jis neturėtų.
Bet E.Ulanovas galėtų praversti J.Kazlauskui žaidžiant žemu vikriu penketu ar ginantis prieš aukštus varžovų penketus.
Negalime įlįsti į Lietuvos rinktinės treniruotes ir J.Kazlausko galvą. Jis pats žino, ko komandai reikia labiausiai.
Vieną siurprizą J.Kazlauskas jau pateikė. Ar laukia dar vienas?
