Adas Juškevičius jau planavosi kelionę į Panevėžio „Lietkabelio“ treniruočių stovyklą, kai likus savaitei iki Europos čempionato padikaulį susilaužė Lukas Lekavičius.
Ado pavardė buvo pirma raudonajame Dainiaus Adomaičio telefonų knygos sąraše – treneris kritinę akimirką iškvietė gynėją į nacionalinę komandą.
Patikėkite, jausmas vykti į čempionatą todėl, kad kažkas gavo traumą, nėra pats geriausias.
Juolab kad A.Juškevičius neturėjo daug galimybių pajausti komandos – draugiškų rungtynių cikle sužaidė tik 34 minutes ir daugiau žiūrėjo, kaip žaidžia kiti, o ne rungtyniavo pats.
Situacija nebuvo maloni visiems. Adui – kad jau buvo paliktas už dvyliktuko borto, D.Adomaičiui – kad pranešė žaidėjui, jog yra vertesnių važiuoti į Europos čempionatą.
Tačiau pareiga šaukė – A.Juškevičius atidėjo kelionę į Panevėžį ir sugrįžo į rinktinės stovyklą.
Jis pasiruošimo metu buvo bandomas tai įžaidėju, tai atakuojančiu gynėju. Paskutinėse draugiškose rungtynėse treneris D.Adomaitis net išbandė Marių Grigonį kaip potencialų Manto Kalniečio dublerį įžaidėjo pozicijoje. Kitaip tariant, Ado nebuvo D.Adomaičio planuose.
Beje, tai dar vienas atsitiktinumas. Jeigu M.Grigonis būtų gerai sužaidęs antrąją rungtynių su Ispanija pusę, galbūt dabar tai jis keistų M.Kalnietį, o Adas daugiau krutėtų Tel Avivo paplūdimyje nei Tel Avivo arenoje.
Bet kaunietis, kaip tas metimas iš savos aikštės pusės į Izraelio krepšį, kaip reikiant išjudino Lietuvos rinktinę.
Dabar jis geriau pažįstamas kaip Adas-buzzerbeateris-Juškevičius. Jis ir italus baudė su pirmojo kėlinio sirena, kai, subtiliai suklaidinęs varžovą prie tritaškio linijos, susikūrė mažytį plotą mesti iš toli ir šovė neprašaudamas.
Tas tritaškis išlygino sunkaus pirmojo kėlinio pabaigą 23:23. Ir tai buvo tik pradžia.
Mes išvydome Adą, kuris šaltakraujiškai atakavo krepšį 2014-ųjų pasaulio čempionate, kai buvo vienas taikliausių snaiperių visame turnyre.
A.Juškevičius sužaidė du prieš du su Jonu Valančiūnu ir, nesulaukęs jokio dėmesio iš gynėjo po užtvaros, paleido taiklų šūvį.
Tai atrodė taip gerai ir solidžiai, lyg šitaip A.Juškevičius rinktinėje jau būtų užbaigęs šimtus atakų. Lyg tai būtų dar viena A.Juškevičiaus diena biure.
Vytenis Trumpickas juokėsi. Mantas Kalnietis švytėdamas mostelėjo rankšluosčiu. Šypsojosi ir Artūras Gudaitis. Visiems jiems toks geras Adas buvo staigmena.
Vėliau tas pats M.Kalnietis siuntė bendražygiui kamuolį į aikštės kraštą, iš kurio šis pasiuntė jau ketvirtą tritaškį – kiek per vienas Europos čempionato rungtynes dar nebuvo įmetęs joks Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Beje, trečiąjį kėlinį jau A.Juškevičius pradėjo starto penkete, žaisdamas šalia M.Kalniečio.
Tas pats rinktinės kapitonas ketvirtojo kėlinio pabaigoje, t.y. lemiamomis mačo minutėmis, vėl laimingas mosavo rankšluosčiu, aikštėje žvelgdamas į neprašaunantį Adą.
Jis buvo toks geras, kad pagrindinis atakų dirigentas galėjo sėdėti ant suolo.
„Jam psichologiškai tikrai nebuvo lengva. Žiauriai už jį džiaugiuosi. Adas sugrįžo į rinktinę ir ištraukė rungtynes su Italija“, – po rungtynių komandos draugą gyrė Mindaugas Kuzminskas.
„Adas atsarginis ratas“, – šaipėsi internautai, kai A.Juškevičius vėl buvo iškviestas į rinktinę po to, kai jį atkabino treneris.
Pabandykite įlįsti į gynėjo kailį ir įsivaizduoti save, jau susitaikiusį su nemaloniu trenerio verdiktu, o po to sugrįžtantį į rinktinę tik todėl, kad kažkas kitas susižeidė.
Bet A.Juškevičius antrą kartą demonstruoja šaltus nervus.
20 taškų pasirodymu su Italija A.Juškevičius pakartojo asmeninį karjeros rezultatyvumo rekordą rinktinėje. 2014-aisiais tiek jis buvo įmetęs į Pietų Korėjos krepšį.
Ir tai nebuvo vienų rungtynių šou. Maža to, su 10 naudingumo balų vidurkiu Adas tapo trečiu naudingiausiu rinktinės žaidėju Europos čempionate.
Pagal bendrą naudingumo balų skaičių, jis netgi lenkia pagrindinį rinktinės įžaidėją Mantą Kalnietį (30:28).
Pavyzdiniu 67 proc. tikslumu krepšį atakuojantis gynėjas iš nereikalingo tapo ketvirtu rezultatyviausiu komandoje (9,3 tšk.) ir septintu daugiausia žaidžiančiu (16,1 min.).
Su A.Juškevičiumi aikštėje Lietuvos rinktinė pelnė 20 taškų daugiau nei trys pirmieji varžovai. Palyginimui, tik Artūro Gudaičio (26) ir Edgaro Ulanovo (24) +/- statistika buvo geresnė.
„Kaip rūbinėje pasakiau... Manau, ambicingi žmonės daro vieną dalyką – įrodo, kad esi neteisus. Jei Adas taip nori man įrodyti, kad aš buvau neteisus, tai jam pavyko. Šaunuolis. Galiu jį tik pagirti“, – iškalbinga Dainiaus Adomaičio citata po pergalės prieš Italiją.
Lukas Lekavičius Atėnuose dabar ramiau stebi Lietuvos rinktinės žaidimą. Jo vietą užėmė patikimas žmogus.
