Pirmadienį šešios nacionalinės rinktinės – Graikija, Slovėnija, Lietuva, Prancūzija, Ispanija ir Italija – per Europos žemyno atrankos turnyrą užsitikrino kelialapius į pasaulio čempionatą, 2023-ųjų metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 10 dienomis pirmą kartą istorijoje vyksiantį daugiau nei vienoje valstybėje – Indonezijoje, Japonijoje ir Filipinuose.
Nuo ketvirtfinalio etapo finalinės kovos vyks Filipinų sostinėje Maniloje.
Kiek anksčiau vietas pasaulio taurėje rezervavosi Latvija, Suomija ir Vokietija, tad iš Senojo žemyno liko vos trys nežinomieji, paaiškėsiantys vasario mėnesio pabaigoje atrankos lange, kuris lietuviams tebus formalumas.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalies krepšininkai yra praleidę du pasaulio čempionatus – 1994-aisiais Kanadoje ir 2002-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, o geriausią rezultatą užfiksavo 2010-aisiais Turkijoje, kai Lino Kleizos vedina komanda iškovojo bronzą.
Arti prizininkų pakylos Lietuva buvo ir 2014-aisiais Ispanijoje, tačiau mažajame finale dramatiškoje kovoje nusileido Prancūzijai.
Jono Kazlausko auklėtiniai po metų iškovojo Europos pirmenybių sidabrą ir stačia galva nėrė į ilgiausią apdovanojimų badą šalies istorijoje, kurį panaikinti Kazys Maksvytis su kompanija sieks jau kitąmet.
Lietuvos krepšininkai žais vienoje iš aštuonių grupių kartu su dar trimis komandomis, kurios burtų ceremonijos metu paaiškės kovo mėnesį.
15min pamodeliavo, kaip pasaulio čempionate galėtų atrodyti mūsų šalies nacionalinė komanda.
„Galvoju, kad reikia surinkti universalią komandą su skirtingomis rotacijomis. Matėme, kaip Lietuvai trūko gynybos Europos čempionate, bet Kazys Maksvytis yra sustatęs gynybą Kauno „Žalgiryje“. To reikės išsireikalauti ir rinktinėje. Žinoma, mes susiduriame su vidurio puolėjų problemomis savoje aikštelės pusėje, bet rinktinei ir apskritai trūko gynybos. Norėčiau, kad į komandą būtų paimti tinkamiausi, o ne geriausi dvylika žaidėjų, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo Linas Kleiza. – Taip, vieni žaidėjai negalėjo žaisti, kiti atsisakė, bet esmė tame, kad mes turėjome per daug vienpusiškų ir panašių žaidėjų. Išskyrus vienintelį Arną Butkevičių, kuris turėjo užduotis gynyboje, visi rinktinės krepšininkai buvo orientuoti į puolimą. Kas bus mūsų žaidėjai, kurie darys juodą darbą?“
Pagal pelnomus taškus nenusisekusiose Senojo žemyno pirmenybėse lietuviai buvo šešti (vid. 88,8 tšk.), bet pagal gynybą – vos keturiolikti.
Panašu, jog garantuotas vietas kitų metų rinktinėje, jeigu bus sveiki ir rodys norą žaisti, turi septyni žaidėjai, kurie praėjusį rugsėjį Vokietijoje fiksavo prasčiausią rezultatą šalies krepšinio istorijoje – vos 15-oji vieta.
Tai – geriausi du įžaidėjai Rokas Jokubaitis ir Lukas Lekavičius, atakuojantis gynėjas Marius Grigonis, puolėjai Ignas Brazdeikis bei gynyba išsiskiriantis Arnas Butkevičius ir lyderiai Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas.
Šalia jų drąsiai galime įrašyti ir Kauno „Žalgirio“ kapitoną Edgarą Ulanovą, kuris rinktinės marškinėlius pastarąjį kartą vilkėjo 2019-aisiais Kinijoje, tačiau šį Eurolygos sezoną pradėjo galingai.
Vadinasi, likę mūsų krepšininkai kovoja dėl paskutinių keturių vietų sudėtyje.
