Dee Bostas ir Axelis Toupane'as – šie du „Žalgirio“ legionieriai buvo tenaudojami 10 minučių ir aikštę paliko su nuliais ir minusais.
Šarūnas Jasikevičius praėjusį sezoną „Žalgirio“ sudėtyje pakeitė tik vieną žaidėją (paleido Vytenį Lipkevičių) ir per pusantrų metų parodė, kad yra pasirengęs kentėti dėl legionierių žaidimo.
Tačiau jeigu ši žaizda gilės, „Žalgiriui“ gali prireikti reanimacijos.
Tai buvo tik trečioji „Lietuvos ryto“ pergalė prieš „Žalgirį“ LKL čempionate per keturis pastaruosius sezonus.
Kaune pastarąjį kartą vilniečiai buvo laimėję prieš 3,5 metų, 2014-ųjų balandžio 26-ąją, kai pergalingą dvitaškį į „Žalgirio“ krepšį įrideno dabartinis žalgirietis Antanas Kavaliauskas, o Vilniuje dar žaidė dabartinis Šaro asistentas Darius Songaila.
Rimas Kurtinaitis (sugrįžęs į „Lietuvos rytą“) ar naujuoju „Lietuvos ryto“ vedliu iš lietuvių turintis tapti Rokas Giedraitis dar nebuvo nugalėję Kauno „Žalgirio“. Bet šie vyrai su fantastišku raudonos „Lietuvos ryto“ sirgalių armijos palaikymu Kaune išsiplėšė tą pergalę nagais iš pačios „Žalgirio“ širdies – „Žalgirio“ arenos.
Nors grandų dvikovos etiketę nusimetusioje amžinų varžovų dvikovoje toks įvykis pastaraisiais metais – retesnis nei „Neptūno“ ar „Lietkabelio“ pergalės prieš „Žalgirį“, „Lietuvos rytas“ Kaunui išsiuntė įspėjimo signalą.
Pirmiausia, „Lietuvos rytas“ puikiai pasiruošė rungtynėms.
Iš pradžių vilniečiai paspendė spąstus Kevinui Pangosui, agresyviai spaudė šeimininkus ir užtvėrę perdavimų takus leidosi į vieną greitą ataką po kitos.
Penkios žalgiriečių klaidos per 4 minutes, šešios per 6-ias, aštuonios per pirmąjį kėlinį: tos žalgiriečių kalėdinės dovanos leido vilniečiams patikėti, kad jie gali laimėti „Žalgirio“ arenoje.
Sparnai užaugo ir Martynui Echodui, kuriam labai reikšmingas buvo pirmasis dvitaškis nuo baudų metimo linijos. 20-metis po jo simboliškai spaudė kumštį ir aikštėje praleido 31 minutę, kai pirmojoje dvikovoje prieš du mėnesius, anot trenerio, dar buvo nepasiruošęs tokiam spaudimui ir težaidė minimalią 5,5 minutės atkarpą.
Beje, tai buvo jo ilgiausios rungtynės šį sezoną, o jose M.Echodas pasižymėjo 14 taškų, 6 atkovotais kamuoliais ir 23 naudingumo balais.
„Maladec Martynas“, – po rungtynių centrą rusiškai pagyrė Rimas Kurtinaitis.
M.Echodui, Kaune gimusiam ir „Žalgirio“ sistemoje užaugusiam žaidėjui, tai buvo pirmosios rungtynės Kaune po perėjimo į „Lietuvos rytą“. Jis kartu su bendražygiais po efektingų epizodų staugė „Žalgirio“ arenoje, visai nesibaimindamas piktų sirgalių replikų ir švilpimo.
„Lietuvos rytas“ pranoko „Žalgirį“ savo energija, nors sunku suprasti, kaip galima neužsivesti palaikant 11,2 tūkst. aistruolių, kai namų tvirtovę bando užimti principinis varžovas. Žalgiriečiai atrodė vangūs ir nuvargę psichologiškai.
Linui Kleizai betrūko „Lietuvos ryto“ marškinėlių. Atsarginių suolo gale sėdėjęs vilniečių sporto direktorius kartais taip emocingai reikšdavo emocijas, ypač – dėl teisėjų darbo, kad stebėtina, kaip sostinės klubo „suolas“ negavo techninės.
Kita vertus, tai buvo ne vien tik pretenzijos arbitrams. L.Kleiza dažnai pakildavo iš vietos ir paragindavo komandą net ir po sunkių epizodų.
Šis „Lietuvos rytas“ yra kitoks nei anksčiau. Nors sostinės komandoje nėra garsių pavardžių ir rūbinėje yra pilna legionierių, vilniečiams pavyko suburti profesionaliai dirbantį ir labai vieningą kolektyvą.
Šūkis „Kartu mes komanda“, kuriuo atsinaujinęs „Lietuvos rytas“ pasitiko sezoną, atrodo, įgauna prasmę.
Kad šis „Lietuvos rytas“ turi charakterį, simbolizuoja sostinės komandos sugrįžimas į kovą tada, kai „Žalgiris“ jau buvo atitrūkęs 49:41 ir, atrodė, galutinai nulauš susitikimą.
Vien gerai pasiruošti ir nusiteikti rungtynėms su „Žalgiriu“, kad jį nukautum, LKL klubams neužtenka. 11 taškų skirtumą panaikinę žalgiriečiai vėliau perėmė iniciatyvą ir ketvirtojo kėlinio pradžioje pirmavo 57:50. Bet tada R.Kurtinaitis ėjo va bank, kai likus žaisti 7 min. 10 sek. paleido į aikštę vienintelį tikrą aukštaūgį Martyną Echodą (keitėsi su Travisu Petersonu) ir keturis „mažiukus“ aplinkui – Mindaugą Lukauskį, Roką Giedraitį, Beną Madgeną bei Chrisą Kramerį (iš pradžių – Jimmy Baroną).
Šis žemas penketas laimėjo atkarpą 12:6 ir visiškai išsekino pagrindinį „Žalgirio“ penketą, kuriuo turėjo remtis Š.Jasikevičius.
P.Jankūnas keliskart nespėjo paskui „Lietuvos rytą“ gynyboje – ir dėl greičio, ir, ko gero, jėgų stygiaus. Dar prieš keletą dienų su Atėnų „Panathinaikos“ dėl pėdos skausmų tausotas kapitonas žaidė beveik 26 minutes – tiek, kiek sunkiausiose Eurolygos dvikovose.
Poroje situacijų P.Jankūnui buvo sunku įveikti net Roko Giedraičio gynybą. Žmogus, savo karjeroje rungtyniavęs ir atakuojančiu gynėju, buvo pastumtas į ketvirtąją poziciją.
Įdomiausia, kad visai neplanuotai. Loukas Mavrokefalidis dėl traumos težaidė 10 minučių, o dėl T.Petersono pražangų problemų R.Kurtinaitis buvo priverstas mesti po krepšiu R.Giedraitį. Avantiūra pasiteisino.
Gal nieko keisto, kad vos dvi minutes ketvirtajame kėlinyje poilsio gavęs P.Jankūnas paskutinėmis sekundėmis prametė pergalę galėjusį išplėšti dvitaškį iš vidutinio nuotolio.
Jeigu „Žalgiris“ būtų turėjęs patikimų žmonių ant suolo, galbūt Pauliui būtų pakakę ir sėkmės, ir jėgų rezervo tam šūviui pasiekti tikslą.
Bet Š.Jasikevičius neturėjo, iš ko rinktis.
Mūšių su „Lietuvos rytu“ svarbą geriausiai suvokia vietiniai žaidėjai, bet, be P.Jankūno, Š.Jasikevičius daugiau nerado lietuvių, kuriais galėtų pasitikėti.
Antanas Kavaliauskas per 14 minučių prarado 4 kamuolius.
Edgaras Ulanovas neatsipeikėjo po kovingų rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“ ir buvo nepastebimas su 2 taškeliais ir minus 12 +/ – rodikliu.
Paulius Valinskas žaidė lyg nesavas ir pro šalį metė 5 metimus, prisidėjęs prie „Žalgirio“ 11 taškų pralaimėtos atkarpos.
Artūras Milaknis pataikė tik 1 tritaškį iš 7 ir prisidėjo prie fatališko „Žalgirio“ tritaškių pataikymo (18 proc.).
O iš legionierių, deja, „Žalgiris“ jau ne pirmą kartą negalėjo tikėtis rimtesnės pagalbos.
Nors Brandonas Daviesas per 10 minučių atkarpą buvo ir rezultatyvus (8 tšk.) ir efektyvus (9 naud., +8), „Žalgirio“ treneris neišdrįso naudoti jo ilgiau.
Su Dee Bostu „Žalgiris“ dviejų minučių atkarpą laimėjo 7 taškais, tačiau Šaras daugiau nuo suolo legionieriaus nebepakėlė. Luko Lekavičiaus netekties nekompensuojantis amerikietis taip ir neužsitarnavo „Žalgirio“ specialisto pasitikėjimo.
Axelis Toupane'as žaidė 8 minutes ir per jas spėjo sudirbti „Žalgiriui“ minus 12 taškų.
Kai daugumos lietuvių pasirodymas sutapo su juoda diena visam „Žalgiriui“, klubo užsieniečiai negali pasiūlyti Š.Jasikevičiui patikimos pagalbos nuo atsarginių suolo.
Tokia tendencija vyrauja Eurolygos turnyre.
Pavyzdžiui, remiantis lietuvio Mykolo Stumbro statistiniais skaičiavimais, su Axeliu Toupane'u aikštėje „Žalgiris“ įmetė net 32 taškais mažiau nei varžovai, o tai antras prasčiausias rezultatas komandoje.
Kiti statistiniai parodymai taip pat rodo, kad, prancūzui būnant aikštėje, „Žalgiris“ turi neigiamą atkarpą.
Per vienas rungtynes prancūzas renka vid. 6,2 taško ir 5,5 naudingumo balų per 15 minučių, bet taip jau sutampa, kad su A.Toupane'o išėjimu į aikštę „Žalgirio“ puolimas ima strigti, o jo individualūs gynybiniai sugebėjimai negelbėja komandos gynybos.
Palyginimui, A.Toupane'as turi šeštą prasčiausią +/ – rodiklį tarp Eurolygos žaidėjų, aikštėje išbūnančių iki 15 minučių.
Dee Bosto pasirodymai ant parketo taip pat tik dar labiau pristabdo „Žalgirio“ puolimą.
Nors jam būnant aikštėje žaliai balti šiek tiek geriau ginasi, bendras rodiklis yra neigiamas – M.Stumbro skaičiavimais, D.Bostui būnant aikštėje „Žalgiris“ Eurolygos varžovams nusileido 12-a taškų.
Naujausiomis žiniomis, „Žalgiris“ atsisveikino su 28 metų amerikiečiu.
Pavyzdžiui, Brandono Davieso išėjimai jau irgi kainavo „Žalgiriui“ minus 18 taškų.
Beje, Aaronas White'as yra vienintelis legionierius, kuris per 11 Eurolygos turų prisidėjo prie teigiamų (skaičiuojant bendrai), o ne neigiamų atkarpų.
M.Stumbro skaičiavimais, jo +/ – rodiklis yra geriausias visoje „Žalgirio“ komandoje (+33). Amerikiečiui būnant aikštėje, smarkiai pagerėja žalgiriečių gynyba. Skaičiuojant statistiką per 100 atakų, be A.White'o aikštėje, „Žalgiris“ praleidžia net po 14 taškų daugiau, nei jam būnant ant parketo.
Bet jo kolegų iš užsienio indėlio „Žalgiriui“ dar trūksta.
„Žalgirio“ legionieriai jau ne pirmą kartą savo mintimis ir žaidimu buvo ne aikštėje. Šaras kantrus su užsieniečiais ir yra sakęs, kad yra pasirengęs iškęsti žalgiriečių augimo skausmus.
„Pasakiau žaidėjams, kad esu pasiruošęs kentėti, nervintis, kad tik būtų pergalės. Gal geriau laimėti blogai žaidžiant, nei pralaimėti gerai žaidžiant“, – po sunkios pergalės prieš Stambulo „Anadolu Efes“ kalbėjo Š.Jasikevičius.
Kiek ilgai Šaras kentės, jeigu pergalių nebus ir vis pasitaikys tokių rungtynių, kaip su „Lietuvos rytu“?
