Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 01 18

„Lietuvos ryto” pergalė prieš „Žalgirį”: 10 svarbiausių analitinių faktų

Pirmoje Šarūno Jasikevičiaus ir Tomo Pačėso dvikovoje lemiamais veiksniais tapo ne tik įvykiai aikštelėje, bet ir už jos ribų. Noro ir nuovargio skirtumai buvo daugiau nei akivaizdūs. Tiesa, 40 minučių nepakako išsiaiškinti noro ir nuovargio santykio ir suprasti, visgi kas tą vakarą buvo svarbiau – didžiulės Vilniaus „Lietuvos ryto” pastangos ar pavargęs Kauno „Žalgiris”.
Tomas Pačėsas
Tomas Pačėsas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tai patvirtino ir vyriausiųjų trenerių kalbos spaudos konferencijoje. Š.Jasikevičius supranta, kad tarp pralaimėjimo priežasčių yra nuovargis, tačiau žiūrėdamas į rytojų ir ruošdamasis sunkesnėms kovoms, turėjo akcentuoti norą (ir jo nebuvimą).

T.Pačėsas suprato, kad sekmadienį „Lietuvos rytas” buvo geriau pasiruošęs ir kur kas labiau norėjo pergalės, tačiau žvelgdamas į ateitį, akcentavo sunkias varžovų kojas ir galvas.

Žinoma, noro ir nuovargio tikrojo santykio nežinojimas sekmadienio rungtynėse kels tik dar didesnį ažiotažą prieš vasarį vyksiantį Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą ir paskutinę tarpusavio reguliariojo sezono dvikovą, kuri įvyks dar labai negreitai – balandžio 17 dieną.

Kol dar neataušo emocijos po trečiosios LKL favoritų dvikovos, 24sek.lt pristato 10 krepšinio analitiko Erildo Budraičio pastebėjimų iš sekmadienį vykusių rungtynių – apie „Žalgirio“ rotaciją, rekordiškai mažą tritaškių kiekį, Edgarą Ulanovą, „Lietuvos ryto“ naujokus, greitį ir kitus svarbiausius momentus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Lietuvos ryto“ pergalės džiaugsmas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Lietuvos ryto“ pergalės džiaugsmas

1. Pagal agresijos ir greičio skirtumą rungtynių rezultato skirtumas turėjo būti didesnis nei šeši taškai. Vilniaus pusėje – prieš mėnesį pasunkintų T.Pačėso treniruočių dividendai ir pasitikėjimas, kurio visiškai nebuvo lapkričio – gruodžio mėnesiais. Vilnius lenkė Kauną grįžimo į gynybą greičiu, kritimais dėl kamuolio, emocionalumu. Ženkliai. Didesnis greitis, geresnės užtvaros. Noras, noras, noras. Vienintelė išimtis „Žalgiryje“ – Paulius Jankūnas.

2. Penktadienį vienintelis iš „Lietuvos ryto“ aukštaūgių metimą iš vidutinio nuotolio pataikė Antanas Kavaliauskas („Lietuvos ryto“ aukštaūgiai atliko tik du metimus už baudos aikštelės ribų). Mažiausiai iš trijų „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjų vakar žaidė Artūras Gudaitis, bet 17 minučių yra naujas A.Gudaičio minučių LKL favoritų rungtynėse rekordas (ankstesnis buvo tik 14 min.).

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka

3. Pamąstymui: atvyko Kendrickas Brownas iš Olandijos vidutiniokų ir jau pirmą savaitę svarbiausiose rungtynėse žaidė daugiau (24 min.) nei du Lietuvos rinktinės kandidatai – įžaidėjai kartu sudėjus (13 min. ir 5 min.).
Ir padėjo nugalėti.

4. 78 taškai – daugiausia, kiek „Žalgiris“ leido įmesti „Lietuvos rytui“ per pastarąsias septynerias tarpusavio rungtynes.

5. Edgaro Ulanovo klaidų gynyboje skaičius per pirmąsias šešias minutes – netradiciškai didelis (4-5). Ketvirtajame kėlinyje E.Ulanovo pražanga prieš metantį Deividą Gailių – paskutinė palaidota „Žalgirio“ proga. Vienos blankiausių rungtynių šiemet. Bet nėra netikėta – prieš dvi dienas (penktadienį) E.Ulanovas buvo daugiausiai laiko aikštelėje prieš „Real“ praleidęs „Žalgirio“ žaidėjas (27 min.).

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Edgaras Ulanovas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Edgaras Ulanovas

6. Penktadienį Madride Š.Jasikevičius man pasakojo apie komandą ir komandinius veiksmus. Su „Real“ tik vienas iš 11 „Žalgirio“ žaidėjų žaidė mažiau nei 14 minučių – Martynas Sajus (8 min.). Su „Lietuvos rytu“ tokių žaidėjų buvo trys: M.Sajus (1 min.), Martynas Pocius (6 min.) ir Lukas Lekavičius (12 min.). Tad grįžęs po įtemptų rungtynių Madride „Žalgiris“ rungtynes su „Lietuvos rytu“ sužaidė 8-iese.

7. Siimas-Sanderis Vene pirmose Eurolygos Top 16 etapo rungtynėse į aikštelę pirmą kartą ėjo 13-ą minutę, antrose – 9-ą, trečiose – 18-ą. Sekmadienį prieš „Lietuvos rytą“ S.S.Vene, kuris su „Real“ turėjo geriausią plius minus rodiklį, į aikštelę įėjo tik 28 minutę. Ir vėl turėjo geriausią plius minus rodiklį „Žalgiryje“, antrose rungtynėse iš eilės.

8. „Lietuvos rytas“ turėjo naudos iš K.Browno ir Adamo Lapetos, nors jie ir netapo lemiamais veiksniais. Du pavyzdiniai naujokų žaidimo epizodai – antrojo kėlinuko viduryje A.Lapeta blokavo (sustabdė) Iano Vougiouko metimą, o kitoje aikštės pusėje K.Brownas aplenkęs Mantą Kalnietį, verždamasis privertė lėtesnį varžovą prasižengti. Trečiojo kėlinuko viduryje K.Brownas ir A.Lapeta sėkmingai žaidė du prieš du.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka

9. „Turiu savo komandoje daug rinktinės žaidėjų, vasarą jie žaidžia daug rungtynių su mažomis pertraukomis, taip kad negalima visko nurašyti nuovargiui“, – po rungtynių sakė Š.Jasikevičius. „Žalgiryje“ iš penkių daugiausiai laiko aikštelėje praleidusių žaidėjų rinktinėje žaidė du (M.Kalnietis ir P.Jankūnas), o pastarojo nuovargio ženklų nebuvo matyti.

10. Pastarąjį kartą „Žalgiris“ į „Lietuvos ryto“ krepšį 12 arba mažiau tritaškių metė prieš 4 metus, 8 mėnesius ir 13 dienų (!). Tik 12 tolimų metimų „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ išmetė pirmą kartą per pastarąsias 1719 dienas. Pastarąjį kartą tai įvyko 2010-2011 metų LKL sezono finalo pirmose rungtynėse, kai „Žalgiris“ atliko tik 10 tritaškių metimų (pataikė du), bet laimėjo rungtynes 83:81.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?