Kol dar neataušo emocijos po Karaliaus Mindaugo taurės turnyro, 24sek pristato krepšinio analitiko Erildo Budraičio pastebėjimus iš sekmadienį vykusio finalo – apie išskirtinį „Lietuvos ryto“ dominavimą baudos aikštelėje, koncentraciją ir įpročius, laisvus „Žalgirio“ metimus, dėmesį Adui Juškevičiui ir kitus svarbiausius momentus.
1. Tokios „Lietuvos ryto“ gynybos baudos aikštelėje nebuvau matęs jau daugelį metų. Per pirmas 36,5 minutės „Žalgiris“ priešininkų baudos aikštelėje pataikė tik tris (!) metimus, likusius tris pataikė per paskutines 3,5 minutės, kai komandas skyrė 16 taškų.
Tad iš viso KMT finale „Žalgiris“ varžovų baudos aikštelėje pelnė tik 12 taškų, o tai yra 16 taškų mažiau nei praėjusiose tarpusavio rungtynėse sausį. „Lietuvos rytui“ vadovaujant Marcelo Nicolai, „Žalgiris“ pirmajame reguliariojo sezono mače baudos aikštelėje surinko 38 taškus, Aurimui Jasilioniui – 36. Tad regresija akivaizdi – 38, 36, 28 ir sekmadienį – vos 12 taškų.
2. Svarbiausiu žmogumi svarbiausiu rungtynių momentu buvo iš LKL autsaiderės Alytaus „Dzūkijos“ pakviestas (išmainytas) Adamas Lapeta. „Lietuvos rytui“ pirmaujant trimis taškais, A.Lapeta prasiveržimu padidino persvarą iki penkių. Po 30 sekundžių – efektingas blokas O.Hanlanui, kuris baigėsi perimtu kamuoliu. Dar po 30 sekundžių – puolime atkovotas kamuolys ir rezultatyvus perdavimas laisvam prie tritaškio buvusiam ir nesuklydusiam Gediminui Orelikui.
Persvara paaugo iki aštuonių taškų (ir vėliau prie penkių nebegrįžo), Š.Jasikevičius paprašė minutės pertraukėlės, o Tomas Pačėsas A.Lapetą pakeitė A.Gudaičiu.
3. Nors „Lietuvos ryte“ ir „Žalgiryje“ įprastai netrūksta pajėgių užsieniečių, naudingiausių taurės žaidėju net aštuntus metus iš eilės pripažįstamas lietuvis.
4. „Lietuvos ryto“ fizinė forma dabar ir prieš keturis mėnesius skiriasi kaip diena ir naktis. Taip pat skiriasi žaidėjų koncentracija ir įpročiai – mažiau pokalbių su teisėjais ir mažiau žiūrėjimo į kamuolį varžovams atliekant metimus. „Lietuvos ryto“ žaidėjai KMT finale beveik nepriekaištingai atsitverdavo savo ginamuosius ir pakartojo savo gynyboje atkovotų kamuolių sezono rekordą (36). Be to, beveik kaskart „Žalgiriui“ bėgant į greitą puolimą atsirasdavo du ar trys „Lietuvos ryto“ žaidėjai, kurie suspėdavo pristabdyti varžovų ataką. Tai – pavyzdinės drausmės rezultatas.
5. „Žalgirio“ žaidėjai, priešingai nei praėjusiose tarpusavio LKL reguliariojo sezono rungtynėse, norėjo nugalėti ne mažiau nei „Lietuvos rytas“ ir tą norą ypač demonstravo asmeninėje gynyboje.
Pavyzdžiui, Renaldas Seibutis, Olivier Hanlanas ir Martynas Pocius visiškai uždarė Adą Juškevičių, kuris pirmą kartą karjeroje (!) „Lietuvos ryte“ nė karto nemetė į krepšį ir daugiau nei per 16 minučių net neturėjo progų. Priminsiu, kad per prieš tai vykusias ketverias rungtynes A.Juškevičius atliko 29 tolimus metimus, o praėjusiame susitikime su „Žalgiriu“ pataikė keturis tritaškius iš 6 mestų.
6. „Žalgiris“ pirmą kartą nuo 2013 metų negalėjo prieš „Lietuvos rytą“ pelnyti 60 taškų, nors to išvengti buvo daugybė progų. Iš 18-os „Žalgirio“ atliktų tolimų metimų net pusė buvo visiškai laisvi – per metrą nuo žaidėjų nebuvo nė vieno gynėjo. Ir tai nebuvo vien „Lietuvos ryto“ spaudimosi baudos aikštelėje pasekmė – dažnai „Lietuvos ryto“ žaidėjai vėlavo, nespėjo, o „Žalgiris“ sėkmingai atrasdavo laisvą žmogų.
Dar keturi metimai buvo atlikti apylaisviai – t.y. paskutinę akimirką varžovas dar spėjo atsidurti arčiau nei per metrą prie „Žalgirio“ žaidėjo, tačiau rimčiau sutrukdyti negalėjo.
Sunkiais metimais iš 18 galima pavadinti tik du – Martyno Pociaus metimą nuo lentos pirmojo kėlinuko pabaigoje ir Siimo Sanderio-Venes tritaškį iš kampo ketvirtojo kėlinuko pabaigoje. Geresnių progų metimams iš toli (ir vidutinio nuotolio) susikurti nei buvo KMT finale – sunkiai įmanoma.
7. Antrajame KMT finalo kėlinuke „Lietuvos rytas“ pelnė 9 taškus, „Žalgiris“ – 6. Tai buvo pirmasis kartas Lietuvos klubinio krepšinio lyderių tarpusavio rungtynių istorijoje, kai abi komandos kartu per vieną kėlinuką neperžengė 15 pelnytų taškų ribos ir pirmas kartas nuo 2003 metų, kai abi komandos per vieną kėlinuką nepelnė dviženklio taškų skaičiaus.
Šio sezono „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ tikrai nėra vienos iš istoriškai talentingiausių komandų gynyboje, tad šis rekordas – greičiau didelio atsidavimo gynyboje ir meistriškumo stokos mišinys.
8. Prieš atleidimą iš „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio posto Gintaras Krapikas „Lietuvos rytą“ nugalėjo septynis kartus iš eilės. Sausio mėnesį G.Krapiką vyriausiojo „Žalgirio“ trenerio poste pakeitęs Š.Jasikevičius „Lietuvos rytui“ pralaimėjo abejas žaistas rungtynes.
9. Nors „Lietuvos ryte“ sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje norėjo žaisti Artūras Gudaitis, vasarą įvykęs vidurio puolėjo persikėlimas iš Kauno į Vilnių vėliau lėmė, kad būtent Antanas Kavaliauskas, ne A.Gudaitis, turi progą demonstruoti universaliausią žaidimą savo karjeroje.
A.Kavaliauskas pataikė 10 dvitaškių iš 11, iš kurių – trys metimai šokant atgal. A.Kavaliauskas pasiekė geriausią formą šiame sezone ir pastaruoju metu demonstruoja fenomenalius rezultatus – per pastarąsias septynerias rungtynes A.Kavaliauskas pataikė 86 proc. dvitaškių (44/51).
Šešeriose iš pastarųjų septynerių rungtynių A.Kavaliauskas rinko daugiau nei 20 naudingumo balų.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
