L.Kleiza pabrėžia – nėra žmonių, labiau už jį ir visą klubą išgyvenančių tokias nesėkmes. „Po tokių rungtynių būna bemiegės naktys“, – teigė vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
Dar vienas karštas vakaras „Lietuvos ryto“ laukia sekmadienį, kai įvyks pirmoji akistata su Kauno „Žalgiriu“. Sostinės „Siemens“ arena tikriausiai bus sausakimša ir tai bus dar vienas jaudinantis reginys L.Kleizai.
Buvęs Lietuvos rinktinės lyderis, o dabar vadovaujančias pareigas sostinės klube užimantis L.Kleiza tik prieš porą dienų kartu su treneriu Rimu Kurtinaičiu baigė „Lietuvos ryto“ komplektaciją.
Paskutiniais pirkiniais tapo Loukas Mavrokefalidis ir Egidijus Mockevičius. Ko tikimasi iš naujokų? Kaip jis pats vertina komandos sudėtį?
Galbūt „Lietuvos ryto“ žaidimas aistruolių dar nedžiugina, tačiau vienas faktas tikrai turėtų – ši organizacija nepalyginamai atviresnė žiniasklaidai.
L.Kleiza 24sek sutiko atvirai pasidalyti mintimis apie nelengvus išbandymus, gniuždantį pralaimėjimą, nuveiktus darbus bei artėjančią akistatą su „Žalgiriu“. Ir apie tai, kas kenkia šalies krepšinio vystymuisi.
– Linai, baigėte vieną sudėtingą etapą – „Lietuvos ryto“ komandos komplektacija baigta. Kaip vertinate sudėtį, kurią subūrėte kartu su treneriu Rimu Kurtinaičiu ir niekas daugiau jums netrukdė to daryti? Pačiam jums tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai užsiėmėte tokia veikla. Ar buvo sunku?
– Taip, buvo daug darbo su treneriu. Klubo komplektavimas tikrai yra vienas iš sunkesnių darbų. Tokiems kaip mes, ar kitoms komandoms, kurios nėra topinės ir su mažesniais biudžetais, viskas yra sunkiau. Gana sudėtinga sulipdyti komandą, kad žaidėjai atitiktų reikalavimus ir trenerio norus, būtų su tinkamu charakteriu.
Aišku, viskas dar tik prasideda. Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie kelia nerimą. Bet dar labai sunku kažką spręsti. Ypač po labai gero pasiruošimo etapo ir dabar nedidelės duobės, į kurią esame įkritę. Tai susiję ir su pataikymu, ir su žaidimu.
Manau, kad tos pirmosios sezono trejos ar ketverios rungtynės nieko netenkina. Bet sezonas labai ilgas. Tik jis mums labai greitai prasideda rimtomis kovomis.
Tai yra visiškai nauja komanda. Mūsų žaidėjai nauji. Reikia, kad jie perprastų sistemą, žinotų, ko treneris iš jų nori. Nėra lengva pakeisti komandos kultūrą, nes ši komanda nieko nėra laimėjusi jau septynerius metus, išskyrus vieną taurę. Tai yra procesas, kuris šiek tiek užtrunka. Dar tik pradžia. Bet mes turime tobulėti sulig kiekvienomis rungtynėmis.
– Dar visi gyvi išgyvenimais po susitikimo su Panevėžio „Lietkabeliu“. Visi laukė pradžios, pirmą kartą tokios rungtynės „Siemens“ arenoje su daug aistruolių ir jau pačioje pradžioje toks smūgis ir triuškinantis pralaimėjimas. Kaip pats reagavote į rezultatą minėtose rungtynėse?
– Man tai buvo labai netikėta. Regėti tokią komandą, kokios dar nemačiau. Tos rungtynės buvo toks labai šaltas dušas. Norėjosi, kad sezono pradžia būtų visai kitokia. Ir sirgaliams, ir mums. Bet ten nebuvo mūsų komanda. Mes nežaidėme pagal savo galimybes. Buvo sunku suprasti. Tai buvo gera pamoka visiems.
Kiekvienose rungtynėse turime būti nusiteikę šimtu procentų. Ypač mes, nes esame tokioje situacijoje, kad tarp „Top 2“ komandų nepatekome pastaruosius dvejus metus.
Labiausiai nuvylė, kad nebuvo tokios kovos, kokios tikėjomės. Nematėme žaidėjų ugnies. Pralaimėti galima, bet ne taip. Bet, manau, kad tokių rungtynių daugiau nebus.
– Daugeliui į akis krinta prasta komandos gynyba. Jūs komplektavote sudėtį kartu su treneriu Rimu Kurtinaičiu. Kiek jums patiems netikėta tai, kad komanda varžovams leidžia įmesti tiek daug taškų? Varžovai, atrodo, nardo baudos aikštelėje be jokio pasipriešinimo...
– Taip. Mes turime pradėti nuo gynybos. Svarbiausia, kad darome daug vaikiškų klaidų. Netgi mūsų geresnius gynėjus varžovai pramušė žaidimu vienas prieš vieną. Kaip čia pasakyti, kad nieko neįskaudinus... Mus pramušė žaidėjai, kurie neturėtų mūsų pramušti žaidžiant vienas prieš vieną. Tai gal labiausiai ir nustebino.
Kalbant apie gynybą, tai praėjusios rungtynės (su Alytaus „Dzūkija“) buvo jau kur kas geresnės. Gynyba yra labai stipriai akcentuojama. Manau, kad prie mūsų prisijungęs Loukas Mavrokefalidis savo žaidimo stiliumi ir patirtimi tikrai padės. Turime tikrai gerus gynėjus, kurie tikrai gali gerai gintis.
Marcas Carteris ir Chrisas Krameris gali gerai gintis. Benas Madgenas yra geras gynėjas. Jie tam darbui atsiduoda. Bet mes matome tas problemas ir treneris tikrai su jomis dirba. Mes dar nesužaidėme nė vienų rungtynių, kuriose gerai pataikytume. Bet gynyba kol kas visiems labiausiai bado akis.
– Ar L.Mavrokefalidis bus tas žmogus, kuris gali tapti komandos lyderiu? Tuo žmogumi, kuris būtų vienas esminių sprendžiant rungtynių likimą?
– Pažiūrėsime. Aišku, mums reikia žmogaus, kuris sutvarkytų tą vidurį. Prie mūsų prisijungė ir Egidijus Mockevičius, jis dar negalės žaisti porą mėnesių, bet vėliau jis mums atneš to viso juodo darbo. Ir gynyboje, ir tuos kamuolius paims. Tuo jis yra žinomas, ir mums to trūksta.
Komanda buvo planuojama kiek kitaip ir joje dar turėjo būti Artūras Gudaitis. Bet žinome, kad paskutinėmis minutėmis teko imtis kitų manevrų. Bet, taip, iš Louko tikimės daug. Jis turėtų išlyginti žaidimą.
Treneriui reikia žaidėjų, kurie gali žaisti dabar. Jo sistema yra greita. Bet kai negali apsiginti, negali ir bėgti. Tai yra normalus dalykas. Jie tikrai gali bėgti ir mesti. Antri numeriai gali kurti. Mums reikėjo žaidėjo, kuris gali žaisti pick'n'rollą (du prieš du), kuris gali žaisti ir nugara, turi judesių arsenalą ir gerą krepšinio suvokimą. Mes tikimės, kad jis mums tai duos. Aišku, tai yra visos komandos atsakomybė. Tai nėra tik Louko reikalas, kad jis, va, atvažiavo ir dabar viską darys.
Mes pasiruošėme gerai, bet turime žaidėjų, kurie žaidžia ne taip, kaip žaidė. Arba žaidžia ne taip, kaip mes galvojame, kad jie gali gerai žaisti. Bet, manau, kad tai tik laiko klausimas, kada visa komanda susilipdys. Geriau žinos, ko treneris iš kiekvieno žaidėjo nori. Tam reikia laiko.
Bet negalime aukoti atsidavimo kiekvienoms rungtynėms. Kovos, kurios nebuvo prieš Panevėžį. Gal tai buvo nuovargis, gal jaudulys, bet čia tikrai ne pasiteisinimas. Gali pralaimėti, tai – normalu sporte. Bet svarbu ir kaip pralaimi. Tai yra didelis skirtumas.
– E.Mockevičius daugeliu aspektų yra labai įdomus krepšininkas. Klubui reikia lietuvių, jis gali padėti tvarkytis gynyboje ir su juo pasirašyta ilgalaikė sutartis. Tai dabar jau yra ir klubo ateities žaidėjas. Kaip vyko derybos su šiuo krepšininku ir ar buvo sunku jį prisivilioti?
– Visos derybos nėra lengvos. Ypač kai tokia trauma. Aš esu turėjęs panašią traumą, irgi daryta peties operacija. Jam viskas labai gerai padaryta. Jis turėtų atsigauti 99-iais procentais.
Kita vertus, mes negalime tiksliai žinoti, kaip jis žais (šypsosi). Ar jis mums tiks? Bet žinome, kad jis yra kovotojas ir juodadarbis. Tokių žaidėjų dabar yra didelis poreikis rinkoje. Ir, aišku, mes norime, kad mūsų komandoje žaistų daug lietuvių, kurie atitinka šitą lygį. Tai yra mūsų dabartinis ir ateities planas.
Martynas Echodas dabar žaidžia neblogą krepšinį Lietuvoje ir tuoj prasidės Europos taurės rungtynės. Turime neblogą ateitį. Turime potencialą ir įžaidėjo pozicijoje – Margirį Normantą. Jam, aišku, dar reikia tobulėti ir įgauti tą trenerio pasitikėjimą. Turime Roką Giedraitį, turime veteranus, kurie taip pat tikrai žino, kaip žaisti, ir moka žaisti krepšinį. Tas lietuvių pagrindas pas mus yra.
– Paminėjote, kad tokie žaidėjai kaip E.Mockevičius yra labai populiarūs krepšinio rinkoje. Kaip manote, jeigu ne jo sunki trauma, ar „Lietuvos ryto“ klubas būtų pajėgus jį įpirkti?
– Geras klausimas (šypsosi). Aišku, nereikia nuvertinti ir mūsų klubo. Bet dabar yra ir daug kitokių situacijų. Pirma eina NBA, tada Kinija, Eurolyga, tada jau kas lieka. Konkuruoji su ispanais ir italais, kurie gali pasiūlyti kur kas mažiau pinigų, bet kažkodėl krepšininkas renkasi Italiją. Ir jau nekalbant apie rusus, kurie žaidėjams pasiūlo gerokai didesnius pinigus. Viskas į tai ir susideda.
R.Kurtinaičio komandoje krepšininkai nori žaisti. Bet tam reikia būti psichologiškai stipriam. Ir čia vienas iš tų faktorių, į kurį mes atsižvelgėme, kad jie gali atlaikyti tą spaudimą. Jis ne iš tų trenerių, kurie glosto.
– M.Echodas daugeliui didelis atradimas. Kaip pats vertinate jo žaidimą?
– Jis palieka labai gerą įspūdį. Aišku, dar daug reikia tobulėti. Dabar gavo daug žaidimo laiko ir jį sėkmingai išnaudojo. Įrodė, kad vertas čia žaisti. Bet su juo dirba treneriai. Norime, kad jis galėtų išplėsti mūsų žaidimą. Patobulintų metimą, o tada prasideda ir visi post (arti krepšio) judesiai. Čia kalbu apie perėjimą į kitą lygį. Bet nežinau, ar dabar dvidešimtmečiai taip jau gali stebinti, kai 18-metis (Luka Dončičius) užkariavo Europą.
Tačiau labai smagu stebėti Martyną, jis yra geras vaikinas, mėgsta dirbti. Ir tai yra vienas didelių ir labai svarbių veiksnių žiūrint į ateitį. Su tokiu atsidavimu, kokį demonstruoja dabar, tikrai gali būti vienas iš geresnių lietuvių krepšininkų.
– Artėja rungtynės su Kauno „Žalgiriu“. Atvažiuoja Lietuvos čempionai. Komanda, kuri gali pasigirti beveik du kartus didesniu biudžetu. Tai – Eurolygos komanda, o „Lietuvos rytas“ skaudžiai pralaimėjo Panevėžiui. Kokias emocijas jums kelia artėjanti dviejų didžiųjų Lietuvos krepšinio komandų akistata?
– Na, aš niekada nieko nebijojau, nei kaip žaidėjas, nei dabar (juokiasi). Aišku, „Žalgiris“ yra labai aukšto lygio komanda, kuri lenkia visus Lietuvoje. Žais aukščiausiame lygyje Europoje, kur puikiai žaidė praėjusį sezoną. Tikiuosi, kad šitas derbis bus atnaujintas ir prasitęs. Tai turi būti labai didelis stimulas mūsų krepšininkams. Nieko nereikia bijoti. Tokiose rungtynėse gali įrodyti savo vertę. Aš, kaip krepšininkas, visada galvoju, kad man žaidėjas yra tas, kuris gali sužaisti prieš „Žalgirį“, o ne „Nevėžį“.
Bet „Žalgiris“ yra favoritas. Čia nieko nepadarysi. Jie tikrai yra gera komanda, bus smagu sužaisti mums prieš prasidedant Europos taurei, o jiems – prasidedant Eurolygai.
Tai tik pirmos rungtynės, dar laukia daug mūšių, daug visko. Aš šitų rungtynių labai nesureikšminu, nes mes turime savo planą. Bet tikiuosi, kad mūsų žaidėjai priims tai kaip didelį iššūkį ir galimybę. Tikiuosi, kad bus gera kova.
– Prasideda labai įtemptas laikas. Po sekmadienio akistatos su „Žalgiriu“ trečiadienį namie pradedat gal dar svarbesnį etapą – kovą Europos taurės varžybose. Tada „Neptūnas“ ir vėl Europos taurės rungtynės. Įtemptas grafikas ir visur reikia pergalių.
– Aišku, viską norisi pradėti pergalėmis. Bet svarbiausia, kad kiekvienos rungtynės rodytų pažangą. Kad komanda neprarastų pasitikėjimo savimi, nors taip gali nutikti po tokių rungtynių su „Lietkabeliu“. Esu buvęs žaidėjas ir prisimenu, kad kartais komandai po tokių rungtynių būna netgi sunku atsigauti.
Tikrai manau, kad mes būsime gera komanda. Tačiau reikia įdėti dar labai daug darbo. Tai galioja kiekvienam klubui. Mes norim visiško atsidavimo aikštėje.
– Norite tarsi pasakyti aistruoliams, kad šiai organizacijai reikia dar duoti laiko ir kad sirgaliai po vienų rungtynių neskubėtų daryti išvadų...
– Visų pirma, tai noriu labai pasidžiaugti, kad mes turime tokius sirgalius. Bet jie turi suprasti, kad aš, komanda ir visa organizacija gerokai labiau išgyvena tokius pralaimėjimus. Po tokių rungtynių būna bemiegės naktys. Bet taip, tai yra proceso dalis.
Aš tikiuosi, kad mes visi padarėme išvadas.
Taip pat mes džiaugiamės, kad ką norėjome padaryti, tą ir padarėme. Ši komanda yra kiekvieno vilniečio. Tai nėra mano, nėra Dariaus (Gudelio), nėra Antano (Guogos). Tai yra Vilniaus miesto, Vilniaus žmonių komanda.
Džiaugiuosi, kad į arenos tribūnas sugrąžinome veteranus, kurie yra nusipelnę Vilniaus miesto krepšiniui. Smagu, kad dabar jie kartu gali stebėti krepšinį. Veteranams mes ruošiame ir daugiau malonių staigmenų. Nes tai yra labai svarbi klubo istorijos dalis.
Žinoma, dabar noras laimėti yra labai didelis. Bet tikiuosi, kad sirgaliai komandai duos šiek tiek laiko įsivažiuoti.
– Ką pats išgyvenote per tuos kelis mėnesius? Juk patekote į tokią virtuvę, kai viskas keičiasi iš pagrindų – žaidėjai, sutartys ir daugybė kitų dalykų. Ar buvo daug sunkumų?
– Man, kaip krepšininkui, tai yra malonus darbas. Bet gerai, kad tikrai atėjo stipri komanda. Ir su Dariumi, ir su Antanu, ir su visa rinkodaros komanda. Viską reikėjo keisti iš pagrindų, ką ir padarėme. Kiek jau yra išspręsta visų skolų, kitų finansinių reikalų... Tai nėra komandos komplektacijos darbai.
Tai ne NBA, kai tu žinai, koks bus tavo biudžetas. Finansinės paramos turi prašyti rėmėjų ir esame labai dėkingi, kad jų atsirado ir atsiranda. Visi prisideda. Savivaldybė nusprendė dar pakelti biudžetą ir taip galėsime nors truputėlį labiau konkuruoti su Kaunu.
Tai yra daug didesnis procesas nei tik krepšinis. Didelis visų nuopelnas ir pasiaukojimas. Manau, akiai ne viskas yra matoma, bet tikrai manau, kad nuveikta daug, ir tai pasimatys vėliau.
– Artėjančiose rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“ tikrai bus nemažai įdomių mikrodvikovų. R.Kurtinaitis ir Šarūnas Jasikevičius. Jaunasis M.Echodas ir Paulius Jankūnas. Gynėjų ir aukštaūgių akistata. Bet bus ir dar viena, apie kurią irgi žmonės kalba: L.Kleiza ir Robertas Javtokas. Abu subūrėte komandas ir dabar stovėsite skirtingose pusėse. Ar pasikalbat su Robertu apie krepšinio virtuvę, kurioje dabar abu užimate svarbų vaidmenį?
– Taip, mes bendraujame ir esame geri draugai. Aš su visais esu draugas. Bet mes dabar bendraujame su visomis komandomis. Kalbamės, ką dar reikia padaryti lygai, kad būtų geriau visiems. Mes tikrai neturime jokių problemų nei su „Žalgiriu“, nei su kuo kitu. Komandos išsiaiškins aikštėje, kas yra geresni.
Tų visų papildomų intrigų mes tikrai nenorime kurti. To tikrai nereikia krepšiniui. Tikslas, kad kuo daugiau komandų būtų stiprios. Kad visa tai padarytume, reikia bendradarbiauti. Yra daug niuansų, kurie nėra geri Lietuvos krepšiniui. Yra daugybė niuansų ir su mūsų jaunimu. Jeigu mes bandysime tai spręsti po vieną, tikrai to nepasieksime. Tai yra dideli klausimai Lietuvos krepšinio ateičiai. Todėl turime lipdyti stiprius santykius tarpusavyje.
Čia nėra taip, kaip gal mes lietuviai įpratę, jei kaimynui blogai, tai man gerai. Ne. Kad krepšinis klestėtų, turi būti daugiau stiprių organizacijų.
– Gal galite šiek tiek konkrečiau pasakyti, ką, tarkim, labiausiai reikia taisyti dabar krepšinyje?
– Pirmiausia – tai mūsų sistema, kuri yra susijusi su jaunimu. Agentai sėdi jau prie jaunimo, kuriems yra 14 ar 15 metų. Jie yra suinteresuoti juos išvežti. Jau būna prižadėtos Ispanijos ir visa kita.
Mūsų tikrai yra stipri krepšinio mokykla. Bet kai kurie žmonės, manau, nebūtinai tuo yra suinteresuoti. Turi interesų kitur – jų agentūros kitose šalyse, ir tas Lietuvos krepšinis tikrai nelieka prioritetinis. Ir taip daug komandų nukenčia. Nes, imdami vaiką auginti, nežinome, ar jis bus krepšininkas. Jis gauna trenerius, yra investuojami pinigai, įdedama daug darbo.
O prisėdę trys ar keturi agentai prižada nebūtų dalykų – taip sužlugdė ne vieno karjerą. Manau, čia kiekvienas klubas bando išspręsti šią problemą, bet dabar jos nelabai įmanoma išspręsti.
Bet jeigu agentai pardavinėja mums mūsų žaidėjus iš „Perlo“, su kuriais mes turime pasirašę sutartis, o jie skambina vėl ir bando juos perparduoti... Tai čia, manau, yra problema.
Mūsų piramidė yra stipri. Antroje komandoje viskas yra padaryta, kad kitas šuolis būtų „Lietuvos rytas“. Tai yra aukštas šuolis. „Perle“ matome jaunuolius, kurie ateityje gali būti „Lietuvos ryto“ žaidėjais.
Bet kai susiduri kartais su nerealiais agentų reikalavimais, tai tampa labai sunku žaidėją išlaikyti Lietuvoje. Jie išvežami į kitą katilą. Tarkim, Ispaniją, kur suvežami žaidėjai iš viso pasaulio, ir ten jie nėra taip prižiūrimi kaip Lietuvoje. Čia su jais daug dirbama ir yra daug suinteresuotų žmonių, kad jie tobulėtų. Čia yra didelė Lietuvos krepšinio problema. Visi nori užsiauginti savus talentus, bet tai nėra taip lengva, kaip atrodo.
Čia nėra jokios paslapties. Mes tikrai norime, kad „Lietuvos ryte“ būtų daugiau lietuvių. Ir „Perlo“ komandoje tikrai turime lietuvių su šviesia ateitimi. Jeigu tik jie toliau tobulės ir dirbs. Bet prie jų jau yra du, trys agentai. Prasideda žvaigždžių ligos. Aš irgi esu tai persirgęs. Bet, kai aš augau, to nebuvo. Dabar laikai pasikeitę.
Mes ir šiais metais norėjome turėti lietuviškesnę komandą, nei, sakykime, šiandien turime. Bet daug žaidėjų atsisakė žaisti už „Lietuvos rytą“ dėl istorijų ir kitų dalykų. Norėjo išvažiuoti, nenorėjo grįžti. Ir mums reikia laiko viską ištaisyti. Bet norime, kad komandoje žaistų žaidėjai, kurie nori žaisti už „Lietuvos rytą“. Ir esu tikras – mes atkursime tą vardą.
