Lietuvos vyrų rinktinė pastarąjį kartą medalius iškovojo 2015-aisiais metais, kai Prancūzijoje vykusiame Europos čempionato finale krito prieš Ispaniją.
Šešeri metai be žengimo ant prizininkų pakylos – ilgiausiai trunkantis medalių badas Lietuvos istorijoje.
Praėjusią savaitę Dariaus Maskoliūno vadovaujama rinktinė pradėjo pasiruošimo olimpinei atrankai etapą. Pirmasis kontrolinių rungtynių ciklo varžovas Dominikos Respublika sunkumų nesukėlė ir buvo sutriuškintas rezultatu 95:62.
Antradienio vakarą lietuviai susikibs su rusais, ketvirtadienį vėl lauks dominikiečiai, o kitą savaitę startuos ir olimpinė atranka.
„Vasara laukia labai įtempta, ant kortos pastatyta daug, – „PIKENROLO“ tinklalaidėje sakė Linas Kleiza, ilgametis rinktinės lyderis. – Jei ketvirtas čempionatas iš eilės bus be medalių, tai būtų gili krizė Lietuvos krepšiniui. Viena yra patekti į olimpiadą, bet kas laukia ten? Neužbėkime įvykiams už akių. Spaudimas ant žaidėjų ir federacijos yra didžiulis. Mes rinktinę vertiname pagal laimėjimus ir medalius, tad patekimas į olimpiadą nieko nesprendžia. Tai yra privaloma. Tai yra visiškas minimumų minimumas. Jei iš olimpiados negrįšime su medaliais, tuomet turėtų būti sprogimas.“
Atrankos finale tikimasi sirgalių antplūdžio, Lietuvos krepšinio federacija gavo Vyriausybės palaiminimą į Nemuno saloje esančius „Žalgirio“ krepšinio rūmus įsileisti 11 tūkstančių žiūrovų.
Kaip teigė „PIKENROLO“ laidos dalyviai, toks dėmesys gali labai slėgti komandą.
„Niekas nuo pirmojo karantino pradžios nėra žaidęs prie tiek žiūrovų. Manau, kad atmosfera bus sunki“, – sakė Dainius Adomaitis, nuo 2017-ųjų iki 2019-ųjų metų treniravęs rinktinę.
„Pažvelkime ir į istoriją. Kiek komandų namuose laimėjo čempionatus? Prisiminkime, kas buvo su makedonais Lietuvoje arba kaip ispanai namuose Europos čempionato finale pralaimėjo rusams. Savi sirgaliai padeda, bet jaučiasi ir žymiai didesnis spaudimas. Kai reikės žaisti prieš Slovėniją, tada matysime, kas yra žaidėjas ir kas gali vadovauti komandai. Kai užsidedi rinktinės marškinėlius, spaudimas yra visai kitoks. Žaidi už Lietuvą, visi lietuviai į tave žiūri ir neši žymiai didesnę atsakomybę. Turime ir jaunų žaidėjų, kaip Rokas Jokubaitis. Sugebės ar nesugebės jis diriguoti komandai? Prie spaudimo ir pasimatys, kas yra žaidėjas, kas gali vesti komandą, o kas dar kol kas negali“, – sakė L.Kleiza.
Didysis klausimas – ar pagrindinės Lietuvos krepšinio žvaigždės Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas žais kartu, kaip kad neretai būdavo 2019-ųjų metų pasaulio pirmenybėse?
Įspūdingus sezonus NBA turėję centrai pirmajame draugiškame mače aikštele kartu nesidalino, nors D.Maskoliūnas ateityje tokios galimybės neatmetė.
„Panašu, jog Darius yra apsisprendęs, kad jie kartu (Domas su Jonu) daug laiko aikštelėje kartu nepraleis, – sakė L.Kleiza. – Žinoma, viską diktuos rungtynės. Puolime jie sudaro iššūkius varžovams. Bet esmė nėra tik pataikymas iš toli, nes problemos atsiveria gynyboje. Jei pas varžovus yra geras pataikantis ketvirtas numeris, nepratusiam prieš tokį gintis Domantui atsiveria problemos – dengti tritaškį ir visą erdvę. Jis nėra prie to pratęs. Domas neturi tokio greičio. Tai yra didelė problema, bet nėra taip blogai, kai du geriausi tavo žaidėjai yra centrai. Jie kartu žaidė pas Dainių Adomaitį. Aišku, laiko pasiruošimui dabar nėra daug, bet kažkaip būtų gaila jų neišnaudoti kartu.“
„Kalba sukasi ne apie puolimą, o apie gynybą. Didžiausias iššūkis yra gynyboje, – sakė D.Adomaitis. – Paskutinėse draugiškose rungtynėse matėme JV darant „step-outą“. Jis nėra stipriausias šioje vietoje. Matėme, kad bandė ir keistis ginamaisiais. Tai irgi nėra stiprioji jo pusė. Su Domu galima keistis gynyboje, nes jis labai gerai jaučia atstumus. Bet reikia suprasti, jog perimetro žaidėjai ir aikštelę išplečiantys ketvirtieji numeriai atakuoja nuo tritaškio zonos, o tu su tokiais bokštais dažniausiai lauši iš po krepšio. Matematika yra paprasta. Jei varžovai daro tris atakas ir pataiko tris tritaškius, tai devyni taškai. Tai yra labai daug. O kitoje pusėje tu žaidi visai kitokiu stiliumi. Treneriams teks priimti sprendimus ir laikytis žaidybinio plano.“
Kaip „PIKENROLO“ laidoje atskleidė D.Adomaitis, jis su trenerių štabu 2019-aisiais metais buvo paskaičiavęs, jog abu bokštai rungtyniauti kartu privalo bent 12 minučių.
„Minutes skaičiavome įvairiais būdais. Didžiausias iššūkis yra tas, kaip mažoje baudos aikštelėje sutalpinti du tokius kūnus. Domas ir JV turi labai gerą dydį, tad baudos aikštelė išvis tampa labai maža. Norėjome privalumus išnaudoti po krepšiu. Krepšinis nėra gražus, bet skaičiuodavome efektyvumą. Ar tu esi pliuse, ar minuse. Žaidybiniame plane kartais gaudavosi, jog jie žaidė kartais 12, o kartais – ir 16 minučių, – pasakojo D.Adomaitis. – Tai yra iššūkis, priimi sprendimą, ir važiuoji su tuo sprendimu toliau. Kaip dabar treneriai nuspręs daryti, pamatysime per artėjančias dvejas draugiškas rungtynes. Jei Domas su Jonu nebus naudojami kartu, nebus naudojami ir oficialiose rungtynėse.“
Rinktinė žvelgia į ateitį ir galimą akistatą su Slovėnija, kuri viską dėlioja aplink pagrindinę šalies krepšinio žvaigždę Luką Dončičių.
„Visi arba labai gerai pataikantys, arba prie tritaškio turintys elitinį įgūdį. Jie žaidė draugišką mačą ir Dončičius išdalino 17 rezultatyvių perdavimų. Su dviem dideliais žaisti prieš jį negalėsi“, – sakė D.Adomaitis.
„Viskas aikštelėje bus išplėsta, kad L.Dončičius galėtų veržtis. Jis atliko 17 rezultatyvių perdavimų, daug į krepšį net nemetė, bandė į žaidimą įtraukti kitus. Nors jam net nereikia išplėsti tos aikštelės, Luka gali mėtyti „step-back“ tritaškius (su atšokimu atgal – aut. past). Tai metimai, kuriuos jis pataiko, o paprastas žaidėjas neturėtų mesti. Jei jie gražiai išplės aikštelę, dviem dideliems Lietuvos rinktinės centrams bus sunku, žaidimas atrodys statiškas. Viskas tuomet labai pasunkėja. Jei nepaeina ten ir ten, komanda pasimeta, o kamuolys nebejuda. Tai sukelia daug problemų“, – dėstė L.Kleiza.
Kuris centras prieš Slovėniją žaisti turėtų daugiau – Domantas Sabonis ar Jonas Valančiūnas? Kuris iš jų būtų patikimesnis variantas gynyboje?
„Treneris turėtų žiūrėti pagal tai, kaip klostosi rungtynės. Pripažinkime, sustabdyti Joną baudos aikštelėje yra labai sudėtingas dalykas bet kuriam žaidėjui. Domantas irgi turi savo privalumus. Kokia bus jų sportinė forma, kaip klostysis jiems rungtynės bei kokia bus situacija aikštelėje. Jei Jonas dominuoti pradės nuo pat pradžių, bus sunku jį išimti ir laikyti ant suoliuko. Tuomet ir prasideda svarstymai“, – sakė L.Kleiza.
„Gali žiūrėti iš gynybinės pusės, jog bus sunku gintis, bet gali galvoti iš kitos pusės, jog eini su tokiais žaidėjais ir atakuoji konkrečius varžovus. Tarkime, Slovėnijos rinktinėje yra Mike'as Tobey, kuris puikiai meta tolimus metimus. Bus labai daug „pick and pop“ situacijų, kai didelis po „du prieš du“ atšoka ties tritaškio linija ir atakuoja krepšį. Bet jam reikės žaisti gynyboje prieš JV ar Domą. Gal pavyks jį užatakuoti 5 ar 8 kartus iš eilės, o jis gaus 3 ar 4 pražangas? Detalių yra daug. Tikiu, kad treneriai padarys darbą, kurį turi padaryti, o žaidėjai išpildys tai, ką turi išpildyti, ir viskas bus gerai“, – sakė D.Adomaitis.
Daugiau apie Lietuvos rinktinę, Kauno „Žalgirio“ naujokus ir Šarūno Jasikevičiaus bei „Barcelona“ iškovotą ACB titulą išgirsite ketvirtajame krepšinio tinklalaidės „PIKENROLAS“ epizode:
