Kaune gimęs ir augęs L.Kleiza niekada nežaidė Kauno „Žalgiryje“, tačiau 2017-ųjų birželį pasklidusi žinia apie jo prisijungimą prie tuometinio „Lietuvos ryto“ giedroje šalies krepšinio padangėje buvo lyg griausmingas perkūnas.
Į sostinės klubą, kurį tuo metu kaip tik paliko į rasizmo skandalą paniręs Gedvydas Vainauskas, L.Kleizą pakvietė naujuoju „Ryto“ šeimininku tapęs Antanas Guoga.
Suprasti akimirksniu
- Linas Kleiza „Ryto“ sporto direktoriumi ir dalininku tapo 2017 m. liepą, gavęs klubo vairą iš Gedvydo Vainausko perėmusio Antano Guogos kvietimą.
- Buvusiam krepšininkui priklausė 10 proc. „Ryto“ akcijų (2 dalys iš 20).
- Apie pasitraukimą iš „Ryto“ sporto direktoriaus pareigų L.Kleiza pranešė 2020 m. vasarį. Savo turėtas klubo dalis jis perleido gegužę.
- Per L.Kleizos Vilniuje praleistus metus klubas du sykius žaidė LKL ir triskart Karaliaus Mindaugo taurės finaluose. Iš jų laimėjo vieną – 2019 m. KMT finalą. Europos taurėje „Rytas“ sykį iškopė į ketvirtfinalį, dusyk baigė kovas „Top 16“ etape.
Pokerio specialistas dar prieš susitardamas su ilgamečiu NBA krepšininku žaidė atviromis kortomis – ne tik kalbėjo apie klubo komplektavimo reikalus į savo rankas perimsiantį ilgametį NBA žaidėją, bet ir užsiminė apie galimą jo sugrįžimą į aikštę.
Nors tuo metu 32-ejų L.Kleiza „Ryto“ aprangos neapsivilko, beveik pet trejus metus šalia aikštės jam teko išlieti ne vieną prakaito lašą.
Koks buvo L.Kleizos laikotarpis Vilniuje?
Vaidmuo klube
16-os už Atlanto išvykęs ir niekada Lietuvoje profesionaliai nežaidęs L.Kleiza Vilniuje rado sunkiausią laikotarpį per du dešimtmečius išgyvenantį klubą.
„Rytas“ 2017-ųjų vasarą buvo dukart iš eilės praleidęs LKL finalus – 2016 m. sostinės ekipą pusfinalyje eliminavo Klaipėdos „Neptūnas“, o po metų – ir Panevėžio „Lietkabelis“.
L.Kleiza turėjo pasirūpinti, kad taip nebeatsitiktų – kaunietis tapo „Ryto“ sporto direktoriumi ir kartu su tuometiniu vyriausiuoju komandos treneriu Rimu Kurtinaičiu ėmėsi komandos komplektacijos darbų.
„Aš būsiu atsakingas už sporto struktūrą klube, už žaidėjų komplektaciją, kurią derinsiu su treneriu Rimu Kurtinaičiu“, – po naujos komandos vadovybės pristatymo sakė L.Kleiza.
Per tuos tris sezonus jam teko dirbti ir su kitu treneriu – Dainiumi Adomaičiu, bet L.Kleizos pareigybių tai nepakeitė – jis ir toliau padėjo vyriausiajam treneriui burti komandos sudėtį ir rūpintis jos reikalais aikštelėje.
L.Kleiza iš arti prižiūrėjo ir „Ryto“ jaunimo programą, kuri pastaruoju metu išgyvena aukso amžių, o palikdamas sostinės klubą tikino, kad per šį laikotarpį Vilniuje iš klubo sąskaitos nepaėmė nė cento.
Tiesa, L.Kleizai dar dirbant klube, 15min šaltiniai pasakojo, kad jis vis dar labiau buvo krepšininkas nei klubo vadovas, kuris labiau remiasi emocijomis ir gyvena žaidėjo režimu, nei kruopščiai ir racionaliai atlieka vadovybės funkcijas.
Užstojo Darių Gudelį
A.Guoga griausmingai perėmė „Rytą“, kėlė audras būdamas jo vadovu, o galiausiai ne mažiau triukšmingai ir atsisveikino su sostinės klubu.
Saldus laikotarpis be skandalų A.Guogai perėmus „Ryto“ kontrolę truko mažiau nei keturis mėnesius – jau 2017 m. spalį klubo prezidentas pareikalavo direktoriaus Dariaus Gudelio atsistatydinimo, kai šis sudarė komandos paramos sutartį su „MG Baltic“.
Kol A.Guoga reikalavo pavaldinio galvos, L.Kleiza D.Gudelį užstojo.
„Gal situacija nėra pati maloniausia, bet mes pasitikime Dariumi. Nors rezultatai aikštėje nėra labai geri, klubas dirba skaidriai, o Darius dirba ir dirbs toliau“, – tuomet kalbėjo L.Kleiza.
Galiausiai, situacija nurimo ir be galvų kapojimo, o A.Guoga klube ar bent jau šalia jo išsilaikė dar pusantrų metų, kol jo era užsibaigė „Žalgirio“ kepuraitės užsimaukšlinimu ir didžiule „Ryto“ sirgalių kritikos banga.
D.Gudelis iš „Ryto“ direktoriaus pozicijos pasitraukė 2018 m. lapkritį, bet iki šiol išliko klubo dalininku.
Išsiskyrimas su Rimu Kurtinaičiu
Vos tapęs „Ryto“ sporto direktoriumi 2017-ųjų liepą, L.Kleiza R.Kurtinaitį svarbą Vilniuje lygino su Šarūno Jasikevičiaus įtaka Kaune.
„Jei Šaras dabar yra „Žalgiris“, tai Kurtis – „Lietuvos rytas“. Jo istorija čia ilga, mes laukiame gero sezono“, – tada sakė L.Kleiza.
Bet atkaklios 2018 m. LKL pusfinalio serijos tarp „Ryto“ ir „Neptūno“ įkarštyje Lietuvos žiniasklaidoje pasklido netikėta žinia – „Rytas“ esą jau pasiekė susitarimą su Dainiumi Adomaičiu dėl kito sezono.
R.Kurtinaitis apie tai nežinojo ničnieko, tad išsprūdęs gandas jam buvo lyg šaltas dūris į nugarą.
Nors generalinis komandos direktorius Darius Gudelis tuomet kalbėjo apie konkurentų norus taip nukreipti dėmesį nuo aikštelės, vėliau paaiškėjo, kad naujienos nebuvo laužtos iš piršto – „Rytas“ išties atsisveikino su R.Kurtinaičiu ir šio kėdę atidavė D.Adomaičiui.
Pagrindiniu veikėju ir viešuoju kalbėtoju R.Kurtinaičio situacijoje tapo D.Gudelis, kuris, 15min žiniomis, šį ėjimą strategavo be L.Kleizos žinios, tačiau kritikos strėlių sulaukė ir L.Kleiza, stovėjęs ant scenos greta R.Kurtinaičio, kai šis pasiuntė žinutę „Ryto“ vadovams per LKL sezono uždarymo šventę.
„Norėčiau padėkoti vyrams už įdomų sezoną visam Lietuvos krepšiniui. Dėkui ir klubo vadovybei, kuri pusfinalio ir finalo metu susikaupė ir padėjo mums“, – su ironijos gaidele tąsyk kalbėjo Kurtis.
Gardūs ir prisvilę blynai rinkoje
Per trejus metus L.Kleiza kartu su treneriais R.Kurtinaičiu ir D.Adomaičiu priėmė sprendimus dėl keleto tuzinų žaidėjų likimo Vilniuje.
Nors į „Rytą“ atvyko be vadybinės krepšinio patirties, L.Kleiza sostinėje nudirbo ne vieną gerą darbą.
Bene pirmasis jo žygdarbis buvo įvykdytas 2017 m. gruodį, kai pasinaudojęs aižėjančia finansine situacija Klaipėdoje L.Kleiza nugvelbė du „Neptūno“ lyderius Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną.
Su abiem pasirašęs ilgalaikes sutartis, „Rytas“ sustiprino lietuvišką komandos pagrindą, kurį prieš ir po pirmojo L.Kleizos sezono klube kiek silpnino į turtingesnius Europos klubus patraukę Artūras Gudaitis ir Rokas Giedraitis.
M.Girdžiūnas sostinėje kiek priblėso ir nežengė ryškaus žingsnio į priekį, o A.Butkevičius tapo bene ryškiausiu „Ryto“ veidu ir Lietuvos rinktinės krepšininku.
L.Kleizos laikotarpiu „Rytą“ papildė ir komandos kapitonu jau po metų tapęs Eimantas Bendžius, du sezonus vienu svarbiausių komandos žaidėjų buvęs Chrisas Krameris, už „centus“ įsigytas ir Karaliaus Mindaugo taurę į Vilnių savo herojišku pasirodymu finale atnešęs Artiomas Parachovskis.
Prie pusėtinų pirkinių galima priskirti ir naudos komandai davusius Travisą Petersoną, Roką Stipčevičių, D.J.Seeley, Pako Cruzą ir Tu Holloway.
Vis dėlto netrūko ir grubių klaidų, atsiliepusių ne tik vaizdui aikštėje, bet ir apykiaurei „Ryto“ kišenei.
Ypač netaikliai L.Kleiza šaudė rinkdamasis legionierius, iš kurių tik Ch.Krameris Vilniuje praleido ilgiau nei sezoną.
Jau pirmajame savo sezone L.Kleiza buvo priverstas dar iki Kalėdų parodyti duris dviem Carteriams – Marcui ir Robertui.
2018–2019 m. sezone Vilniuje neužtruko ir dar du amerikiečiai – Mattas Farrellas susikrovė lagaminus vos prasidėjus sezonui, o spalio pradžioje komandą papildęs Manny Harrisas neišbuvo sostinėje net iki mėnesio pabaigos.
Po kelių mėnesių „Rytui“ teko atsisakyti ir konfliktiško Dominique'o Suttono.
Nors biudžeto taupymo režimą 2019–2020 m. sezone pagaliau įjungęs „Rytas“ per šešis mėnesius taip ir neatsisveikino nė su vienu legionieriumi, klaidų buvo padaryta ir praėjusią vasarą – kaip kovingas australas į Vilnių atvykęs Cameronas Bairstow aikštėje dažnai priminė NBA kadaise rungtyniavusio krepšininko šešėlį ir kėlė nepasitenkinimą tarp sirgalių.
Kirčiai „Žalgiriui“
Būdamas vienu svarbiausių žmonių „Ryte“, L.Kleiza nevengė aštrios konfrontacijos su amžinu vilniečių varžovu „Žalgiriu“.
Visiems įsiminė L.Kleizos skanduota necenzūrinė frazė žalgiriečių atžvilgiu po 2019 m. vasarį laimėtos Karaliaus Mindaugo taurės, bet per tuos trejus metus netrūko ir daugiau „Ryto“ sporto direktoriaus mestų akmenukų į „Žalgirio“ daržą.
2018 m. LKL finalo serijos metu L.Kleiza karštai sureagavo į Šarūno Jasikevičiaus pasakytus žodžius, esą lyga yra suinteresuota „Ryto“ pergalėmis dėl didesnės intrigos finale.
„Tas pasakymas, kad mus tempia ir mums padeda, yra juokingas. Visi žino, kad visi aplinkui padeda „Žalgiriui“. Nėra čia ko slėpti. „Žalgiris“ turi daug gerbėjų visur. Įskaitant ir LKL, ir federaciją, ir viską. Todėl tokie pareiškimai, kad mus tempia, yra tiesiog juokingi“, – kalbėjo L.Kleiza.
Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas kartu su kitais „Ryto“ vadovais nesibodėjo įkąsti „Žalgiriui“ ir dėl į rinktinę per FIBA langus neišleidžiamų žaidėjų, o iš Vilniaus atskriejančios strėlės neprasprūdo pro akis „Žalgirio“ sirgaliams, kuriems L.Kleiza tapo vienu nemėgstamiausių žmonių Lietuvos krepšinyje.
„Kas visgi k***va?“, – 2019 m. kovą „Siemens“ arenoje iškeltu plakatu klausė „Žalgirio“ sirgaliai, šalia išskleidę ir plakatą su kadaise L.Kleizos pasakyta citata: „L.Kleiza: žaidimas „Žalgiryje“ būtų svajonės išsipildymas“.
Akistatos su teisėjais
Per laikotarpį „Ryte“ L.Kleiza nesibičiuliavo ne tik su „Žalgirio“ gerbėjais, bet ir su teisėjais.
Karštu būdu aikštėje pasižymėjęs puolėjas su sporto direktoriaus kostiumu į teisėjų kambariuką puolė jau po pirmosios „Ryto“ akistatos su „Žalgiriu“ 2017 m. spalį.
„Aš labai noriu padėkoti „Lietuvos ryto“ sirgaliams, ši komanda tikrai taps Vilniaus pasididžiavimu, tačiau negaliu ir nenoriu nutylėti įvykusio fakto, kad šios rungtynės buvo nulemtos ne žaidėjų, o teisėjų, kurie buvo „Žalgirio“ gerbėjai.
Pasistengsiu, kad tai būtų paskutinis kartais ir pergalė visada būtų sąžininga. Kaip atrodo Jums abiejų komandų baudų santykis?“ – po rungtynių su klaidomis ir nelietuviškomis raidėmis feisbuke savo gerbėjų puslapyje klausė L.Kleiza.
Savo pozicijos jis neišsigynė ir nurimus emocijoms, kai duodamas interviu 15min sporto redaktoriui Kęstui Rimkui tik patvirtino socialiniame tinkle savo išsakytus kaltinimus.
„Mano išsakytos mintys yra visiškai teisingos. Jos dar labiau sustiprėjo.
Aš dar labai susilaikiau. Jei teisėjai ir lyga mus nori vertinti kitaip, bus didelių problemų ateityje. Todėl aš tikrai nesiruošiu tylėti“, – ambicingai kalbėjo L.Kleiza, tąsyk pabrėžęs nelygų baudų metimų santykį – „Žalgiris“ tada metė 29, o „Rytas“ – 13 metimų.
Netylėjo L.Kleiza ir po metų, kai krepsinis.net laidos „MISsMATCH“ vedėjai Gabrielei Miknevičiūtei pareiškė, esą teisėjų darbas per šį laiką tik pablogėjo.
„Šiais metais teisėjų darbas yra dar blogesnis nei pernai. Ką jie švilpia, kur ir kada švilpia, tai yra kažkas baisaus. Ypač, kai važiuoji žaisti prieš „Žalgirį“ ar žaidi Vilniuje – švilpia į vienus vartus.
Mes net neturime iliuzijų, kad kai žaisime su „Žalgiriu“, tai bus lygi kova iš teisėjų pusės. Nežinau, kodėl jie taip daro. Nemanau, kad jiems reikia daugiau pagalbos nei mums. Bet mane tai kaskart labai stebina“, – 2018 m. gruodį kalbėjo L.Kleiza.
Tiesa, nuo tada iki pat 2020-ųjų vasario, kai paliko „Ryto“ sporto direktoriaus poziciją, nuo aštrių viešų pasisakymų LKL teisėjų atžvilgiu L.Kleiza susilaikė.
Keista ispano istorija
Ispanas Alberto Blanco „Ryto“ klube dirbo trečius metus, kai 2018 m. lapkritį apkaltino savo darbdavius rimtais nusižengimais – galimais nuslėptais mokesčiais ir neteisėtu jo nušalinimu nuo pareigų.
Iš pradžių Tomo Pačėso, o vėliau ir R.Kurtinaičio asistentu dirbusio ispano strėles teko atremti ir L.Kleizai.
„Mums Alberto Blanco situacija buvo seniai aiški. Girdime, ką jis kalba ir daro. Jis kenkia klubui, – tuomet rėžė L.Kleiza. – Jo pateikti faktai stipriai neatitinka tikrovės ir jis už tai atsakys. <...>
Tai, ką jis bando daryti – tai šantažas. Bet mes nesiruošiame pasiduoti. Teisininkai dirba, jie išsiaiškins ir įrodys, kad viskas atlikta pagal Lietuvos įstatymus. Viskas daryta pagal tai, kas prieš tai valdė klubą. A.Blanco klube dirba trečius metus, bet mes su juo esame tik metus. Jis kalba apie tai, kas buvo dar dveji metai prieš tai.“
Į grėsmingą situaciją įsivėlusiam „Rytui“ grėsė rimti nemalonumai – jei būtų pasitvirtinę A.Blanco mesti kaltinimai, klubui būtų grėsusi mokestinė ir administracinė atsakomybė, taip pat sostinės klubas būtų net penkeriems metams praradęs miesto savivaldybės paramą.
Visgi beveik po metų bylinėjimosi A.Blanco ir „Ryto“ vadovybė užkasė karo kirvį. Už tai ispanas dėkojo ne L.Kleizai, D.Gudeliui ar A.Guogai, o praėjusią vasarą klubą papildžiusiam R.Jaručiui.
„Džiaugiuosi, kad Rolandui pradėjus vadovauti „Rytui“, klubas ėmėsi iniciatyvos išspręsti visus mūsų ginčus taikiai. Nepaisant visų nesutarimų, „Ryto“ komandai esu atidavęs nemažą dalį širdies, todėl noriu palinkėti komandai, žaidėjams, treneriams bei sirgaliams sėkmės ir pergalių ateinančiose LKL ir „Eurocup“ kovose“, – teigė 2019 m. sakė A.Blanco.
Konfliktas su Rolandu Jaručiu
Tai buvo konfliktas, privedęs L.Kleizą prie pasitraukimo iš klubo.
„Aš nebesu sporto direktorius ir turbūt neliksiu kaip dalininkas. Nematau tikslo šioje aplinkoje išlikti“, – per interviu 15min vasario 8-ąją sakė Linas Kleiza.
Tai buvo tik pradžia to, kas įsisuko artimiausiomis savaitėmis.
L.Kleiza ir R.Jarutis ėmė špaguotis viešojoje erdvėje, o vienas kitam jie pažėrė krūvą kaltinimų.
Buvęs „Ryto“ sporto direktorius R.Jarutį kaltino pervedus papildomą premiją iš klubo sąskaitos savo agentūrai, o pastarasis L.Kleizai atrėžė esą šis buvo padėjęs parašą po pavedimu bei pažėrė aibę kritikos buvusiam sporto direktoriui, šio indėlį pavadinęs „zero“ – nuliu.
Buvusių krepšininkų konfliktas priėjo ir prie telefoninių žinučių paviešinimo, kol galiausiai L.Kleiza pasitraukė ne tik iš sporto direktoriaus, bet ir klubo dalininko pareigų.
„Vilniaus „Rytas“ man buvo, yra ir bus svarbus. Prieš trejus metus perėmę klubą su didelėmis skolomis pasiekėme gerų rezultatų. Grįžome į LKL finalus, iškovojome KMT taurę ir patekome į Europos taurės ketvirtfinalį. Vilniuje surinkome talentingiausią šalies jaunimą. Tikiuosi, toliau organizacijai pavyks kilti tik aukštyn“, – oficialiame pranešime perleisdamas savo dalis kalbėjo L.Kleiza.
Palikimas
Nors L.Kleiza, R.Jarutis ir kiti bent kiek prie „Ryto“ valdymo po G.Vainausko pasitraukimo prisidėję žmonės iki paraudonavimo gali ginčytis dėl to, koks yra jų asmeninis indėlis į talentingo jaunimo pritraukimą į komandą, faktas lieka faktu – L.Kleiza paliko „Rytą“ su talentingiausiais jaunimo sistemos produktais daugiau nei per 15 metų.
L.Kleizos ir kitų pastangomis „Rytas“ per pastaruosius metus sudarė sutartis su Deividu Sirvydžiu, Mareku Blaževičiumi, Ąžuolu Tubeliu, Augustu Marčiulioniu ir keliais kitais talentais, o vaisius nuo šio pinigų medžio sostinės klubas gali imti raškyti jau artimiausioje ateityje, kai NBA ir Eurolygos klubai ims medžioti talentingus sostinės vaikius.
Kai kurie iš šių jaunuolių – D.Sirvydis ir M.Blaževičius jau spėjo įsitvirtinti pagrindinėje „Ryto“ komandoje, Ą.Tubelis į ją ėmė belstis dar prieš sustabdant 2019–2020 m. sezoną, o Šarūno Marčiulionio sūnus Augustas vietą reprezentacinėje sostinės komandoje greičiausiai gaus jau nuo rudens.
„Marekas turi gerą krepšininko charakterį. Nėra toks karštas ir piktas, koks buvau aš, bet jis niekada nenusileis, jis nepaiso autoritetų. <...>
Deividas padarė didelį šuolį, ypač stiprindamas kūną. NBA daug lemia, kokios galimybės sulauksi, kaip tave vertins treneris. Jei jis patirs dar vieną darbingą vasarą, talento jam nestinga – Deivis yra NBA lygio talentas. Jis labai tiktų NBA krepšiniui, šiais laikais metikai ten išgyvena aukso amžių. <...>
Ąžuolas – labai talentingas, tai seniai žinojome ir sudarėme ilgalaikį kontraktą. Jo talentas yra unikalus, bet jis turi dirbti, kad pagerintų metimą, nes šiais laikais ketvirtasis numeris be metimo sunkiai pritaps aukščiausiame lygyje. Bet jo kūnas ir atletiškumas yra tokie, kad lubų jam nematyti.
Augustas auga kasdien. Kažkas prieš kelerius metus man pasakė: žiūrėk, jo koja visai kaip tėvo (Šarūno Marčiulionio). Augustas dabar įauga į savo kūną, jo potencialas yra labai didelis, lubos gali būti labai aukštos. Jis atletiškas, aukštas gynėjas, nenustebčiau, jei jis pasiektų NBA“, – palikdamas „Rytą“ šios komandos jaunuosius krepšininkus vertino L.Kleiza.
Kas toliau?
Jau prieš tris mėnesius „Ryto“ sporto direktoriaus poziciją palikęs L.Kleiza prieš kelerius metus su Ilja Laursu prisidėjo prie startuolio, pinigus jis uždirba ir investicijomis bei verslais.
Dar vasarį jis neatmetė galimybės, kad dar sugrįš ir į savo mylimą sportą krepšinį.
„Veiklos man niekada netrūko. Žingsnis į „Rytą“ nebuvo tam, kad susirasčiau veiklą. Tai buvo dėl meilės krepšiniui. O gyvenimas yra labai nenuspėjamas ir įdomus, todėl niekada nežinai, kada vėl susikirs mano keliai su šiuo sportu, kurį myliu“, – 15min tada sakė L.Kleiza.
