„Žalgiris“ iškovojo 10 pergalę iš eilės LKL čempionate ir įtvirtino ten savo lyderystę, kai po dramatiškos kovos 97:94 ištraukė pergalę iš Vilniaus „Ryto“ nagų.
Decibelų audra apsupo „Betsafe-LKL“ lyderių rungtynes nuo pat pradžių, nes buvo permainų ne tik komandų sudėtyse, bet ir tribūnose.
Beveik 15 tūkst. sirgalių užpildė areną, kurioje ištikimiausia ir gausiausia „Žalgirio“ sirgalių grupė „Green White Boys“ pirmą kartą įsikūrė ne savo tradicinėje, o kitoje vietoje – arčiau krepšio, taip dar labiau padidinę spaudimą varžovams.
Tai buvo antroji Vilniaus ir Kauno klubų akistata šį sezoną. Lapkričio 5 dieną Vilniuje „Žalgiris“ laimėjo 81:67 dar vadovaujant Kaziui Maksvyčiui, o „Rytas“ šįkart į Kauną atvyko sumenkusiomis pajėgomis – susirgo Gytis Masiulis, dėl traumų iš šalies mačą sekė Margiris Normantas ir R.J.Cole'as, pirmajame tarpusavio mače pelnę dviženkles taškų sumas. „Ryto“ atakų lyderis Marcusas Fosteris žengė nuo suolo, bet po kelių minučių žaidimo pats pasiprašė keitimo po dviejų pražangų.
„Žalgiriui“ trūko susirgusio Kevarriuso Hayeso, nežaidė ir Karolis Lukošiūnas, bet po traumos į rikiuotę grįžo Dovydas Giedraitis, kuris nuo pat pradžių bandė apsunkinti gyvenimą vieninteliam tikram „Ryto“ įžaidėjui Arnui Veličkai. Bet ir „Ryto“ 17-metis jaunuolis Gantas Križanauskas lyg šešėlis laikėsi prie „Žalgirio“ lyderio Keenano Evanso.
Natūraliai „Žalgirio“ puolimas atsigręžė į priekinės linijos vyrus – Lauryną Birutį ir Rolandą Šmitą, kurie padėjo įgyti nedidelę persvarą pirmajame kėlinyje.
Atakomis, o ne gynyba paremtose rungtynėse Edmondas Sumneris surengė 8 taškų šuorą, kai „Ryto“ sirgaliai sukėlė pykčio bangą arenoje banalia necenzūrine skanduote.
Tačiau „Žalgiris“ vis nusileido kovoje dėl kamuolių ir turėjo rimtų problemų gynyboje, nes prie Justino Gorhamo „Ryto“ puolime rezultatyviomis atakomis ėmė jungtis M.Fosteris ir kiti svečių žaidėjai.
Per pirmąsias 17 min. net 48 taškus praleidęs „Žalgiris“ netikėtai aptiko save atsiliekantį 7 taškais, bet sugebėjo prieš pertrauką spurtuoti 10:0 ir susigrąžinti iniciatyvą.
Trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ sulaukė bėdų iš A.Veličkos ir G.Radzevičiaus, kurie pakėlė „Ryto“ tritaškių taiklumą iki 67 proc. (8 iš 12 tuo metu), o šeimininkai vėl pateko į minus 10 taškų duobę (62:72), sulaukę „Ryto“ legionierų M.Fosterio ir J.Gorhamo pasiūlymų pridėjus pirštą prie lūpų nurimti.
Tomas Dimša ir L.Lekavičius įkvėpė „Žalgirį“ sudėtingu metu, tarsi perėmę lyderio apsiaustą iš K.Evanso.
Arena sprogo triukšmu, kai L.Lekavičius tritaškiu sukūrė 4 taškų persvarą (84:80) įpusėjus ketvirtam kėliniui, bet kovoje dėl kamuolių dominavęs „Rytas“ vėl pavijo šeimininkus (88:88).
Paskutinę minutę mačo didvyriu galėjo tapti Lukas Uleckas. „Žalgirio“ sistemoje išaugęs puolėjas baudų metimais ir sudėtingu dvitaškiu likus žaisti 30 sek. sukūrė „Rytui“ trijų taškų persvarą.
Tačiau tada vėl lyderio kostiumą atsiėmė K.Evansas. Jis reidu sušvelnino skirtumą, o paskui su A.Butkevičiumi drauge perėmė kamuolį iš M.Fosterio ir greitoje atakoje persvėrė rezultatą 95:94.
M.Fosteris įstrigo „Žalgirio“ žaidėjų miške per kitą ataką, rankų gestai prašant pražangos nepadėjo – teisėjai skyrė baudą jam pačiam, o netrukus Edgaras Ulanovas įtvirtino pergalę baudų metimais.
„Jaučiu, kad senstu, nes jau esu dalyvavęs daugybėje tokių rungtynių. Tačiau vienintelis dalykas, kuris svarbus – tai pergalė, – sakė „Žalgirio“ treneris A.Trinchieri. – Šįkart niekaip negalėjome sužaisti bent penkių gerų atkarpų puolime arba gynyboje. Surengti pabėgimą, pelnyti 10 taškų iš eilės. „Rytas“ žaidė agresyviai, pataikė metimus, jie turėjo daugiau energijos. Nenoriu rodyti pirštais į savo žaidėjus, nes, kaip jau sakiau, esu senas ir mačiau daug tokių rungtynių – kai jas pasitinki šviežias, kai ruošiesi visą savaitę, yra vienaip, o mes buvome po sunkių kovų su „Olympiakos“ ir „Maccabi“, mums trūko visko. Tačiau geras dalykas, kad kalbame apie pergalę.
O jei apie detales: mūsų kova dėl kamuolių buvo prasta (26-38), gynyba vienas prieš vieną – dar prastesnė. Bet per tokį sezoną svarbu laimėti bjaurų mačą.
Buvo nuostabu matyti pilną areną, buvo neįtikėtina atmosfera. Tačiau jei būtume turėję tik pusę arenos žiūrovų, mes tikrai būtume pralaimėję. Mums reikėjo energijos ir sirgaliai jos įpūtė, mus pastūmė į priekį.“
Tai buvo pirmoji A.Trinchieri akistata prieš „Rytą“ treniruojant „Žalgirį“ – iki šiol italas su Vilniaus klubu reikalų turėjo Europos taurės varžybose, dar kai vadovavo Belgrado „Partizan“, su kuriuo laimėjo 2 iš 4 susidūrimus su „Rytu“.
– Treneri, kaip paskutinės 30 sek. atrodė jūsų akimis?
– Padarėme kelias klaidas, o kova dėl kamuolių buvo labai prasta ir mes atsilikome 3 taškais, tada padarėme teisingą dalyką – reikėjo greitai užpulti, mes sukūrėme ataką K.Evanso prasiveržimui ir taikliam dvitaškiui.
Tada mums reikėjo išprovokuoti varžovų klaidą, nes laiko galėjo neužtekti. Jei pamenate Eurolygos finalo ketvertą tarp „Real“ ir „Anadolu Efes“, Madrido komanda puikiai sužaidė gynyboje per paskutinę varžovų ataką, bet nebeturėjo laiko užpulti. Aš pasakiau, kad mums reikia „trapinti“. Reikia sukurti galimybę, o tada Arnas buvo nuostabus, Keenanas gerai pasidarbavo rankų mostais, kai užspaudėme ir perėmėme kamuolį. Tai buvo geriausias įmanomas dalykas.
Taip ir laimi – kai tiki, tai ir pavyksta. Ulė (Edgaras Ulanovas) šiandien žaidė prastai, bet jis pataikė paskutines baudas ir užtikrino pergalę.
– „Ryto“ treneris sakė, kad po minutės pertraukėlių „Žalgiris“ surengė geras atkarpas. Į ką telkėtės: psichologiją ar taktiką?
– Tiesą sakant, aš rungtynėms labiau norėjau energijos, o taktikai turėjome tik vieną treniruotę sugrįžę. Kevarriusas Hayesas susirgo, o aš nenorėjau daugiau atimti energijos iš žaidėjų. Kiekvieną minutės pertraukėlę šaukiau konkrečiam taktiniam dalykui.
– Kaip pakomentuotumėte paskutinę „Ryto“ ataką, kai M.Fosteris prašė pražangos?
– Viskas akivaizdu, nes tai vyko prieš mano akis – tai buvo pražanga puolime. 100 procentų. Galiu taip sakyti, nes tai vyko prieš mano akis.
– Kodėl Keenanui Evansui tai buvo sunkios rungtynės ir kaip jis paskutinę minutę surado energijos?
– Nesutinku, kad jam buvo sunkus mačas. Turime itališką gražų posakį – kažkas turi nešti kryžių. Keenanas padarė daug svarbių dalykų, o paskutines penkias minutes žaidė puikiai. Jis negali visada pelnyti 30 taškų, bet pabaigoje atliko teisingų veiksmų, kai pelnė taškus ir atliko milžinškos svarbos kamuolio perėmimą.
Sunkus mačas buvo visiems. Mes turėjome labai žemą energijos lygį, bet taip nutinka milijoną kartų, kai žaidi po Eurolygos mačų. Turime ką taisyti, bet ši pergalė labai saldi.
– Ar Justinas Gorhamas galėtų pasiekti Eurolygos lygį?
– Taip, nes klubams reikia puolėjų, kurie gali pataikyti, gali kovoti dėl kamuolių, yra atletiški. Jis sužaidė puikias rungtynes, nors mes patys kalti – leidome jam įsižaisti, leidę mesti rungtynių pradžioje, nors jis puikiai pataiko. Jis sužaidė gerą mačą, turi potencialo.
– Kaip jums derbio atmosfera? Ar galite palyginti su Vokietijos ir Serbijos derbiais?
– Aš tai priimu kaip patirtį. Geriu į save visą informaciją, nes noriu mokytis greitai. Tai buvo mano pirmasis derbis Lietuvoje, norėjau pamatyti žaidėjus, sirgalius, asistentus. Pamačiau aukštą lygį.
Likus 8 minutėms iki mačo paklausiau: Kiek bus žiūrovų? Man atsakė, kad visi bilietai išpirkti. Pasakiau: „Vau“. Tai buvo labai intriguojanti patirtis.
Atsisveikindamas A.Trinchieri palinkėjo gražios kovo 11 dienos: „Linkiu geros Nepriklausomybės atkūrimo dienos. Esate maža tauta, bet su didžiule širdimi. Nepriklausomybė jums labai svarbi, tad geros jums rytoj šventės. Sveikinu.“
