Praėjusiais metais LKF biudžetas siekė 3,3 mln. eurų, tačiau kitais metais turėtų dar labiau išsipūsti. Balandžio pabaigoje LKF metinėje konferencijoje buvo patvirtintas naujas „Asmeninis narystės mokestis“, kuris numato kiekvienos krepšinio lygos dalyviams nuo 12 metų susimokėti po 10 eurų per sezoną. Metinėje konferencijoje balsuojant už šį sprendimą susilaikė penki nariai, tačiau nebuvo nė vieno balso prieš.
Panašus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) žingsnis sukėlė masinį nepasitenkinimą, kuris lėmė mokesčio atsisakymą, tačiau krepšininkai savo užmojų atsisakyti neketina.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas teigia, kad šio mokesčio projektas buvo numatytas organizacijos strategijoje dar 2016 metais, bet mokyklų krepšinio atstovams jis buvo netikėtas.
Mokės daugiau, bet nieko negaus
Šie nesupranta, kodėl taip staiga federacijai prireikė įvesti neaiškų mokestį, ir teigia, kad tai labiausiai palies mažiau uždirbančiųjų tėvų vaikus.
„Našta gali būti didelei daliai šeimų, nes mūsų mokyklą lanko įvairių socialinių sluoksnių vaikai. Kai kuriems iš jų tikrai gali būti sudėtinga sumokėti tuos 10 eurų. Juolab kad mokestis bus renkamas rugsėjį, o rugpjūtį dar vyks stovyklos, kurios taip pat kainuos“, – kalbėjo Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktorius Justas Jankauskas.
SKM šiuo metu lanko apie 1800 vaikų, tačiau 10 eurų mokestis bus taikomas ne visiems. LKF neapmokestina mėgėjų žaidėjų, kurie nedalyvauja jokiose lygose. Tačiau mokestis galios apie 700 ar 800 vaikų, kurie žaidžia Moksleivių krepšinio lygoje (MKL).
Krepšinio mokyklos vadovą labiausiai nustebino skubus federacijos sprendimas: „Atrodo keistai, nes šis mokestis buvo įvestas labai netikėtai. Galbūt, jeigu būtų tinkamai iškomunikuota ir paaiškinta, kodėl būtent toks sprendimas, tai mes būtume pritarę tam mokesčiui. Šiuo metu aiškumo nėra. Kalbama, kad pinigai bus skirti Moksleivių krepšinio lygai (MKL), tai jei ten pagerės teisėjavimas ir kitos sąlygos, galbūt bus ir verta tų pinigų. Tačiau tai – tik teorija.“
M.Špokas teigė, kad surinkti pinigai nukeliaus į bendrą biudžetą: „Kaip juos panaudoti, nuspręs LKF Vykdomasis komitetas, tvirtinant metinį biudžetą. Labiausiai tikėtina, kad pinigai bus skirti Moksleivių lygai ir jaunimo programų įgyvendinimui.“
Valstybinės Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) direktorius Vytenis Tupčiauskas mano, kad federacijos žingsnis pasididinti biudžetą vaikų sąskaita yra abejotinas.
„Sportas, ypač krepšinis, turėtų būti pasiekiamas visiems. Dabar išeina taip, kad vaikai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų nelabai galės susimokėti ir dalyvauti. Kažkas galbūt padengs už juos tą mokestį, jeigu jie yra geri žaidėjai. O jeigu jie yra vidutiniai, tai treneris nebus suinteresuotas už jį mokėti tą mokestį. Tie vaikai liks atstumti“, – apie sprendimo neigiamą įtaką kalbėjo V.Tupčiauskas.
Pats metinėje konferencijoje nedalyvavęs krepšinio mokyklos vadovas priminė, kad iš pradžių federacija siekė vaikams suteikti papildomų privilegijų.
Nežinau, koks tikslas yra surinkti tuos pinigus iš vaikų. Gal trūksta biudžeto?
„Pirminis variantas buvo toks, kad jie pagamins korteles, kurios suteiks nuolaidų bilietams ar avalynei, o dabar apie tai jau nešnekama. Vaikai mokės mokestį, už kurį papildomai nieko negaus. Nežinau, koks tikslas yra surinkti tuos pinigus iš vaikų. Gal trūksta biudžeto?“ – stebėjosi V.Tupčiauskas.
M.Špokas apie papildomas privilegijas mokestį sumokėjusiems vaikams kalbėjo aptakiai: „Tai parodys laikas, o pati sistema yra tik kuriama su daugybe galimybių.“
Kauno Sabonio krepšinio centro direktoriumi dirbantis LKF prezidento Arvydo Sabonio brolis Andrius neskubėjo kritikuoti federacijos sprendimo.
„Sunku kažką komentuoti, neturiu nuomonės šiuo klausimu. Kai bus viskas įgyvendinta, tada ir pamatysim“, – glaustai kalbėjo legendinio krepšininko brolis.
Vaikų nemažėja, bet jie silpnėja
Nors Lietuvoje įprasta kalbėti apie neigiamus demografinius pokyčius ir masinę emigraciją, sporto mokyklų tai nepaliečia.
Šiuolaikiniai vaikai yra gerokai silpnesni fiziškai.
Sostinės krepšinio mokyklos vadovas J.Jankauskas pastebi, kad norinčių žaisti krepšinį tik daugėja: „Labai aiškiai matyti, kurie metai būna demografiškai geresni. Nepasakyčiau, kad vaikų mažėja. Sportas visada bus įdomus ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kurie ir priima sprendimus. Visuomenė darosi vis sportiškesnė.“
Vilniaus krepšinio mokykloje jau daugelį metų laikosi stabilus 800 vaikų skaičius. Tačiau, anot V.Tupčiausko, šiomis dienomis kiekybė nelygi kokybei.
„Kokybė tų vaikų, kurie dabar ateina, yra labai skirtinga nuo tada, kai aš pradėjau dirbti treneriu. Jie yra gerokai silpnesni fiziškai. Sportas yra vienas tų būdų, kuris gali atitraukti vaikus nuo kompiuterio, kurie juos užvaldę. Ir į varžybas važiuodami jie telefonų nepaleidžia iš rankų“, – apie šiuolaikinių technologijų pavojus kalbėjo daugiau nei 30 metų su vaikais dirbantis treneris.
